Vaikų psichologinė savijauta: kaip užtikrinti gerovę ir laimę

Vaikų psichologinė savijauta yra esminis pagrindas jų sveikatai, sėkmingam vystymuisi ir tolimesniam gyvenimui. Saugi aplinka, ugdymas ir emocinė sveikata - tai poreikiai, kuriuos didžioji dalis Lietuvos tėvų vadina svarbiausiais. Tačiau, net 6 iš 10 mano, kad ikimokyklinėse ir mokyklinėse ugdymo įstaigose per mažai skiriama dėmesio vaikų emocinei sveikatai, o daugiau nei trečdalis (36 proc.) vaikus auginančių asmenų prisipažįsta ir patys nepakankamai skiriantys tam dėmesio. Šiame straipsnyje aptarsime, kas sudaro gerą vaiko psichologinę savijautą, kokie iššūkiai kyla šiuolaikiniams vaikams ir kaip tėvai, mokytojai bei specialistai gali padėti užtikrinti jų gerovę.

Vaikų psichologinės savijautos svarba

Gera psichologinė savijauta apima daugelį aspektų:

• Gerą savijautą, galvojant apie save.
• Pasitikėjimą savimi.
• Gebėjimą mokytis ar dirbti.
• Gebėjimą palaikyti ryšius su kitais ir tuo džiaugtis.
• Gebėjimą įveikti sunkumus.

Kai vaikas jaučiasi išgirstas, suprastas, vertinamas ir auga palaikančioje aplinkoje, jam daug lengviau atsiskleisti, mokytis naujų dalykų ir pasitikėti savimi. Taip pat labai svarbūs įpročiai, kurie suteikia saugumo jausmą. Galima kalbėti tiek apie dienotvarkę, tiek apie šeimos susitarimus ir ritualus, pavyzdžiui, vakarais kartu žaidžiamus stalo žaidimus ar vakarienės ruošimą.

Iššūkiai, su kuriais susiduria šiuolaikiniai vaikai

Šiandien vaikai susiduria su daugybe iššūkių:

• Mokykloje patiriamas spaudimas.
• Nežinojimas, kaip tvarkytis su sudėtingomis emocijomis.
• Patyčios.
• Konfliktai su bendraamžiais ir suaugusiaisiais.
• Neužtikrintumas dėl ateities.
• Jausmas, kad jų nuomonė nėra pakankamai vertinama.
• Nerimas dėl karo ir neramumų šalyje.

Tyrimai rodo, kad paauglių psichologinė sveikata Lietuvoje nėra gera. Pagal vaikų gerovės rodiklius Lietuva užima 33-ą vietą iš 38-ų tirtų išsivysčiusių šalių. Lietuva stipriai atitrūkusi nuo kitų šalių paauglių savižudybių skaičiumi: pagal 15-19 metų žmonių savižudybių skaičių Lietuva - pirma tarp 38 šalių. Taip pat, 2018 m. Lietuvoje žudytis bandė 9 proc., planavo - net 15 proc., galvojo - net 24 proc. moksleivių, kurių amžiaus vidurkis - 14 metų. 28 proc. moksleivių mokykloje patiria patyčias.

Taip pat skaitykite: Kaip pasirinkti tinkamą psichoterapeutą?

Tokios prastos paauglių psichinės padėties šalyje priežastys yra kompleksinės: tiek socialinės, tiek švietimo, tiek psichologinės, tiek pagalbos prieinamumo trūkumo. Mūsų šalies paaugliai ir taip iššūkių kupiname savo raidos etape labai stokoja palaikymo, gali jaustis labai vieniši, atstumti, nusivylę, pasimetę, patiriantys daug streso ir laiku negaunantys emocinės pagalbos tiek iš artimųjų, tiek iš specialistų.

Kaip padėti vaikams?

Tėvų vaidmuo

Tėvai gali padėti vaikams gerai jaustis, skirdami dėmesį šiems dalykams:

• Saugi ir palaikanti aplinka: Kurkite namuose saugią ir palaikančią aplinką, kurioje vaikas jaučiasi išgirstas, suprastas ir vertinamas.
• Atviras bendravimas: Skatinkite atvirą bendravimą ir patikinkite vaiką, kad jis su Jumis gali dalintis savo jausmais, išgyvenimais, kad ir kas benutiktų. Jeigu vaikui kyla klausimų ar rūpesčių, parodykite, kad klausotės.
• Dienos rutina: Nustatykite reguliarų dienos ritmą, kuris suteikia vaikui saugumo jausmą. Nustatykite laiką, kada mažieji valgo, žaidžia, ruošia namų darbus. Ypač svarbus miego ritmas.
• Dėmesys emocinei sveikatai: Skirkite dėmesį vaiko emocinei sveikatai ir mokykite jį atpažinti bei valdyti savo emocijas.
• Įpročiai, kurie suteikia saugumo jausmą: Kurkite šeimos susitarimus ir ritualus, pavyzdžiui, vakarais kartu žaidžiamus stalo žaidimus ar vakarienės ruošimą.
• Dėmesys savistabai ir atsipalaidavimui: Su mažesniais vaikais atsipalaidavimo pratimus labai lengva paversti žaidimu, su kiek didesniais tai gali būti trumpi pasikalbėjimai apie jų dienos įvykius. Paaugliams labai svarbu žinoti, kad jie yra priimami ir palaikomi, ieškant savo tapatumo.
• Atsipalaidavimo technikos: Supažindinkite vaiką su įvairiomis atsipalaidavimo technikomis, kvėpavimo pratimais, kurie padeda atsipalaiduoti, sumažinti ar pašalinti įtampą.
• Stebėjimas: Stebėkite vaiko elgesį, nuotaiką, miegą, apetitą ir nuovargio lygį. Pastebėję neraminančius pokyčius, pasikalbėkite su vaiku ir išsiaiškinkite, kas vyksta jo gyvenime.
• Švietimas: Švieskite save apie vaikų raidą, skirtingų raidos etapų ypatumus ir sunkumus.
• Savipriežiūra: Pasirūpinkite savo emocine savijauta, nes jei mama yra depresyvi, pavargusi, vieniša ir ji pati negauna reikiamo palaikymo, atramos, jai išties labai sunku pastebėti silpnesnius šalia.

Mokytojų vaidmuo

Mokytojai taip pat gali prisidėti prie vaikų psichologinės savijautos gerinimo:

• Teigiami mokytojų ir mokinių santykiai: Kurkite teigiamus ir palaikančius santykius su mokiniais.
• Kova su patyčiomis: Užtikrinkite, kad mokykloje nebūtų patyčių.
• Mažesnis mokyklinis krūvis ir stresas: Stenkitės sumažinti mokyklinį krūvį ir stresą dėl rezultatų.
• Tinkamas ugdymas: Užtikrinkite tinkamą ugdymą, kuris atitinka vaikų poreikius.
• Dėmesys emocinei savijautai ir bendravimui: Stebėkite vaikų emocinę savijautą ir bendravimą.
• Palaikymas: Jei pastebite, kad vaikai prislėgti, labai nerimaujantys, įvardina, jog jie vieniši, neturi draugų, patiria patyčias, jiems kyla neigiamų minčių apie save, savo kūną, ateitį, labai svarbu kalbėtis su jais apie tai.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei pastebite, kad vaiko elgesys kelia sunkumų ir tai trunka ilgą laiką arba intensyvėja, gali būti, kad jau laikas kreiptis į vaikų ir paauglių psichiatrą. Štai keletas elgesio sunkumų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

• Agresyvumas ir smurtas.
• Impulsyvumas ir nesugebėjimas kontroliuoti savo veiksmų.
• Nuolatinis nepaklusnumas, priešiškumas.
• Izoliacija.
• Staigūs nuotaikų pokyčiai.
• Savižalos elgesys arba kalbos apie savižudybę.

Psichologas ar psichiatras gali padėti išsiaiškinti, kas sukelia sunkumus, ir pasiūlyti tinkamą gydymo planą.

Taip pat skaitykite: Gyvenimo kontrolės susigrąžinimas

Kaip paruošti vaiką susitikimui su psichiatru?

• Paaiškinkite, kas yra psichiatras - paprastai ir pozityviai pasakykite, kad psichiatras padeda žmonėms geriau jaustis ir spręsti sunkumus.
• Nupasakokite, kas vyks per susitikimą - paminėkite, kad vaikas galės kalbėti, užduoti klausimus ir nebus priverstas sakyti nieko, ko nenori.
• Parodykite, kad tai normalu - pasakykite, kad daugelis žmonių lankosi pas specialistus, ir tai yra geras būdas pasirūpinti savo savijauta. Tai yra tiesiog emocinės sveikatos terapija.
• Skatinkite atvirumą - pasakykite, kad svarbu būti atviram ir kalbėti nuoširdžiai, nes tai padės gydytojui geriau suprasti ir padėti.
• Išklausykite vaiko nerimą - paklauskite, ar jis turi klausimų arba baimių dėl susitikimo, ir pabandykite jas aptarti.
• Būkite rami ir pozityvių nuostatų - vaikas jausis saugiau, jei matys jūsų pasitikėjimą ir teigiamą požiūrį į specialistą ir susitikimą.

Pandemijos įtaka vaikų psichologinei savijautai

Pandemija turėjo didelės įtakos vaikų psichologinei savijautai. Tyrimai rodo, kad 2021 m. 32 proc. 7-14 metų amžiaus vaikų Lietuvoje turėjo labai rimtų elgesio ir emocinių problemų, siekiančių sutrikimo rizikos lygį. Palyginus su priešpandeminiu laikotarpiu, rimtų psichikos sveikatos problemų turinčių vaikų skaičius padidėjo tris kartus.

Vaikams gyvybiškai svarbu atgauti gyvo kontakto su savo mokyklos bendruomene, mokytojais ir bendraamžiais viltį, būti pamatytais ir išgirstais - iš tiesų, gyvai, nelikti „anapus ekranų“. Socialinių ir emocinių poreikių atliepimas vaikams yra esminis psichikos sveikatai ir gerai raidai.

Praktiniai patarimai, kaip pasirūpinti vaikų emocine sveikata karantino metu

• Kalbėkite su vaikais apie tai, kas vyksta, nepalikite jų nuošalyje. Domėkitės vaikų poreikiais ir emocine savijauta. Padėkite jiems jaustis saugiai (skirkite laiko išklausymui, apkabinimui, paguodai ar kitokiai paramai). Bendraudami su vaikais stenkitės būti ramūs, nepamirškite, kad jūsų elgesys ir reakcijos daro jiems poveikį. Pasistenkite, kad jūsų paaiškinimai nebūtų gąsdinantys ar keliantys nerimą. Sudarykite vaikui galimybę klausti apie viską, kas jam rūpi ir nuoširdžiai atsakykite į visus klausimus. Prisiminkite, kad atsakymų vengimas gali padidinti jo nerimą. Pritaikykite pateikiamą informaciją prie vaiko supratimo lygio: vaikui suprantama kalba paaiškinkite, kodėl jis neina į mokyklą ar darželį, ką saviizoliacijos laikotarpiu jis turėtų daryti ir ko vengti.
• Užtikrinkite stabilų vaikų dienos režimą.
• Ribokite vaiką pasiekiančių naujienų turinį.
• Sudarykite bendrą veiksmų planą, ką darysite, kad nesusirgtumėte.
• Paaiškinkite vaikams, kodėl jie turi plautis rankas, kosėti ar čiaudėti užsidengiant burną ir laikytis kitų susitarimų.
• Raskite laiko savo pomėgiams ir kitai maloniai veiklai.
• Mažiau laiko leiskite naršydami internete.
• Stenkitės išsaugoti emocinę pusiausvyrą, pozityvų požiūrį ir ramybę.
• Kalbėkitės apie savo jausmus su kitais, nepasiduokite panikai.
• Išbandykite atsipalaidavimo technikas:
  • Nuraminkite kvėpavimą.
  • Atpalaiduokite raumenis.
  • Perkelkite dėmesį nuo vidinių pojūčių į išorės objektus.

Atsipalaidavimo technikos

• Kvėpavimo pratimas: Patogiai atsisėskite arba atsigulkite. Vieną ranką padėkite sau ant krūtinės, kitą - ant pilvo. Užmerkite akis. Kvėpuokite tik per nosį. Lėtai, ramiai ir giliai įkvėpkite ir taip pat iškvėpkite. Pajuskite, kaip įkvepiant jūsų pilvas išsipučia, o iškvepiant subliūkšta. Įsivaizduokite, kad įkvepiate šviesą ir ramybę, o iškvepiate nerimą ir stresą.
• Raumenų atpalaidavimas: Patogiai atsisėskite, ištieskite ir atremkite nugarą į kėdės atlošą, padėkite rankas ant kelių. Užsimerkite. Įkvėpdami stipriai stipriai suraukite ir įtempkite kaktą ir staigiai ją atleiskite. Tai pakartokite 3 kartus. Tada, palaipsniui įtempdami ir staigiai atpalaiduodami raumenis, keliaukite kūnu žemyn - stipriai įtempkite ir atpalaiduokite veidą, pečius, nugarą, krūtinę, rankas, pirštus, pilvą, sėdmenis, kojas, kojų pirštus.
• Dėmesio perkėlimas: Pasistenkite per minutę pamatyti ir įvardyti kuo daugiau spalvų savo aplinkoje; išgirskite aplinkoje 3 skirtingus garsus; pažiūrėkite pro langą - suraskite 3 pavasario ženklus; paplekšnokite savo kūną dainuodami mėgstamą dainelę.

Taip pat skaitykite: Gero elgesio citatos

tags: #gera #vaiku #psichologine #savijauta