Augintojai nuolat ieško būdų, kaip užauginti sveiką, kokybišką ir prieinamą maistą, nekenkiant aplinkai. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių derlių, yra sėjos laikas. Tinkamas sėjos laikas gali padidinti derlių, pagerinti augalų sveikatą ir sumažinti priklausomybę nuo sintetinių trąšų bei pesticidų. Šiame straipsnyje išnagrinėsime įvairius aspektus, susijusius su augalų priklausomybe nuo sėjos laiko, įskaitant dirvožemio kokybę, sėjomainą, fenologinius stebėjimus ir konkrečių augalų sėjos rekomendacijas.
Dirvožemio Svarba Augalų Augimui
Daugiausiai dėmesio skiriame dirvožemiui, nes jis būtinas visiems augalams, išskyrus keletą. Dirvožemis - ne tik terpė augalų šaknims, bet ir būtinų augalams maistinių medžiagų rezervuaras. Dirvožemis yra gyvybiškai svarbus augalų augimui ir vystymuisi. Sveikas dirvožemis užtikrina, kad augalai gaus reikiamas maistines medžiagas, vandenį ir orą. Intensyvus žemės naudmenų naudojimas gali sukelti dirvožemio eroziją, maisto medžiagų praradimą ir taršą pesticidų bei kitų cheminių medžiagų likučiais. Augintojai pastebi, kad per pastaruosius 30 metų dirvožemio derlumas kai kuriuose regionuose sumažėjo.
Dirvožemio Sveikata Ir Ligos
Dirvožemio kokybė - svarbiausia, nes dirvožemyje randasi augalų ligas sukeliantys patogenai, antai rapsų verticiliozės sukėlėjai dirvožemyje gali „slapstytis“ ir išlikti gyvybingi 10 metų. Pastaruoju metu pradedama daug kalbėti apie dirvožemio sveikatą, nes tik sveikame dirvožemyje gali augti sveiki augalai. Daugelis dirvožemio sveikatą palieka nuošalyje, nes ligų sukėlėjus dirvožemyje kontroliuoti sudėtinga dėl „paslėptos“ jų būsenos, ligas ant augalų kontroliuoti paprasčiau, bet tai daugiau simptomatinis problemos sprendimas, paliekant pačią problemą. Šiuo metu žemės ūkio specialistai skiria daug dėmesio tyrimams, susijusiems su ligomis, plintančiomis per dirvožemį, ir kurių kontrolei reikia rasti alternatyvių sprendimų.
Sėjomainos Įtaka Dirvožemiui
Sėjomaina ir mikrobiologiniai preparatai - pakankamai seniai žinoma žemdirbystės praktika. Auginant tą pačią augalų rūšį keletą metų, susiformuoja specifinės patogenų populiacijos, laikantis sėjomainos ir naudojant mikrobiologinius preparatus, galima išvengti dirvoje tam tikrus ciklus praeinančių patogenų žalingo poveikio augalams. Taikant tinkamą augalų rotaciją, galima sumažinti ligų sukėlėjų populiaciją dėl natūralių antagonistinių mikroorganizmų aktyvumo. Dažniausiai praktikuojamos sėjomainos neigiamai veikia dirvožemį, nes intensyviose augalininkystės technologijose slopinamas dirvožemio biologinis aktyvumas, skatinama erozija, išnaudojama organinė anglis ir t.t.
Žirnių Nauda Sėjomainoje
Jau rašėme apie pupas, kaip dirvožemį gerinantį augalą, dabar pakalbėkime apie žirnius. Žirniai sėjomainoje suteikia nemažai pranašumo, tai ne tik baltymų šaltinis, augalai fiksuoja atmosferos azotą ir sumažina augalų priklausomybę nuo azoto trąšų, teigiamai veikia dirvožemio derlingumą. Žirnių nauda sėjomainoje siejama su dirvožemio maisto medžiagomis ir pagerėjusiu drėgmės balansu, dirvožemio fizinėmis savybėmis bei kai kurių kenkėjų bei ligų vystymosi ciklo nutraukimu. Augintojai turi atkreipti dėmesį, kad didžiausias žirnių derlingumas gaunamas, sėjant juos dirvožemyje, kurio pH didesnis nei 6. Atlikus monitoringą vidutinio sunkumo priemolio dirvožemiuose, nustatyta, kad didžiausias vidutinis 4,8 t/ha derlingumas buvo dirvožemyje, kurio pH >6,5, o tokios pat sudėties dirvožemyje, kurio pH 5,5, žirnių grūdų derlingumas vos perkopė 3,2 t/ha. Auginant žirnius derlingame dirvožemyje, rekomenduojama taikyti intensyvią auginimo technologiją, atlikus palyginimus, nustatyta, kad, taikant tausojančią technologiją, derlingumas siekė iki 4,0 t/ha, tuo tarpu auginant intensyviai - 7,6 t/ha, mažesnė technologijų intensyvumo įtaka stebima žemesnio derlingumo dirvožemiuose.
Taip pat skaitykite: Fotosintezės priklausomybė
Tvarios Žemės Dirbimo Technologijos
Pastaruoju metu augintojai labiau domisi tvariomis žemės dirbimo technologijomis, gerinančiomis vandens balansą dirvožemyje ir turinčiomis teigiamą poveikį auginamų augalų produktyvumui. Šios technologijos padeda išsaugoti dirvožemio derlumą, mažinti eroziją ir optimizuoti maistinių medžiagų ciklą.
Fenologiniai Stebėjimai Ir Sėjos Laikas
Laukiniai augalai labai jautriai reaguoja į aplinkos sąlygų - šviesos, šilumos ir drėgmės pasikeitimus, todėl pagal juos galima apytiksliai nustatyti sėjos ir sodinimo laiką, prognozuoti orus - fenologinis kalendorius. Fenologija - tai mokslas, tiriantis kasmet pasikartojančius gyvosios ir negyvosios gamtos reiškinius, jų priklausomybę nuo klimato ir kitų ekologinių sąlygų.
- Fenologinio pavasaris prasideda kovo 10 - 25 d. ir trunka iki gegužės 25 - birželio 10 d.
- Fenologinė vasara prasideda gegužės 25 - birželio 10 d. ir trunka iki rugpjūčio 25 - rugsėjo 10 d.
- Fenologinis ruduo prasideda rugpjūčio 25 - rugsėjo 10 d. ir trunka iki lapkričio 20 - gruodžio 15 d.
Augalų Žydėjimo Sekos Ir Orų Prognozės
Lazdynai, baltalksniai ir šalpusniai pražysta, kai iš žemės išeina pašalas. Ši augalų trijulė labai svarbi prognozuojant pavasario orus. Jeigu pašalas labai gilus, lazdynai ir baltalksniai pražysta dar jam neišėjus, bet šalpusnis nerodo jokių gyvybės ženklų. Ievos pradeda sprogti tik tuomet, kai žemė 30cm gyliu įšilusi 5-7C.
- Jeigu pirmi pražysta lazdynai, paskui baltalksniai, o galiausiai šalpusniai, pavasaris būna ankstyvas, o vasara šilta.
- Jeigu pirmas pražysta baltalksnis, o paskui lazdynas ir šalpusniai, prognozuojami nepastovūs orai, bet dažniausiai ilgas pavasaris ir vėsi bei lietinga vasara.
- Jeigu pirmi pražysta šalpusniai, pavasaris būna vėlyvas, ilgas ir šaltas, vasara šilta ir sausoka.
Sėjos Laikas Pagal Fenologinius Stebėjimus
Pražydus šalpusniui, pradžiūvus dirvai, sėkite ankstyvąsias daržoves: morkas, krapus, svogūnus, špinatus, lapines salotas, pipirnes, ridikėlius. Šaltoje dirvoje sėklos dygsta ilgiau. Žirnių, pupelių daigai šalnų nebijo, bet jų sėklos šaltoje dirvoje gali supūti nesudygusios. Kai pradeda augti žieminiai rugiai, parskrenda gandrai ir pražysta gluosniai, lauke galima sėti morkas, pastarnokus, petražoles, ropes, ridikus, ridikėlius, špinatus, žieminius svogūnus, žirnius, sodinti krienus, rabarbarus, šparagus, kopūstų daigus.
Kai sužaliuoja ievos, sukukuoja gegutės arba sugrįžus kregždėms sėjamos gelteklės, petražolės, pupos, salotos, svogūnai, sodinami porų, svogūnų daigai ar ropelės, salierų ir žiedinių kopūstų daigai. Paprastajai ievai pražydus (gegužės 6-18 d.), paprastajai vyšniai pražydus (gegužės 11-20 dienomis), sėjami burokėliai, morkos, ridikėliai, salotos, špinatai, pupelės (apsaugotoje vietoje). Sodinami vėlyvųjų gūžinių baltųjų, raudonųjų, Briuselio ir žiedinių kopūstų daigai, brokolių bei salierų daigai.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Sėjos Normos Ir Sėklų Paruošimas
Reikia prisiminti, kad labai svarbus rodiklis žirniams - pasėlio tankumas. Aukšto derlumo dirvožemiuose, taikant intensyvią technologiją, reikėtų suformuoti 0,85 mln.vnt./ha pasėlio tankumą, taikant ekstensyvią auginimo technologiją, tokiame pat dirvožemyje rekomenduojama formuoti 0,70 mln.vnt./ha pasėlio tankumą derliaus nuėmimo metu. Žemo derlumo dirvožemiuose pasėlio tankumas formuojamas atitinkamai 0,70 mln.vnt./ha ir 0,65 mln.vnt./ha.
Sėjos Laiko Įtaka Pasėlio Tankumui
Žirnių sėklų norma priklauso nuo sėjos laiko, antai sėjant balandžio pradžioje ir siekiant suformuoti 0,85 mln.vnt./ha tankumą derliaus nuėmimo metu, sėti reikia 1,2 mln.vnt./ha daigių sėklų. Sėjant balandžio pabaigoje, optimalaus pasėlio tankumo, tinkančio intensyviai technologijai, nepavyks suformuoti, eksperimentais nustatyta, kad pasėjus 1,2 mln.vnt./ha daigių sėklų, didžiausias pasėlio tankumas buvo 0,75 mln.vnt./ha.
Sėklų Paruošimas Ir Beicavimas
Sėklų paruošimas - taip pat svarbi auginimo dedamoji. Sėklų beicavimas nelabai populiarus, tačiau reikia prisiminti, kad yra ligų, galinčių gerokai sumažinti pasėlio tankumą, tuo labiau, kad sėjant anksti, dirva būna šalta ir ten geros sąlygos ligų sukėlėjams. Praretėjus pasėliui, sudėtingesnė darosi piktžolių kontrolė, o kam užteršti laukus piktžolėmis, auginant dirvožemį gerinančius augalus. Renkantis sėklų apvėlimo būdą, svarbu atkreipti dėmesį ar pasirinktas preparatas netoksiškas rhizobium bakterijoms, pastarųjų metų praktika rodo, kad galima rinktis biologinius preparatus sėklų apvėlimui. Gerieji mikroorganizmai neleidžia dominuoti patogenams šaknų rizosferoje, sukuriamos puikios sąlygos gumbelinėms bakterijoms.
Azoto Fiksacija Ir Augimo Sąlygos
Bendras pasėlio fiksuojamas azoto kiekis priklauso nuo augimo sąlygų. Dirvos suslėgimas, nepakankamas drėgmės kiekis, vyraujantys karšti orai - ypač nepalankios sąlygos azoto fiksacijai. Užtikrinus tinkamas augimo sąlygas ir nedarant didesnių klaidų, galima pastebėti, kad žirniai yra vieni efektyviausiai azotą fiksuojantys augalai ir gali gauti iš atmosferos 80 proc.
Sėjos Laiko Įtaka Vasariniams Rapsams
Akivaizdūs klimato kaitos reiškiniai Lietuvoje jau niekam, juo labiau žemdirbiams, nekelia abejonių. Tai keičia nusistovėjusias agrotechnines rekomendacijas. Vienas iš tokių pavyzdžių - vasarinių rapsų sėjos laikas. Viena iš tokių taikytinų agrotechnikos priemonių yra vasarinių augalų, ypač vasarinių rapsų, sėjos laikas. Praktika rodo, kad dažniausiai ūkininkai skuba pasėti rapsus, kad augalai geriau panaudotų per žiemą sukauptą drėgmę ir greičiau subręstų. Yra ir tokių žemdirbių, kurie dėl organizacinių ar kitų priežasčių vėlina rapsų sėją net iki gegužės vidurio ir vėliau. Viena aišku, kad bendros nuomonės šiuo klausimu ir išsamių mokslinių tyrimų Lietuvoje nėra.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Lauko Eksperimentai Ir Meteorologinės Sąlygos
ASU Bandymų stotyje 2015 m. buvo įrengtas lauko eksperimentas, kur vasariniai rapsai Fenja pradėti sėti anksti, dirvai pasiekus fizinę brandą (kai tik galima įvažiuoti į lauką su technika), ir toliau iki gegužės antros pusės sėti kas 5 dienos. 2015 metų meteorologinės sąlygos buvo tipingos kintančiam klimatui - regione trūko drėgmės, ypač sausringas buvo birželis, krituliai buvo netolygiai pasiskirstę.
Dygimo Laikas Ir Brandos Etapai
Skirtingu laiku sėjant vasarinius rapsus, laikotarpis dienomis nuo sėjos iki sudygimo (t. y. dygimo laikas) labai skyrėsi: anksčiausiai sėti rapsai sudygo per 12 d., antrosios sėjos rapsai - per 8, o trečiosios sėjos - per 5 dienas. Dar labiau pavėlintos sėjos rapsai dygo panašiai - 5-7 dienas. Sėjant vasarinius rapsus vėliau, labiau sušilus orams, sutrumpėjo laikotarpiai ne tik nuo sėjos iki sudygimo, bet ir nuo sudygimo iki visiškos brandos. Vyraujant sausiems orams, vėliau pasėti vasariniai rapsai vystėsi greičiau. Nustatytos statistiškai patikimos tiesinės priklausomybės tarp teigiamų temperatūrų sumos nuo metų pradžios iki sėjos ir laikotarpio (dienomis) nuo rapsų sudygimo iki visiškos brandos; taip pat - tarp teigiamų temperatūrų sumos nuo metų pradžios iki sėjos ir laikotarpio (dienomis) nuo rapsų sėjos iki žydėjimo.
Piktžolėtumas Ir Derlingumo Ryšys
Vasarinių rapsų sėjos laikas turėjo įtakos pasėlių piktžolėtumui. Nors visi rapsų pasėliai po sėjos buvo purkšti herbicidu Sultan super, 2 ha-1, tačiau piktžolių skaičius, o ypač masė, prieš derliaus nuėmimą rapsų pasėliuose buvo labai nevienoda. Anksčiausiai sėtuose rapsuose piktžolių buvo daugiausiai (dėl vėsių orų ir šaltos dirvos čia jų buvo daug ir daigų tarpsniu). Ilgiau dygstantys rapsai galėjo blogiau stelbti ir neįšilusioje dirvoje gerai sudygstančias piktžoles, nes lėtai dygstančiame pasėlyje jos gali išplisti. Piktžolių masė mažiausia buvo balandžio 15, 20, 25, 30 ir gegužės 5 d. sėtuose rapsuose, o gegužės 10 d. ir vėliau sėtuose - esmingai didesnė. Apibendrinant 2015 m. rapsų pasėlių piktžolėtumo tyrimo rezultatus galima teigti, kad labiausiai rapsų sėklų derlingumą mažino baltosios balandos - išlikusios nesunaikintos išaugino didelį sausųjų medžiagų derlių ir stelbė rapsus. Buvo nustatytas labai stiprus statistiškai patikimas vasarinių rapsų sėklų derlingumo ir piktžolių sausųjų medžiagų masės pasėlyje prieš derliaus nuėmimą koreliacinis ryšys.
Ligos Ir Kenkėjai
Tyrimų metais sėjos laikas aiškios ir esminės įtakos juodajai dėmėtligei plisti neturėjo, didesnę įtaką darė laikotarpio meteorologinės sąlygos. Skirtingai negu juodosios dėmėtligės, verticiliozės žala pasireiškė labiau. Sėjos laikas turėjo esminės įtakos šiai ligai plisti: pasėtų gegužę ligos apimtų rapsų stiebų buvo 6,4 proc. Kryžmažiedinėms spragėms plisti įtakos turėjo oro temperatūra: vasariniai rapsai, ypač pasėti labai anksti, pradinius augimo ir vystymosi tarpsnius pasiekė, kai buvo palyginti žema vidutinė paros oro temperatūra. Toliau vėlinant sėją, rapsų skilčialapių pažeidimų intensyvumas nuosekliai didėjo, o lyginant balandžio 30 ir gegužės 20 dienos pasėlius, esmingai padidėjo - 2,7 karto. Rapsiniai žiedinukai mažiausiai paplito rapsus pasėjus balandžio 30 ir gegužės 5 dienomis. Tuo metu sėtų rapsų pasėliuose kenkėjų skaičius buvo vidutiniškai 5,2 karto mažesnis, palyginti su kitu laiku sėtais pasėliais. Esmingai didžiausias kopūstinių stiebinių paslėptastraublių sužalotų stiebų skaičius rastas rapsus pasėjus vėliausiai - gegužės 20 dieną, mažiausias - pasėjus rapsus gegužės 5 dieną. Pasėjus rapsus balandžio 15-30 dienomis, ligotų stiebų skaičius buvo beveik vienodas - 5,5-5,8 procento.
Derlingumo Rezultatai Ir Rekomendacijos
Sėjos laikas turėjo esminės įtakos vasarinių rapsų sėklų derlingumui. Didžiausias vasarinių rapsų sėklų derlingumas (2,0 t ha-1) gautas iš pasėtų balandžio 20 d., t. y. praėjus 5 d. nuo fizinės dirvos brandos. Reikėtų atkreipti ūkininkų dėmesį į tai, kad kiekvieno pavasario agroklimatinės sąlygos, ypač pastaruoju metu, skiriasi. Todėl sieti sėjos laiką su konkrečia data būtų netikslu. Preliminarūs tyrimai parodė, kad optimalūs vasarinių rapsų sėjos terminai yra tuomet, kai pavasarį, atšilus orams, susikaupia 350-400 oC teigiamų temperatūrų suma, o dešimtadienį iki sėjos vidutinė paros temperatūra siekia 8-10 oC.
Oro Valymo Augalai Ir Jų Poveikis
Oro su jame esančiais teršalais jie įkvepia per mikroskopines lapų poras. Tada teršalų dalelytės keliauja į augalo šaknis, kur yra suskaidomos į medžiagas, tinkamas augalų ir mikrobų mitybai. Štai taip augalai „suvalgo“ kenksmingąsias medžiagas iš oro, kuriuo mes kvėpuojame.
Alavijas
Šį saulę mėgstantį augalą itin lengva auginti. Alavijas - ypač tinkamas pasirinkimas papuošti saulėtą virtuvės langą. Alavijo priežiūra elementari - neprižiūrėti, tuo viskas ir pasakyta. Visada žalia ir dygliuotais kraštais vaistinė puošmena. Tai tiesiog angeliškai geras augalas. Jei jūs neitin mėgstate rūpintis kambariniais augalais, šis - kaip tik jums, jis ypač nereiklus.
Kuokštinis Chlorofitas
Kuokštinis chlorofitas pasižymi gausia lapija bei turi mažus baltus žiedelius. Kur clorofitas, ten blogoms emocijoms ne vieta. Jis puikiai harmonizuoja namų aurą ir valo orą. Šis augalas kovoja su ore esančiais benzenu, formaldehidu, anglies monoksidu bei ksilolu, kuris naudojamas odos, kaučiuko bei spausdinimo pramonėse. Be to, ir mokslininkai patvirtino, kad šis augalas namams - tikra atgaiva. Per parą jis išvalo orą, sunaikina nuodingas bakterijas. Kuo daugiau aplinkoje nuodingų medžiagų, tuo intensyviau jis auga. Ypač mėgsta anglies oksidus, kurie kaupiasi virtuvėje.
Gardenija
Šis ryškus, žydintis augalas iš oro efektyviai šalina trichloretileną, kuris į mūsų namus gali patekti iš cheminės drabužių valyklos, ir benzeną, kurio gausu dažuose. Šis augalas ypač tiks miegamajame ar vonios kambaryje, tačiau svarbu, kad gautų pakankamai šviesos. Geriausiai auga saulėtoje ir labai šviesioje patalpoje. Optimali augalo žydėjimui temperatūra dieną 16 - 18° C, naktį 7 - 10° C. Žydėjimo metu laikant šviesioje, vėsioje patalpoje gali žydėti per visą žiemą. Laistyti saikingai, negalima vandens pilti ant lapų skrotelės.
Trijuostė Sansevjera
Šis augalas taip pat žinomas kaip „anytos liežuvis“. Trijuostė sansevjera - viena geriausių formaldehido filtruotojų. Šios medžiagos gausu buitinėse valymo priemonėse, tualetiniame popieriuje, popierinėse servetėlėse, asmeninės higienos priemonėse. Šį augalą galite auginti ir vonioje - jis gali vešėti ir patalpose, kuriose mažai šviesos ir vyrauja drėgnas oras, ir tuo pat metu jis naikins įvairius oro teršalus. Šviesos atžvilgiu nereiklus augalas. Gerai auga labai šviesiose, vidutiniškai apšviestose ir net apytamsėse patalpose. Mėgsta šiltas patalpas, ne mažiau kaip 15°C. Optimaliausia augimui 18 - 27° C temperatūra. Lieti saikingai, visuomet reikia leisti substratui pradžiūti. Nebijo kieto vandens.
Auksaspalvis Skindapas
Šis augalas taip pat žinomas kaip „velnio gebenė“, kadangi jis išlieka žalias net laikomas tamsioje vietoje. Auksaspalvis skindapas puikiai iš oro šalina formaldehidą - šis greitai augantis vijoklinis augalas oro teršalams sukurs žalių kaskadų barikadą. Tačiau bene labiausiai skindapai garsėja tuo, kad yra puiki priemonė kovoti su priklausomybe nuo alkoholio. Taigi, jei jūsų vyras mėgsta kilnoti taurelę, šią lianą patariama pasistatyti miegamajame. Dar viena įdomi detalė: kalbama, kad velnio gebenė turi tam tikrų medžiagų, kurios 2-3 kartus didina alkoholio poveikį.
Chrizantemos
Šios spalvingos gėlės gali tikrai daugiau nei tik papuošti jūsų namus. Jų žiedai taip pat padeda filtruoti benzeną, kuris paprastai randamas klijuose, dažuose, plastikuose ir buitinėse valymo priemonėse. Šis augalas mėgsta ryškią šviesą, jo pumpurai greičiau išsiskleis, jei savo namuose rasite tašką, kur chrizantemos galės mėgautis tiesiogine saulės šviesa. Chrizantemų grožiui didelę įtaką turi drėgnas substratas. Jei diena karšta, saulėta - laistykite gausiau, jei apsiniaukusi ir vėsi - pilkite mažiau vandens. Tinkamiausias vanduo - 18 - 19 laipsnių. Pasirodo, jog chrizantemos gali būti labai naudingos jūsų sveikatai: iš jų paruošta arbata gerina regėjimą. Arbatą, paruoštą iš dviejų arbatinių šaukštelių chrizantemų žiedlapių reikėtų gerti maždaug tris savaites.
Kraštuotoji Dracena
Kraštuotoji dracena gali užaugti netgi iki lubų. Dracenos mėgsta šviesią, tačiau apsaugotą nuo tiesioginių saulės spindulių vietą. Geriausiai auga pusiau pavėsyje, šalia rytinio ar vakarinio lango. Margalapėms veislėms reikia šiek tiek daugiau šviesos nei žalialapėms. Vndens pertekliaus nemėgsta, tačiau laistomos gana gausiai - žemė visą laiką turi būti drėgna.
Fikusas
Fikusas jūsų svetainėje gali padėti filtruoti teršalus, kuriuos skleidžia iškloti kilimai bei baldai - formaldehidą, benzeną ir trichloretileną. Be to, fikusas nukenksmina agresyvius žmones, padeda sureguliuoti geranorišką atmosferą šeimoje. Benjamino fikusas aktyvina žmogų, todėl itin tinka pasyviems, uždariems žmonėms. Tačiau šis augalas trukdo dirbti įtemptą protinį darbą, netinka miegamajame. Rūpinimasis fikusu gali būti sudėtingas, bet tuomet, kai suvoksite, kaip jį teisingai laistyti ir kiek šviesos reikia šiam augalui, jis vešės tikrai ilgai. Mažus lapelius labai naudinga purkšti virintu ar lietaus vandeniu. Laistyti taip pat geriausia virintu ar lietaus vandeniu, nes fikusui patinka lengvai rūgšti žemė, o vanduo iš čiaupo greitai ją pašarmina. Būtinai naudokite bent jau kambario temperatūros vandenį, nes Ficus benjamina jautrus šalčiui. Šaltas vanduo, ypač negalėdamas lengvai ištekėti iš vazono, pažeidžia šaknis, ir ima kristi lapai. Kai patalpoje per šalta, traukia skersvėjis ar stinga vandens, lapai irgi gali pradėti kristi.
Azalija
Šis gražus žydintis krūmas jūsų namuose puikiai kovos su formaldehidu, kurį išskiria fanera ar putų izoliacija. Kadangi azalijos auga vėsiose vietovėse, ši gėlė yra puikus pasirinkimas, jei norite pagerinti jūsų rūsyje esantį orą, jei tik ten jai rasite šviesų kampelį. Azalija mėgsta šviesias, gerai vėdinamas patalpas, tačiau reikia pridengti nuo tiesioginių saulės spindulių. Tinkamiausia temperatūra 10-15°C, šiltesnėje patalpoje augalai žydi trumpiau. Vasarą azalija reguliariai laistoma nekalkėtu, minkštu vandeniu, nes žemė nuolat turi būti drėgna. Perdžiūvus žemei, augalas numeta lapus, o žiedpumpuriai paruduoja ir neišsiskleidžia. Rododendrai labai nemėgsta kalkingo vandens. Perlaistymas taip pat kenkia augalui, nes šaknys negauna pakankamai oro ir pradeda pūti.
Gebenė Lipikė
Tyrimas atskleidė, jog šis augalas mažina ore esančias fekalijų daleles. Taip pat gebenė lipikė puikiai filtruoja formaldehidą, kuris randamas buitinėse valymo priemonėse. Ypač naudinga tokį augalą įsigyti gyvenantiesiems žemutiniuose namų, esančių šalia didelių greitkelių, aukštuose ir dirbantiesiems pusrūsiuose. Sakoma, kad ji padeda energiniams vampyrams. Gebenė lipikė pakenčia labai įvairias auginimo sąlygas, bet kraštutinumų reikėtų vengti. Geriau šešėlis nei saulėta vieta, geriau drėgniau nei per sausa. Balkone reikia vengti pietinės saulėkaitos. Margalapėms veislėms reikia daugiau šviesos nei žalialapėms. Žemė vazone neturi nei perdžiūti, nei užmirkti. Geriausia - pastovi vidutinė drėgmė.
Dryžuotoji Dracena
Šis augalas puikiai kovoja su teršalais, kurių yra lakuose bei aliejiniuose dažuose. Dryžuotoji dracena puikiai auga ir be tiesioginės saulės šviesos. Dracenos gerai auga namuose kambario temperatūroje. Margalapėms veislėms reikia šiek tiek daugiau šviesos, žalialapės augs ir pusiau šešėlyje. Nei vienų, nei kitų nestatykite prie pietinio lango, kur labai daug saulės, nes gali apdegti lapai. Sausas oras dracenoms nekenkia. Purkšti reikėtų tik naujai įsigytas. Dracenos jautrios drėgmės svyravimams. Nuo vandens pertekliaus arba stokos ima kristi lapai.
Aglaonema
Šiuo augalu lengva rūpintis, jis gali padėti filtruoti įvairius oro teršalus bei per ilgesnį laiką sunaikina ore esančius toksinus. Šią gėlę reikia visada laikyti šiltai, o kadangi ji nemėgsta sauso oro, tai reikia dažnai purkšti arba pastatyti vazoną ant apverstos lėkštelės vandens pripiltame padėkle, kad vandens paviršius būtų prie pat vazono dugno. Aglaonema mėgsta gerą apšvietimą. Vasarą, karščiausiomis dienos valandomis gėlę reikia apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
#
tags: #augalo #priklausomybe #nuo #sejos