Įvairūs auklėjimo metodai ir bendravimo stiliai daro didelę įtaką vaiko psichikos raidai. Mokslininkai ir specialistai vieningai teigia, kad meile, parama ir pasitikėjimu grįstas auklėjimas yra palankiausias vaiko emocinei gerovei ir sėkmingai ateičiai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip skirtingi auklėjimo būdai veikia vaiko psichiką, kokią įtaką daro tėvų vaidmuo, bei kaip skyrybos gali paveikti vaiko emocinę raidą.
Auklėjimo Metodų Įtaka Vaiko Gerovei
Kobės universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kuriame apklausė 5 tūkstančius moterų bei vyrų apie jų santykius su tėvais vaikystėje ir taikytus auklėjimo metodus. Tyrimas išskyrė penkis pagrindinius auklėjimo stilius:
- Remiamasi meile ir palaikymu: Tėvai daug laiko praleidžia su vaiku, pasitiki juo, domisi jo gyvenimu.
- Griežtas auklėjimas: Vaikas pats nieko nesprendžia, juo nepasitikima, nuomonės neklausiama, nustatytos griežtos taisyklės, dažnai baudžiama.
- Remiasi pasitikėjimu: Nebaudžiama, tėvai ir vaikas pakankamai daug laiko būna kartu.
- Visiška laisvė: Ir tėvai, ir vaikas gyvena skirtingus gyvenimus, labai mažai leidžia laiko kartu.
- Autoritarinis metodas: Vaikas nelabai mylimas, dažnai baudžiamas, juo nepasitikima.
Tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės, kurių auklėjimas rėmėsi meile ir palaikymu, geriau sekasi darbe, jiems mokamas didesnis atlyginimas ir jie jaučiasi laimingesni už tuos, kurie buvo auklėti kitais metodais. Tai patvirtina, kad meile ir parama grįstas laisvas auklėjimas teigiamai veikia vaikų ateitį - suaugę jie jaučiasi laimingi bei lydimi sėkmės.
Tėvo Vaidmuo Vaiko Psichikos Raidoje
Amerikos pediatrų akademijos specialistai nustatė, kad tėvo vaidmuo turi didžiulę įtaką vaiko psichikos raidai. Tėvas itin svarbus skatinant atžalą ieškojimams bei rizikai. Mama vaikui suteikia saugumo ir nuspėjamumo jausmą, todėl abiejų tėvų reguliarus bendravimas su atžala padeda išvengti elgesio problemų suaugus.
Šeimos Skyrybų Poveikis Vaiko Psichinei Sveikatai
Skyrybos yra ne tik viena skaudžiausių patirčių gyvenime (antra po sutuoktinio mirties), bet ir stipriai paveikianti vaiko psichinę būklę. Skyrybos vaikui nėra staiga įvykęs faktas, o ilgas, besitęsiantis procesas. Svarbiausią vaidmenį čia atlieka artimųjų ir specialistų tikslios žinios, tinkama pagalba. Ir tėvas, ir motina yra svarbūs darniam vaiko psichologiniam vystymuisi. Matydamas bendraujančius tėvus, vaikas mokosi įvairių socialinių įgūdžių: bendradarbiavimo, derybų, kompromiso meno ir pan.
Taip pat skaitykite: Auklėjimo reikšmė
Lietuvoje skyrybų rodikliai yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. 2015 metais Lietuvoje buvo 3,2 iš 1 tūkst. išsiskyrusių asmenų. Vertinant santuokų ir ištuokų santykį, šiuo metu 100 santuokų Lietuvoje tenka 65 skyrybos. Taigi kasmet apie 10-16 tūkst. vaikų paliečia tėvų skyrybos.
Skyrybų Sukeliami Sunkumai
Skyrybos vaikui yra susijusios su neigiamais padariniais:
- Stebimi miego, maitinimosi pokyčiai.
- Padidėjęs nerimas, įvairios baimės.
- Mokyklinio amžiaus vaikams kyla mokymosi sunkumų.
- Pablogėja santykiai su bendraamžiais.
- Dažnesnis vienatvės jausmas, nuotaikos svyravimai.
- Elgesio problemos, žema savivertė.
- Padažnėjęs piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis.
- Kokybiniai socialinių santykių pokyčiai.
- Didesnis ateities santuokos nestabilumas.
Simptomų ryškumas priklauso nuo apsauginių veiksnių, tokių kaip santuokos konfliktiškumo lygis, tėvų komunikacija, specialistų konsultacijos, tarpusavio palaikymo grupės.
Skyrybų Etapai
Išskiriami 3 skyrybų proceso etapai:
- Pirmasis etapas: Prasideda, kai galutinai nusprendžiama skirtis, iki 2 metų po skyrybų. Tuo metu tėvai išgyvena psichologinę krizę, todėl pašlyja santykiai su vaikais, jie dažniau turi elgesio problemų. Vaikams tuo metu sunkiausia būna pati skyrybų žinia ir vieno iš tėvų pasitraukimas iš namų.
- Antrasis etapas: Pratinamasi prie pakitusių santykių su tėvais, prie galimų naujų tėvų partnerių. Vaikų būklė šiuo atveju gali būti nestabili.
- Trečiasis etapas: Kai po išsiskyrimo nusistovi naujoji tvarka.
Kai kur šie pokyčiai aprašomi per Kübler-Ross išskirtas gedėjimo dėl artimųjų netekties fazes: neigimas, pyktis, derybos, depresija, priėmimas.
Taip pat skaitykite: Harmoningas vaikų auklėjimas
Vaiko Amžiaus Įtaka Skyrybų Poveikiui
Svarbus aspektas nagrinėjant skyrybų poveikį yra vaiko amžius: kuo mažesnis vaikas, tuo jam sunkiau suvokti tėvų ir savo vaidmenį. Dažnai vaikai kaltina save, bijo prarasti ne tik tą tėvą, kuris išeina gyventi kitur, bet ir kartu pasiliekantį, svajoja apie tėvų susitaikymą.
- Ikimokyklinio amžiaus vaikai: Dažniau reaguoja regresuodami į ankstesnę raidos fazę, taip pat sutrinka miegas, dažnesni pykčio proveržiai, pasireiškia stipresnis atsiskyrimo nerimas.
- 9-12 metų vaikai: Dažnai pradeda pykti ant vieno ar abiejų tėvų, prastėja mokymosi rezultatai, dėl tėvų skyrybų jie linkę kaltinti save.
- Paaugliai: Jaučiasi vieniši, liūdni, nesaugūs, prastėja mokymosi rezultatai, gali padidėti nusikalstamumo rizika. Tiesa, paaugliai jau turi ir didesnes galimybes įveikti skyrybų sukeltus sunkumus, adaptuotis prie pakitusios situacijos.
Apibendrinant svarbu paminėti bendrą tendenciją: kuo mažesnis yra vaikas, tuo padariniai jo psichinei sveikatai yra žalingesni.
Pagalbos Principai Vaikams Išgyvenantiems Skyrybas
- Rekomenduotina, kad tėvai apie skyrybas praneštų tada, kai tvirtai apsisprendžia skirtis. Svarbu vaikus informuoti apie pokyčius iš anksto, ypač jei keičiama gyvenamoji vieta, darželis ar mokykla. Tai pranešti ir aptarti turėtų abu tėvai.
- Abu tėvai vaikui suprantama kalba turėtų paaiškinti, kokios priežastys lėmė jų sprendimą. Leisti vaikui klausti ir išsakyti savo nerimą, pagal galimybes atsakyti į vaiko klausimus.
- Ir tėvas, ir motina turi patvirtinti, kad skyrybos yra galutinis sprendimas, tačiau patikinti, kad, nors tėvai ir skiriasi, jie vaiką myli kaip ir anksčiau.
- Vaiko tėvams žinotina, kad jokiu būdu neleistina vaiko įtraukti į konfliktą ir kito sutuoktinio kaltinimą. Tokiu atveju vaiko psichologinė būklė labai pablogėja.
- Skatinti, kad vaikui būtų sudarytos sąlygos aiškiems periodiniams susitikimams su tėvu, su kuriuo negyvenama nuolat. Vaiko psichinei sveikatai nepakeičiamą įtaką turi bendravimas su abiem tėvais, išskyrus išskirtines situacijas, tokias kaip įrodytas fizinis ar seksualinis smurtas.
- Abiem tėvams reikėtų vengti nepalankiai ar įžeidžiančiai atsiliepti apie buvusį sutuoktinį. Susitikimai turėtų būti organizuojami reguliariai, visoms pusėms žinomu metu. Vaikams, ypač jaunesnio amžiaus, rutina yra saugumą teikiantis dalykas.
- Grupių išsiskyrusiems tėvams lankymas, terapinių grupių vaikams ir paaugliams lankymas skyrybų krizei įveikti.
- Prireikus - individuali palaikomoji psichoterapija.
- Vaikams, patiriantiems ar patyrusiems skyrybas, reikalinga vaikų psichologo, o kartais ir vaikų psichiatro pagalba.
Vaiko Psichikos Raidos Veiksniai
Žmogaus raidos procesą lemia daugelio veiksnių visuma, paveldimumas, brendimo dėsniai ir ugdymas. Tinkamos ugdymo sąlygos, gyvenimo aplinka sudaro palankią dirvą vaiko įvairiems gabumams tobulėti.
Mąstymas
Mąstymas - tai psichinis procesas, kurio produktas - netiesioginis, apibendrintas pasaulio vaizdas žmogaus smegenyse. Pagal apibendrinimo lygį išskiriamos trys mąstymo rūšys: konkretusis veiksminis mąstymas, konkretusis vaizdinis mąstymas, abstraktusis sąvokinis mąstymas.
J. Piaget išskyrė keturias pagrindines pažintinės raidos stadijas:
Taip pat skaitykite: Etiketo patarimai bendraujant telefonu ir internetu
- Sensomotorinė stadija (nuo gimimo iki 2 metų): Vaikas aplinkai pažinti naudoja jutimus ir motorinius sugebėjimus.
- Priešoperacinė stadija (nuo 2 iki 7 metų): Vaikas pasauliui pažinti naudoja simbolinį mąstymą, taip pat ir kalbą. Šioje stadijoje mąstymas yra egocentriškas.
- Konkrečių operacijų stadija (nuo 7 iki 11 metų): Vaikai pradeda logiškai mąstyti apie konkrečius įvykius, mokosi suprasti konkrečias sąvokas, atlikti aritmetines operacijas.
- Formaliųjų operacijų stadija (nuo 12 metų ir suaugęs žmogus): Šiuo laikotarpiu nuo konkretaus mąstymo pereinama prie abstraktaus.
Kalba
Kalba yra praktinis sugebėjimas reikšti žodžiais savo mintis. Kalba formuojasi mąstymo įpročių pagrindu. Vaiko mąstymo raida ir kalba yra viena su kita susijusi, kalba vaikui yra minčių perteikimo būdas. Mažo žmogaus kalbą tiesiogiai veikia socialinė, kultūrinė patirtis. Kuo aplinka palankesnė, tuo geresnės sąlygos vaiko kalbos raidai.
J. Piaget skyrė tris egocentrinės kalbos rūšis: atkartojimą, monologą ir kolektyvinį monologą. Išmokti kalbėti vaikui padeda supantys žmonės, tai vyksta bendros vaiko ir suaugusiojo veiklos dėka.
Socialinė ir Emocinė Raida
Eric Rickson išskiria tris psichinės - socialinės raidos etapus: pasitikėjimo jausmo, savarankiškumo bei iniciatyvumo ugdymasis. Dalyvaujant kitų vaikų grupėje, bendraujant su suaugusiais vaikas pamažu mokosi tokių socialinių įgūdžių kaip savo ir kitų jausmų atpažinimo bei nusakymo, skirtingumo suvokimo ir priėmimo, gebėjimo dalytis, prisiimti atsakomybę, padėti kitiems, spręsti problemas. Kad vaikas viso to galėtų mokytis, jam labai svarbu jaustis saugiam ir patirti sėkmę.
Kiti Svarbūs Veiksniai
- Žaidimas: Jo metu vaikas tobulėja, mokosi naujų elgesio, bendravimo formų, išbando gautą informaciją, kurią vėliau panaudoja realybėje.
- Elgesio reguliavimas: Svarbu, jog vaikas žinotų, kokios taisyklės, elgesio normos ir jų nevykdymo pasekmės egzistuoja jo aplinkoje.
- Pažinimo gebėjimų raida: Ikimokyklinio amžiaus vaikams yra labai svarbus domėjimasis pasauliu ir jo tyrinėjimas.
- Fizinė raida: Svarbu viso kūno judesių bei akies - rankos koordinacijos raida.