Autizmas: Kas Tai Yra, Požymiai, Diagnostika Ir Pagalba

Įvadas

Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kitaip dar vadinamas autizmo spektro sutrikimu (ASS), kuris gali paveikti socialinį gyvenimą, komunikaciją, įpročius, interesus, prisitaikymą prie aplinkos ir kasdienį gyvenimą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra autizmas, kokie jo požymiai, kaip jis diagnozuojamas ir kokia pagalba gali būti teikiama autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims.

Kas Yra Autizmas?

Autizmas yra neurologinis sutrikimas, kurio metu autistiškų asmenų smegenys struktūriškai ir chemiškai skiriasi nuo šio sutrikimo neturinčių žmonių smegenų. Dėl to autistiški asmenys patiria pasaulį kitaip nei neurotipiniai ir turi įveikti įvairius iššūkius įprastoms smegenims pritaikytame pasaulyje. Tai gali pasireikšti neįprastu elgesiu, individualiais mokymosi poreikiais, kitokiomis emocinėmis reakcijomis ir bendravimu. Autizmas neišnyksta bėgant laikui, iš jo neišaugama. Su juo susiję sunkumai, taip pat ir pranašumai lydi visą gyvenimą.

Oficialus diagnozės pavadinimas - autizmo spektro sutrikimas. Dauguma autistiškų asmenų tiek užsienyje, tiek Lietuvoje nori būti įvardijami kaip autistiški asmenys. Kadangi autizmas diagnozuojamas stebint ir vertinant elgesį, aplinkiniams dažnai kyla noras tą elgesį „taisyti“. Autizmas yra neurologinis sutrikimas, dėl patiriamų sunkumų lemiantis kitokį elgesį. Dažnai sakoma, kad elgesys yra komunikacija. Pakitusi neurologija lemia intensyvesnius ar per mažai jaučiamus pojūčius, motorikos problemas (87 proc. autistiškų asmenų), sunkumus bendraujant, mokantis, įgyjant įgūdžių. Visa tai lemia kitokį, neretai ekspresyvų elgesį. Norint padėti autistiškam asmeniui, reikia ne koreguoti elgesį, o suprasti jo priežastis, patiriamus sunkumus.

Autizmo Spektras

Autizmo spektras yra sudėtingas, daugiasluoksnis. Kitokia neurologija lemia įvairias stiprybes ir sunkumus. Visi žmonės tam tikrose srityse gali daugiau ar patiria daugiau problemų nei kiti, tačiau autistiškų asmenų gyvenime tai daug labiau atsispindi. Mokslas ir medicina nuo pat autizmo diagnozavimo pradžios autistiškumą nagrinėjo iš išorės, tai yra stebint. Jei stebint asmenį kurie nors aspektai neatitinka daugumos savybių, tai įprasta vadinti sutrikimu. Taip atsirado pavadinimas „autizmo sutrikimas“.

Kita vertus, dauguma autistiškų asmenų pripažįsta, kad autizmas yra neatsiejama jų asmenybės dalis, lemianti kitokį pasaulio patyrimą. Tai kitokia, neįprasta žmogiškumo patirtis. Į negalią galima žiūrėti pro medicininio ir socialinio modelio prizmes.

Taip pat skaitykite: Darbas psichologu

• Medicininis modelis: Pirmiausia ieško asmens trūkumų - ko jis negali. Pagal tai suteikiama diagnozė. Sutrikimai tampa dėmesio centru. Siekiama normalizuoti, tapti kaip visi.
• Socialinis modelis: Pradinis taškas yra pagarba - tu esi žmogus, tu vertas pagarbos, tavo orumas yra svarbu. Toliau ieškoma žmogaus stiprybių, siekiama suprasti jo poreikius. Šiame procese dalyvauja ir aplinkiniai, ir pats kitoniškas asmuo. Kuriant pagalbos planą žiūrima ne į „sutrikimų“ šalinimą, o į ilgalaikę perspektyvą.

Priklausomai nuo to, ar požiūris į negalią yra pro medicininę ar pro socialinę prizmę, skiriasi ir pagalbos metodai. Suaugę autistiški asmenys teigia, kad nuolatinė paieška, ko tu negali, ir bandymas taisyti, tarsi būtum sugedęs, neigiamai veikia psichinę sveikatą. Deja, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vyrauja medicininis požiūris į negalią. Autizmas ne liga, jo nereikia gydyti. Autistiškų žmonių smegenys, dažnai ir kūnai yra kitokie. Anot jų, jiems reikalinga pagalba pažįstant savo kūno kitoniškumą ir panašumus su kitais žmonėmis. Daugeliui reikalinga specifinė, individualizuota pagalba atrandant iššūkių priežastis, ieškant sprendimų.

Autizmo Diagnostika Pagal TLK-10

Pagal Lietuvoje naudojamą ligų klasifikatorių TLK-10, autizmas priskiriamas įvairiapusiams raidos sutrikimams. Jam būdinga:

• (a) nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus.
• (b) psichopatologija visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio.

Pagrindiniai Autizmo Požymiai

Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra neurologinis vystymosi sutrikimas, kuris gali paveikti socialinį gyvenimą, komunikaciją, įpročius, interesus, prisitaikymą prie aplinkos ir kasdienį gyvenimą. Tai vadinama „spektru”, nes sutrikimas gali turėti labai skirtingų simptomų ir sunkumo laipsnių, nuo lengvo iki sunkaus.

• Santykių ir socialinės sąveikos sunkumai: Suaugusieji turintys autizmo spektro sutrikimą gali patirti iššūkių dėl gebėjimo kurti ir palaikyti draugystes, suprasti socialinius signalus, tokius kaip žvilgsniai, gestai arba kūno kalba, ir dalyvauti bendroje veikloje ar pokalbiuose bei diskusijose.
• Rutina ir suvaržymai: Daug suaugusiųjų turinčių autizmą gali gerai tvarkytis su rutina ir struktūra. Jie gali laikytis to paties dienos tvarkaraščio ir griežtai laikytis tam tikrų įpročių ar ritualų. Tai yra didelis pliusas, bet kartais perauga į sunkumus prisitaikyti prie aplinkoje vykstančių pokyčių.
• Susitelkimas į ribotus ar specifinius interesus: Tai gali pasireikšti per didelį susidomėjimą tam tikra sritimi pavyzdžiui, mokslu, technologija, meno forma ar kita specifine tema.
• Sensorinis jautrumas: Suaugusieji su autizmu gali būti jautrūs tam tikroms sensorinėms stimuliacijoms, tokios kaip garsai, šviesa, kvapai ar tekstūros, skoniai.

Šie bruožai gali pasireikšti skirtingu sunkumo lygiu ir vis kitose gyvenimo srityse kiekvienam suaugusiam turinčiam autizmo spektro sutrikimą. Svarbu suprasti, kad autizmas yra labai individualus, ir kiekvienas suaugęs asmuo su autizmo sutrikimu gali turėti savo unikalias savybes ir stipriąsias puses.

Suaugusiųjų autizmas gali paveikti įvairias gyvenimo sritis, įskaitant socialinę sąveiką, darbą, šeimą ir kasdienį funkcionavimą. Štai keletas sričių, kurias gali paveikti autizmo spektro sutrikimas suaugusiojo asmens gyvenime ir kaip:

Taip pat skaitykite: Sąmoningas gyvenimas

• Socialinė sąveika: Autizmo spektro sutrikimas gali turėti didelį poveikį socialinei sąveikai. Asmenys su autizmu gali patirti sunkumų kurti ir palaikyti draugystes, kurti romantinius santykius, bendrauti grupėse, suprasti socialinius signalus, interpretuoti kito žmogaus mintis ir jausmus, bei dalyvauti bendroje veikloje.
• Darbas ir karjera: Autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos asmenų sugebėjimui integruotis į darbo aplinką ir sėkmingai bendradarbiauti su kolegomis. Gali būti sunkumų su komunikacija, bendravimu, tikslingomis diskusijomis, organizacija ir prisitaikymu prie pokyčių darbo aplinkoje.
• Švietimas: Autizmo spektro sutrikimas gali turėti poveikį švietimo procesui ir mokymuisi. Asmenims su autizmu gali būti sunku susitelkti, bendrauti su mokytojais ir bendraamžiais, suprasti užduotis arba prisitaikyti prie aplinkos.
• Kasdieninis gyvenimas: Įvairūs kasdienio gyvenimo aspektai, tokie kaip tvarkaraščio laikymasis, asmeninė higiena, maisto ruošimas arba pirkimas, taip pat gali būti paveikti autizmo spektro sutrikimo. Asmenims su autizmu gali būti sunku tvarkytis su pokyčiais, nepatogiomis situacijomis arba spręsti kasdienius uždavinius.
• Sveikata ir gerovė: Autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos fizinės ir psichinės sveikatos būklei. Kai kurie suaugusieji su autizmu gali turėti specifinių sveikatos problemų, taip pat gali kilti iššūkių susijusių su susidūrimu su stresu arba depresija.

Šie aspektai gali būti labai individualūs ir pasireikšti skirtingu sunkumo lygiu kiekvienam suaugusiam patiriančiam autizmo spektro sutrikimą. Svarbu suprasti ir pripažinti šiuos sunkumus ir tikslingai išsiaiškinti sritis, kuriose reikia pagalbos, kad būtų galima teikti tinkamą paramą ir supratimą asmenims su autizmu bei jų aplinkai ir padėti jiems siekti savo tikslų ir savarankiškumo.

Socialinės Sąveikos Sutrikimas

• Akių kontakto stoka
• Noro bendrauti ir kurti santykius stoka
• Nemokėjimas sukurti abipusių santykių
• Socialinių taisyklių nesupratimas
• Intuityvus bendravimo nepajutimas
• Kito žmogaus elgesio intencijų

Kalbinio Ir Nekalbinio Bendravimo Sutrikimas

• Kalbos stoka
• Kūno kalbos, gestų stoka
• Sunkumai palaikant pokalbį
• Nesugebėjimas pasakoti
• Sunkumai pradedant pokalbį ir jį palaikant
• Echolalijos
• Sutrikęs socialinis žaidimas

Elgesio Ypatumai, Priklausantys Nuo Pomėgių, Ribotumų, Sensorinių Sutrikimų

• Ribotas interesų ratas
• Reikalavimas laikytis rutinos
• Susidomėjimas keistais dalykais, veiklomis ir pan.
• Stereotipijos
• Sensoriniai sutrikimai

Ankstyvieji Autizmo Požymiai Vaikams

Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9-18 mėnesių. Pirmieji jų - nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis. Autistiškus vaikus daugiau domina aplinkos objektai, o ne žmones, tuo tarpu tipiškai besivystantys vaikai pirmenybę teikia žmonėms. Tokie vaikai nestebi kitų veido, elgesio, neįsiklauso į kitų kalbą, atitinkamai sunkiai mokosi kalbos ir socialinio bendravimo taisyklių. Gali būti stebimi stereotipiniai judesiai, vaikščiojimas pasistiebus, neįprastas žaidimas (daiktų rikiavimas, pasikartojantys veiksmai, susidomėjimas žaislo detalėmis, o ne pačiu žaislu). Dažni maitinimo(si) sutrikimai (didelis išrankumas maistui, tam tikros spalvos ar tekstūros maisto netoleravimas), pernelyg didelis jautrumas garsui ar šviesai, dėmesio nesukaupimas, elgesio, miego sutrikimas.

Autizmo Priežastys

Autizmą lemia genų ir aplinkos sąveika. Aplinkos veiksniai, kurie paskatina autizmo atsiradimą, nėra pakankamai ištirti.

Rizikos Veiksniai

Yra ir akivaizdžių rizikos veiksnių, tai lytis - berniukų imtyse autizmo spektro sutrikimas aptinkamas keturis kartus dažniau negu mergaičių (toks pat santykis ir tarp suaugusių vyrų ir moterų); šeimos istorija (jei šeimoje yra autizmo spektro sutrikimą turintis asmuo, joje didesnė tikimybė gimti asmeniui su šiuo sutrikimu). Autizmo spektro sutrikimo požymiai dažnai būdingi asmenims, turintiems kitokių raidos sutrikimų - Retto sindromą (įgimtas genetinis sutrikimas, paveikiantis vaiko neurologinį vytymąsi), veiklos ir dėmesio sutrikimą, protinį atsilikimą, raidos sutrikimus dėl X chromosomos anomalijų; gimusiems prieš laiką (ypač labai ankstyvas priešlaikinis gimimas - iki 26-os nėštumo savaitės) ir gimusiems labai mažo kūno svorio.

Autizmo Diagnostika

Suaugusiųjų autizmo diagnozė dažnai yra iššūkis, nes simptomai gali būti subtilesni arba gali būti painiojami su kitais psichiniais ar neurologiniais sutrikimais.

Taip pat skaitykite: Priklausomybės mitai

Diagnostikos Procesas

1. Pradinis įvertinimas: Tai gali apimti išsamų klinikinį interviu, kurio metu gydytojas ar specialistas pabandys suprasti asmens ankstesnę vystymosi istoriją, socialinės sąveikos įgūdžius, komunikacijos įgūdžius ir elgesio ypatybes.
2. Simptomų vertinimas: Gydytojas arba specialistas įvertins asmenį dėl autizmo spektro sutrikimo simptomų, įskaitant socialinę sąveiką, komunikacijos įgūdžius, įpročius ir interesus, taip pat sensorinį jautrumą.
3. Tyrimai ir testai: Gali būti naudojami specialūs įrankiai, pavyzdžiui, klausimynai ir struktūruoti testai, norint įvertinti autizmo simptomus ir nustatyti jų sunkumą.
4. Išsamesnės diagnozės išvados: Po visų duomenų rinkimo ir įvertinimo specialistas gali padaryti išsamesnę išvadą. Tai gali padėti nustatyti autizmo spektro sutrikimo požymius, jų sunkumo lygį ir pateikti rekomendacijas dėl tolesnio gydymo ar terapinės intervencijos.
5. Išsamus vystymosi istorijos įvertinimas: Svarbu atlikti išsamią asmens ankstesnės vystymosi istorijos analizę, kad būtų galima suprasti, ar yra buvęs bet koks raidos atsilikimas ar kitos problemos, kurios gali būti susijusios su autizmo spektro sutrikimu.
6. Kitų galimų diagnozių atmetimas: Gydytojas ar specialistas taip pat turėtų atmesti bet kokias kitas galimas priežastis, kurios gali paaiškinti asmens simptomus, pvz., depresija, nerimo sutrikimai ar kita psichinė būklė.

Gydymo proceso metu gali būti svarbu atlikti išsamų ir nuolatinį vertinimą, kad būtų galima įvertinti asmens pažangą ir prisitaikymą ir terapinius rezultatus. Svarbu atsiminti, kad autizmo spektro sutrikimas yra labai individualus ir gali pasireikšti skirtinguose sunkumo lygiuose kiekvienu atveju.

Kada Dažniausiai Nustatomas Autizmas?

Autizmas dažniausiai diagnozuojamas mažiems vaikams, dažniausiai iki 3 metų.

Ką Daryti Pastebėjus Požymius?

• Bendras vaiko raidos vertinimas, kurį Lietuvoje atlieka šeimos arba vaikų ligų gydytojas.
• Išsamus raidos vertinimas, kurį atlieka daugiadalykė specialistų komanda.

Kodėl Svarbi Ankstyva Diagnostika?

• Žinodami diagnozę tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikiamos paramos ir išteklių.
• Ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti ASS.

Pagalba Ir Terapija Autizmo Spektro Sutrikimą Turintiems Asmenims

Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu.

Svarbu nepamiršti, kad pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.

Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.

Ergoterapija

Kasdienio gyvenimo įgūdžiai: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis turinčiais autizmo spektro sutrikimą, kad padėtų jiems įgyti ir tobulinti kasdienio gyvenimo įgūdžius, tokius kaip maisto ruošimas, asmeninė higiena, darbo ir laisvalaikio veiklų palaikymas.

Sensorinė integracija: asmenys su autizmu dažnai patiria jautrumą tam tikroms sensorinėms stimuliacijoms. Ergoterapeutas gali naudoti sensorinę integraciją ir jos technikas, kad padėtų asmeniui tinkamai atsakyti ir valdyti sensorinius iššūkius, tokius kaip jautrumas šviesai, garsams, kvapams ar tekstūroms.

Socialiniai įgūdžiai: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiems plėsti socialinius įgūdžius, bei skatinti bendravimą, empatiją, gebėjimą kurti draugystes ir palaikyti santykius su aplinkiniais. Tai gali būti daroma per struktūruotas veiklas ir vaidmenų žaidimus, taip pat išgyvenant terapinį santykį su ergoterapeutu.

Veiklų (užimtumo) terapija: ergoterapeutas gali padėti suaugusiems autizmo spektos sutrikimą turintiems asmenims rasti ir išlaikyti darbą ar veiklas, kurie atitiktų jų gebėjimus ir poreikius. Tai gali reikšti ir darbo vietos pritaikymą, mokymąsi tinkamai atlikti gaunamas užduotis, bendradarbiauti su kolegomis ir vadovais bei tinkamą reakciją į darbo aplinkos pokyčius.

Elgesio valdymas: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiems suprasti ir valdyti savo elgesį bei reakcijas, įskaitant emocinę savireguliaciją, streso valdymą ir konfliktų sprendimą.

Rutina ir struktūra: ergoterapeutas gali padėti suaugusiems asmenims su autizmu sukurti ir palaikyti stabilų gyvenimo ritmą ir struktūrą, kad būtų lengviau tvarkytis su kasdieniniais iššūkiais ir pokyčiais.

Ergoterapeutas individualiai pritaiko terapinį planą pagal kiekvieno suaugusio asmens turinčio autzimo spektro sutrikimą poreikius ir gebėjimus.

Kiti Terapijos Būdai

• Socialinių įgūdžių lavinimas: situacijų modeliavimas, treniravimas, žaidimas vaidmenimis. Apima sveikinimąsi, keitimąsi objektais, tarpusavio pokalbius.
• Elgesio mokymas: sisteminis ir nuolatinis pasikartojančių veiksmų atlikimas, siekiant išmokyti vaiką priežastingumo.
• Užsiėmimų terapija: skirta šalinti koordinacijos ir sensorikos sutrikimus.
• Neįprasti terapijos būdai: vitaminų didelės dozės, intraveninis sekretinas, tam tikrų maisto produktų vengimas ir dietos, garso, muzikos, delfinų, šunų terapija, įprasti žaidimai, vaistažolės ir kiti alternatyvūs metodai.

Kur Kreiptis Pagalbos?

Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia.

Specialistų Svarba

• Tikslumo ir profesionalumo užtikrinimas: Tik tinkami specialistai, tokie kaip psichologai, psichiatrai ar neurologai, gali tikslingai diagnozuoti autizmo spektro sutrikimą. Jie turi reikiamą išsilavinimą, patirtį ir žinias, norint atlikti išsamų vertinimą ir diagnozę.
• Išsamus vertinimas: Specialistai gali atlikti išsamų vertinimą, įvertindami ne tik autizmo simptomus, bet ir kitus galimus veiksnius ar sutrikimus, kurie gali būti susiję su autizmo spektro sutrikimu arba su jais gali būti painiojami.
• Individualizuota parama ir gydymas: Tik po diagnozės nustatymo gali būti suteikta individualizuota terapija ir gydymas, atitinkantis asmeninę situaciją ir poreikius. Specialistai gali sukurti individualizuotą gydymo planą, kuris atsižvelgs į asmens stipriąsias ir silpnąsias puses.
• Galimybė gauti kitų paslaugų: Po diagnozės suaugusieji su autizmu gali būti kvalifikuoti gauti kitas svarbias paslaugas, tokias kaip finansinė parama, specialus ugdymas, terapija, parama darbe ar teisinė pagalba.
• Psichologinė parama: Gavus diagnozę, suaugusieji su autizmu gali gauti psichologinę paramą ir pagalbą, padedančią jiems suprasti ir priimti savo būklę, bei išmokti įveikti iššūkius, su kuriais jie susiduria.

Kreipimasis į specialistus dėl autizmo spektro sutrikimo įtarimo yra svarbus žingsnis siekiant gauti reikiamą pagalbą ir supratimą. Suaugusieji, kurie patiria autizmo spektro sutrikimą, gali gauti labai naudingų ir svarbių paslaugų, kurios gali padėti jiems palaikyti ir įgyti įgūdžių, spręsti problemas ir gyventi visapusišką ir pilnavertį gyvenimą.

Neuroįvairovė

Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio ir veiklų sutrikimas, disleksija ir kiti, nėra ligos, o normalios žmogaus proto struktūros variacijos, kurios papildo bendrą žmonijos patirtį ir didina inovacijų galimybes.

Statistika

Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų.

Nustatomų autizmo atvejų sparčiai daugėja, berniukų ir mergaičių su autizmo diagnoze santykis 4:3 (svyruoja pagal kiekvienų metų duomenis), absoliučiais skaičiais tai sudarytų nuo 867 (mergaičių) iki 2855 (berniukų). Tarp 0-18 m. amžiaus asmenų turėtų būti apie 1 % autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų, iš 503 510 minėto amžiaus vaikų būtų apie 1000 mergaičių ir 4000 berniukų, turinčių autizmo spektro sutrikimą.

Istorija

Terminą autizmas 1911 pirmasis pavartojo šveicarų psichiatras Eugenijus Bleuleris (1857-1939). Austrų kilmės amerikiečių psichiatras Leo Kanneris (1894-1981) straipsnyje Emocinio kontakto autistiniai trikdžiai (Autistic disturbances of affective contact) šį vaiko raidos nuokrypį pavadino ankstyvosios kūdikystės (kai kada rašoma vaikystės) autizmu; autoriaus garbei sutrikimas kartais vadinamas Kannerio sindromu. 1944 austrų psichiatras Hansas Aspergeris (1906-80) aprašė vaiką, turintį autizmo požymių, bet ir ypač gerai išvystytus intelektą bei kalbą.

Dėl sutrikimo diagnostikos ribotų galimybių bei specialistų ir institucijų trūkumo Lietuvoje autizmo spektro sutrikimu susidomėta vėlai. 2024 kvalifikuotai buvo konsultuojama tik Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaiko raidos centre. 2017 iš 100 000 vaikų iki 17 m. amžiaus autizmo diagnozė buvo nustatyta 171,9 vaiko (0,17 %), 2023 - 867 vaikams (0,56 %).

Kaip Elgtis Su Autizmo Spektro Sutrikimą Turinčiais Asmenimis?

• Svarbu nepamiršti, kad už kiekvienos diagnozės, kokia ji bebūtų, yra žmogus, kuris nori būti suprastas ir priimtas.
• Neretai aplinkinių priėmimas bei supratimas autizmo spektro sutrikimus turintiems vaikams ypač svarbus.
• Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės.
• Jei kas nors iš jūsų artimųjų turi autizmo spektro sutrikimą (ASS), laikas nuo laiko tenka aiškinti aplinkiniams, kas yra šis sutrikimas. Tam, kad galėtumėte paaiškinti kitiems, jums pačiam reikia nemažai žinoti ir suprasti.
• Klaidinga „nurašyti“ žmogų ar turėti vienokių ar kitokių lūkesčių remiantis vien tik diagnoze.

Patarimai Bendraujant Su Autizmo Spektro Sutrikimą Turinčiais Asmenimis

• Nepriimkite to asmeniškai ir neįsižeiskite, jei žmogus su ASS jumis nesidomi ar nekreipia į jus dėmesio.
• Suvokite, kad jiems neretai sunku žiūrėti į akis, sėdėti ramiai ar tiesiog „palaikyti“ pokalbį kūno kalba.
• Būkite kantrūs ir supratingi, jei žmogus atrodo užsidaręs „savo pasaulyje“.
• Žinokite, kad garsai, ryškios spalvos, tam tikri drabužiai, kvapai gali dirginti.
• Supraskite, kad jiems sunku sukaupti dėmesį.
• Atminkite, kad jiems dažniausiai reikia aiškios struktūruotos dienotvarkės, mėgsta tam tikrus veiksmus daryti nuolat ta pačia tvarka. Netikėtumai, staigūs pasikeitimai jiems sukelia nerimą.
• Supraskite, kad jiems sunku suprasti emocijas, dėl to kartais gali atrodyti bejausmiai ir abejingi kitų išgyvenimams.
• Atminkite, kad dėl įvairių aukščiau išvardintų sunkumų, stresas yra pagrindinė ASS žmonių problema.
• Suvokite, kad jie myli, kenčia, nori būti laimingi.
• Pasidomėkite jų specifiniais interesais, nes pokalbis apie jiems įdomią temą gali būti puikus būdas užmegzti ryšį.
• Supraskite, kad jie suvokia savo sunkumus ir dėl aplinkinių požiūrio į juos, bei galimų nesėkmių nuolat jaučia didelę įtampą.

tags: #autistas #viskas #apie #autizma