Žmonės patiria sudėtingus emocinius sunkumus, kuriems įveikti gali prireikti psichoterapijos. Šiame straipsnyje nagrinėjama psichoterapijos esmė, rizika ir galimybės, remiantis įvairiais psichologiniais požiūriais ir praktine patirtimi.
Savęs pažinimo svarba
Mano darbas grindžiamas įsitikinimu, kad jei nesugebame pažinti savęs, negalime tikėtis suprasti savo veiksmų, išspręsti problemų ar gyventi prasmingo gyvenimo. Tačiau savęs pažinimas apima kur kas daugiau nei vien racionalų supratimą - jis taip pat reikalauja jausmų ir jautrumo.
Emocinių sunkumų įveikimas
Dirbu su žmonėmis, išgyvenančiais rimtus emocinius sunkumus. Mintys apie savižudybę dažnai kyla iš gilios nevilties, vienišumo ar skausmo. Netektys ir gedulas Tai gali būti artimo žmogaus mirtis, santykių pabaiga, sveikatos, darbo ar tapatybės praradimas.
Psichoterapijos kryptys ir metodai
Mokausi geštalto ir analitinės (C.G. Jungo) psichoterapijos. Studijuoju psichoterapijos pagrindus Praktinės psichologijos studijų centre ir Lietuvos analitinės psichogijos asocijacijoje, siekiu jungiškosios krypties psichoterapeuto kvalifikacijos. Darbe derinu psichodinaminį požiūrį, K. G. Jungo teorines prielaidas, bei geštalto metodus. Visos konsultacijos yra supervizuojamos. Esu Lietuvos psichologų sąjungos asocijuotas narys Tai profesinė organizacija, vienijanti psichologus Lietuvoje, kuri užtikrina, kad paslaugos būtų teikiamos pagal aukščiausius etikos ir profesinius standartus. Nuoroda į narystės puslapį. Esu baigęs psichologijos magistro studijas, tačiau tai ne pirmas mano išsilavinimas Psichologijos bakalauras Vilniaus universitete padėjo man giliau suprasti žmogaus elgesio, mąstymo ir jausmų dėsningumus. Sveikatos psichologijos magistro studijose Vilniaus universitete įgyjau šeimos ir grupių psichologijos, psichologinio vertinimo, psichodinaminės ir pozityviosios psichologijos, KET žinių. Anksčiau esu įgijęs informatiko išsilavinimą, esu socialinių mokslų daktaras. Medicinos psichologo licencijos nr. ASL-16017. Paslaugos teikiamos „MB Gelmių psichologijos studija”, įmonės kodas 307391704, asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencija Nr.
Agresorius ir auka: santykių dinamika
Kasdienybėje vidada sutinkame ir aukų, ir agresorių. Tiek vyrų, tiek moterų. Kur yra agresorius, ten yra ir auka. Agresoriaus galia labai traukia. Sukūrus santykį, auka pamažu ima gyventi pagal agresoriaus taisykles, vertybes, jo požiūrį į pasaulį. Pirmuosius signalus, kad kažkas negerai, auka nutildo. Auka tampa agresoriaus jėgos dalimi. „Susitapatinimas su agresoriumi“ yra gynybinis mechanizmas: kai auka ko nors bijo, ji perima agresoriaus požiūrį ir nuomonę, paneigdama savąjį. Auka praranda ribas, užmiršta, kas yra pats, ir ima matyti pasaulį agresoriaus akimis. Viltis turi žlugti. Buvimą auka palaiko viltis, kad agresorius pasikeis. Destruktyvumą, kurį jis įkūnija, galima ilgai pakęsti, tikintis, kad kada nors bus geriau. Tačiau daug lengviau jį įveikti, kai destrukcija sustabdoma laiku, kai su ja kovojama ryžtingai. Dažniausiai agresorius nesikeičia. Svarbu atgaivinti tai, kas gyvenime liko nepaveikta agresoriaus ir aukos sistemos. Kartais atrodo, kad iš agresoriaus ir aukos santykio nėra išeities, tik mirtis. Tačiau padėti gali žmonės iš praeities ar specialistai. Norint įveikti agresorių reikia tapti agresoriumi. Su destrukcija visada kovojama ryžtingai ir be gailesčio. Tuomet pats agresorius tampa auka. Viskas tik į gerą. Ką daryti? Labai svarbu prisiminti, kas buvai prieš tapdamas auka, ir kokių resursų vis dar turi.
Taip pat skaitykite: Atpažinkite žalingą psichoterapiją
Perfekcionizmas ir jo pasekmės
Perfekcionizmu dažnai didžiuojamasi. Aš nesu perfekcionistas, neturiu polinkio sau ar kitiems kelti pernelyg aukštus reikalavimus. Tačiau susiduriu su tuo, kad aplink vertinamas kruopštumas, aukšti standartai, tobulumo siekimas. Perfekcionizmas yra apie tikėjimą, kad „būsiu vertas tik jei būsiu tobulas“. Perfekcionizmas niekada nesuteikia pasitenkinimo. Sėkmė jaučiasi tuščia, o nesėkmė yra katastrofiška. Psichologai teigia, kad perfekcionizmas kyla ne iš noro siekti aukštumų. Perfekcionizmas susijęs su depresija, valgymo sutrikimais, nerimu, atidėliojimu, taip pat ir su savižudybės rizika. Dažnesni lėtiniai susirgimai (opos, hipertenzija, artritas, lėtiniai skausmai). Perfekcionizmas gina nuo gėdos. Gėda kyla iš jausmo, kad „esu nepakankamas toks, koks esu“. Kaip padėti perfekcionistui? Žmogui nereikia būti tobulu. Užtenka jaustis, kad esi svarbus, unikalus, nepakeičiamas. Perfekcionizmą dažnai maitina jausmas, kad esi nesvarbus. Svarbu priimti savo netobulumą. Netobumas yra žmogiška. Svarbiausia yra priimti savo netobulumą, jaustis svarbiu ir matomu nepriklausomai nuo to, koks esi. Svarbu suprasti, kad esi pakankamas toks, koks esi.
Jungo psichoterapijos principai
Jungas pasiūlė archetipų ir kolektyvinės pasąmonės idėjas, kurios padeda interpretuoti sapnus, filmus, knygas ar net reklamas. Individuacija - tai procesas, kai žmogus palaipsniui tampa tuo, kuo iš tikrųjų yra. Šiandien daug žmonių nusivylę tuo, ką veikia, ieško savęs. Jungas moko pažinti savo tamsiąsias puses, o ne jas slėpti. Jungas tai vadino „šešėliu“. Tai tos mūsų asmenybės pusės, kurių nenorime matyti. Tai baimės, pavydas, pyktis, gėda ar net nerealizuoti talentai. Jungė priešybes. Jungas nuolat pabrėžė, kad žmogaus psichika pilna priešybių ir mūsų augimas vyksta mokantis jas ne slopinti, o sutaikyti. Jungas tikėjo, kad tik susitaikę su savo priešybėmis tampame visuma. Jungas pirmasis pabrėžė, kad sapnai yra pasąmonės kalba, kuri gali padėti gydyti. Jungo darbai parodė, kad piešimas, rašymas, fantazijų vizualizavimas yra būdas pažinti save. Be to… Jungas sukūrė žodžių asociacijų testą. Jungistinėje terapijoje tyrinėjami sapnai, vaizdiniai, pasąmonės simboliai kaip būdas pažinti save. Ji moko, kad pagalbos nereikia ieškoti vien išorėje. Stiprybė dažnai slypi pačiame žmoguje.
Vienatvės įveikimas
Vienatvė įtraukia į užburtą ratą: kuo labiau atsitraukiame nuo kitų, tuo sunkiau tampa užmegzti ryšį su kitais. Tavo smegenys nesukurtos vienatvei. Mūsų smegenys skirtos gyventi bendruomenėse. Prieraišumo teorija sako, kad jau gimę mes mokame kurti saugius ir šiltus santykius su kitais. Tačiau vienatvė yra ne tik jausmas. Ji veikia ir mūsų smegenis, ir elgesį. Kuo labiau jaučiamės vieniši, tuo labiau užsidarome. Pradedame nepasitikėti kitais, bijome atsiverti. Ryšiui nereikia ilgų pokalbių. Užtenka mažų gestų: trumpos žinutės, komplimento praeinant, akimirkai stabtelti išklausyti. Sociologas Ray Oldenburg siūlo rasti „trečiąją vietą“ - erdvę už namų ir darbo, kur gimsta bendruomenė. Eik į tą pačią kavinę kas savaitę. Prisijunk prie klubo. Susikurk tradiciją su kitais - vakarienę ar žaidimų vakarą. Pagal ją, bendrumo jausmui reikia bendros emocinės būsenos. 10 minučių tyloje su kitu žmogumi. Eik pasivaikščioti su kitu. Tiesiog sėdėk greta. Nebūtina nieko spręsti. Ryšys su kitais ne prabanga, tai būtinybė. Svarbu nemalšinti ilgesio. Nesirinkti pakaitalų vietoj tikro buvimo su kitu. Vaistas vienatvei - akių kontaktas. Tikras klausimas. Tikras atsakymas.
Gyvenimą keičiantys sprendimai
Tai esmingai svarbi tema. Gyvenime dažnai susiduriame su sudėtingais pasirinkimais, kurie paliečia visą mūsų gyvenimą. Daugybė gyvenimo situacijų priveda mus prie būtinybės priimti sprendimus, galinčius pakeisti visą ateitį. Dvi pagrindinės sritys - karjera ir santykiai. Daugeliui profesinis kelias ar pašaukimas kelia esminius klausimus: Kas aš iš tikrųjų esu? Tokiose situacijose dažnai mumyse siaučia stiprūs jausmai ir emocijos. Tai apsunkina gebėjimą aiškiai mąstyti ir susivokti, ką pasirinkti. Tokiais momentais svarbu apsvarstyti visas priežastis, jausmus ir galimus pasirinkimus. Tačiau net ir tada galime jaustis pasimetę. Kaip sakė Jungas, kartais tampame sprendimo aukomis, kai sprendimas priimamas nepaisant mūsų širdies ar giluminio jausmo. Turime mokytis išgirsti save. Ne tik tai, ką galvojame, bet ir ką jaučiame giliai viduje. Kai atrodo, kad viskas išsemta ir nežinome, kur eiti toliau, Savastis gali tyliai pasiūlyti kitą kelią.
Tikrojo gyvenimo paieškos
Daug kas sako: „Darbo dienos atrodo begalinės, bet savaitės praskrenda kaip vėjas!“ Manau, daugelis mūsų gali susitapatinti su šia mintim! Taip jaučiasi daugelis žmonių skirtinguose gyvenimo etapuose. C. G. Jungas skirsto gyvenimą į du etapus. Pirmojo tikslas - susikurti savo asmenybę ir įsitvirtinti gyvenime bei socialinėje aplinkoje. Antrojo tikslas - „grįžti į save“, pažinti save, tapti tuo, kuo iš tiesų esi. Pasak Jungo, tapimas savimi prasideda turint socialinį stabilumą. Daugelis šiandien jaučiasi įstrigę ir nuolatos laukia galimybės gyventi tikrąjį gyvenimą. Kai kurie turi aiškias idėjas, ką norėtų veikti savo gyvenime. Kiti tiesiog nori kažko geriau. „Tikras gyvenimas“ painiojamas su „geru gyvenimu“ - turtu, darbu, gyvenimo sąlygomis, šeima, laisvalaikiu ir pan. „Tikras gyvenimas“ - tai tas, kuriame vis labiau tampu tuo, kuo iš tiesų esu. Taigi, jei noriu nebe laukti, kada prasidės mano tikras gyvenimas, bet pradėti jį gyventi, turiu imtis pažinti ir suprasti, kas aš iš tikrųjų esu. Tai, kas esi iš tikrųjų, kyla iš vidaus. Vienas iš būdų, suprantant kas esi iš tikrųjų, pagalvoti apie patirtis ar akimirkas, kai jauteisi labiausiai savimi ir visiškai įsitraukęs į tai, ką darai. Kitas - susitelkti į tai, kas kyla iš mūsų pasąmonės - giliausios mūsų dalies. Lauti, kol prasidės tikras gyvenimas, tikrai nevera. Ieškoti savęs verta jau dabar. Nepažintos psichikos dalys gali trukdyti suprasti, tikrąjį „aš”.
Taip pat skaitykite: Žaidimų priklausomybės analizė
Pykčio valdymas
Iš visų emocijų Pyktį atpažįstame greičiausiai - per 39 milisekundes, trumpiau nei mirksnį! Žmogui tai padeda greitai reaguoti į pavojų. Pyktis padėjo žmonijai išlikti. Pyktis nėra nieko blogo - svarbu, ką su juo darai. Pyktis natūraliai gali kilti dėl streso, nusivylimo, jausmo, kad su tavimi neteisingai elgiasi, ar kad esi puolamas, nepagarbos. Svarbu, kad pyktis nevirstų agresija. Kai supykstame, mūsų kūnas pasiruošia veikti: širdis plaka greičiau, kvėpavimas padažnėja, raumenys įsitempia - lyg ruoštumėmės kautis ar bėgti. Dantys sukandami. Veido oda parausta. Kalbos tonas pakyla. Gali kilti noras atsitraukti. Įkvėpk giliai per nosį, iškvėpk per burną. Kartok keletą kartų. Tai padeda nusiraminti ir nepasiduoti pirmam impulsui. Jei pats išlieki ramus, pyktis nevirsta agresija nukreipta į kitą pusę, ir kita pusė neatsako tuo pačiu. Jei situacija įkaista, pasitrauk bent kelioms minutėms. Pirmiausia paklausk savęs: Kodėl aš pykstu? Ką norėčiau pakeisti? Supykstame, kai norime, kad kažkas elgtųsi kitaip - kažką pradėtų ar nustotų daryti. Ko man dabar reikia? pasakyk sau arba kitam: „Kai nutinka [konkreti situacija], aš jaučiuosi įskaudintas/piktas/ nusivylęs.“ Kai išreiškiamas konstruktyviai, pyktis padeda nustatyti ribas, apginti save ar keisti tau nemalonias situacijas. Pyktis nesikaupia, jis išsikrauna kitu būdu. Kartais pyktis slepia senas žaizdas ar neišspręstus skaudulius.
Prokrastinacijos įveikimas
Mūsų smegenys dažnai renkasi trumpalaikį malonumą vietoj ilgalaikės naudos. Tai sukelia atidėliojimą, nes atidėdami nemalonią užduotį, iškart jaučiame palengvėjimą. Pateikiu kelis tyrimais pagrįstus patarimus, kurie padės tau įveikti atidėliojimą. Įsivaizduok save ateityje. Kaip jausiesi, jei neatliksi svarbios užduoties? Sukurk vaizdinį: jei atidėlioji sportą - įsivaizduok savo kūną po kelerių metų, kai atsiranda sveikatos problemų dėl neaktyvumo. Suplanuok konkretų veiksmą dabar: ne „pradėsiu rytoj“, o „rytoj 10:00 val. Pajutai norą atidėti? Sustabdyk save ir pasakyk: „Galiu jausti nerimą, bet tai nesutrukdys man veikti.“ Vietoj bėgimo nuo užduoties, tiesiog pradėk nuo mažo žingsnio - kai įsitrauksi, nerimas sumažės. Užuot galvojęs „sukursiu prezentaciją“, pradėk nuo „paruošiu pirmą skaidrę su įžanginiu tekstu“. Pašalink trukdžius: išjunk pranešimus, atsiribok nuo socialinių tinklų, dirbk ramesnėje aplinkoje. Valia - kaip raumuo. Mūsų valia nėra neišsenkama - jei per dieną priimame daug sprendimų, vėliau ji silpsta. Primink sau savo vertybes - kodėl tau tai svarbu? Mažink kasdienių sprendimų kiekį. Prokrastinacija nėra tiesiog blogas įprotis - ji dažnai susijusi su giliais psichologiniais veiksniais. Supratus šiuos veiksnius, galime rasti būdų, kaip efektyviau susitvarkyti su prokrastinacija.
Pavydo įveikimas
Moksliniai tyrimai rodo, kad pavydas suaktyvina tas pačias smegenų sritis kaip ir fizinis skausmas! Vietoj to, kad galvotum apie tai, ko tau trūksta, paklausk savęs: Ko aš iš tiesų noriu? Ką pavydas atskleidžia apie mano vidinius poreikius ar neišsipildžiusius troškimus? Pavydas gali būti susijęs su praeities patirtimis, pavyzdžiui, jei vaikystėje trūko dėmesio ar pripažinimo. Ko gali pasimokyti iš žmogaus, kuriam pavydžiu? Galbūt kitas žmogus pasiekė tai, ko ir tu norėtum? Užuot lyginęs save, pagalvok, ką galėtum padaryti, kad pats judėtum link savo tikslų. Pradėk imtis veiksmų savo gyvenime. Pavydas dažnai atsiranda, kai jautiesi nesaugus ir manai, kad kažko tau trūksta. Ką vertini savo gyvenime jau dabar? Net jei kiti atrodo turintys daugiau, tai nereiškia, kad tavo gyvenimas yra mažiau vertingas. Ar gali būti, kad ir tu turi tas savybes ar galimybes, kurias pastebi kituose, bet ne savyje? Užuot matęs tai, ko pavydi, kaip grėsmę, pažiūrėk į tai kaip į savo galimybes - tarsi veidrodį, rodantį, kuo ir pats gali tapti. Svarbu išgirsti, ar pavydas gali būti ženklas, kad laikas imtis pokyčių. Pavydas gali būti kančia arba paskata augti - viskas priklauso nuo to, kaip su juo elgiesi.
Sapnų reikšmė
Sapnai yra tarsi langas į pasamonę - jie padeda geriau suprasti save. Šiandien sapnai dažnai nepelnytai nuvertinami. C. G. Jungas manė, kad sapnai papildo tai, ko nepastebime kasdieniame gyvenime, atskleidžia mūsų vidinę būseną ir skatina asmenybės augimą. Sapnai suteikia to, ko trūksta gyvenime. Jei gyvenime daugiau vadovaujiesi protu nei jausmais, sapnai gali būti labai emocionalūs. Jei gyvenime trūksta spontaniškumo, sapnai gali būti chaotiški ar pilni netikėtumų. Jei negalite ant ko nors pykti (pvz., tėvų), sapnuosite, kad labai kažkuo rūpinatės (pvz. teta) (sapnai apverčia). Per sapnus simboliais kalba pasąmonė. Jungas pastebėjo, kad sapnuose dažnai pasirodo archetipai - universalūs vaizdiniai ir simboliai, būdingi visiems. Sapnų reikšmė priklauso nuo žmogaus gyvenimo ir vidinės būsenos. Sapnai yra apie vidų. Net jei sapnuose matome tikrus žmones ar daiktus, jie vis tiek atspindi mūsų vidinį p…
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti kompiuterinių žaidimų priklausomybę
tags: #zalinga #psichoterapija #psichoterapija #tarp #sekmes #ir