Įvadas
Autizmo spektro sutrikimai (ASS) - tai sudėtingi raidos sutrikimai, veikiantys socialinę sąveiką, komunikaciją ir elgesį. Šiame straipsnyje aptariami ASS, įskaitant Aspergerio sindromą, diagnostikos kriterijus, ankstyvosios intervencijos svarbą, tyrimų metodus ir galimus gydymo būdus, taip pat aptariami naujausi tyrimai ir gydymo metodai, įskaitant klausos terapiją per ausines.
Kas yra autizmas ir Aspergerio sindromas?
Autizmas yra įvairiapusis raidos sutrikimas, besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą. Paprastai autizmas prasideda iki 3 metų amžiaus, t.y. vystymosi periodu, sutrikdydamas vaiko įvairių psichikos sričių funkcionavimo vystymąsi. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
Aspergerio sindromas - tai autizmo spektro sutrikimo forma, kuriai būdingas kitoks socialinis bendravimas, riboti interesai bei pasikartojantis elgesys. Šis sutrikimas ilgą laiką buvo laikomas atskira diagnoze, tačiau dabar daugelyje šalių (įskaitant Lietuvą) jis įtraukiamas į platesnę autizmo spektro sutrikimų (ASS) grupę.
Aspergerio sindromą turintys asmenys dažnai pasižymi aukštu intelektu, stipriu dėmesiu konkrečioms sritims (pvz., matematikai, technologijoms, menui), tačiau jiems sunkiau suprasti socialinius signalus, jausmų niuansus, užmegzti ir palaikyti santykius. Simptomai skiriasi priklausomai nuo amžiaus: vaikystėje labiau pastebimas netipiškas bendravimas, o suaugus - santykių palaikymo sunkumai, socialinio nerimo epizodai.
Svarbu pabrėžti, kad Aspergerio sindromas nėra liga, kurią reikia „išgydyti“. Tai kitoks pasaulio suvokimo ir bendravimo būdas, reikalaujantis tinkamos aplinkos, palaikymo bei supratimo.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Diagnostikos kriterijai ir ankstyvosios diagnostikos svarba
VRS diagnozuojamas remiantis tam tikrais elgesio ir raidos ypatumais. Tarptautinė ligų klasifikacija (TLK-10 ir TLK-11) pateikia diagnostinius kriterijus, kurie padeda specialistams nustatyti, ar asmeniui būdingas VRS. Svarbu pabrėžti, kad diagnozė turėtų būti nustatoma kvalifikuoto specialisto, atsižvelgiant į individualią asmens situaciją.
Tyrimai rodo, kad VRS patikimai galima diagnozuoti jau 18 mėnesių amžiaus. Ankstyva diagnostika yra labai svarbi, nes leidžia pradėti taikyti ankstyvosios intervencijos programas, kurios gali padėti vaikui ugdyti socialinius, komunikacinius ir kognityvinius įgūdžius. Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja dėl galimų raidos sutrikimų vertinti 9 mėn., 18 mėn. ir 30 mėn. amžiaus vaikus periodinio sveikatos būklės patikrinimo metu. Specializuotą atranką dėl galimo įvairiapusio raidos sutrikimo rekomenduojama atlikti 18 mėn. ir 24 mėn.
Autizmo požymiai
- Toks vaikas netinkamai supranta socialinius-emocinius signalus: jis nepakankamai reaguoja į kitų žmonių emocijas, savo elgesiu netinkamai prisitaiko prie socialinės situacijos.
- Vaikas gali mažai kalbėti, gali būti pažeisti jo gebėjimai žaisti imitacinius bei socialinius žaidimus, nelanksti kalbos išraiška ir kūrybingumo bei fantazijos stoka. Šiems vaikams būna pažeista balso moduliacija, trūksta kalbą lydinčių gestų, padedančių pabrėžti mintis.
- Autistiškiems vaikams būdingas besikartojantis ir stereotipinis elgesys, interesai ir užsiėmimai.
- Ankstyvoje vaikystėje šie vaikai specifiškai prisiriša prie neįprastų, dažniausiai kietų daiktų.
- Greta minėtų požymių autistiški vaikai dažnai turi kitų nespecifinių problemų: baimių, miegojimo ir valgymo sutrikimų, įniršio priepuolių, gali pasitaikyti agresyvus elgesys. Gali būti autoagresija (pvz., riešų kandžiojimas), ypač jei autizmą lydi protinis atsilikimas.
- Daugeliui autistų trūksta spontaniškumo, iniciatyvos ir kūrybingumo organizuoti laisvalaikį, jie sunkiai apsisprendžia.
Tyrimo metodai
Kūdikių, kuriems yra šeiminė įvairiapusių raidos sutrikimų rizika, tyrimuose naudojamos naujos technologijos, kaip kad akių stebėjimas ir EEG arba su įvykiais susiję metodai. Taip pat naudojami specialūs klausimynai ir testai:
- Pradedančių vaikščioti kūdikių pritaikytas autizmo kontrolinis sąrašas (angl. Modified Checklist for Autism in Toddlers, M-CHAT)
- 2 metų amžiaus vaikų patikrinimo priemonė (angl. Screening Tool for Autism in Two-Year-Olds, STAT)
- 4 metų socialinio bendravimo klausimynas (angl. Social Communication Questionnaire, SCQ)
- Autizmo diagnostinis interviu (angl. Autism Diagnostic Interview-Revised, ADI-R)
- Autizmo diagnostinis stebėjimo aprašas (angl. Autism Diagnostic Observation Schedule, ADOS)
- Socialinio jautrumo skalė (angl. Social Responsiveness Scale, SRS)
- Vaikystės autizmo vertinimo skalė (angl. Childhood Autism Rating Scale, CARS)
Sensoriniai sutrikimai
Vienas iš VRS požymių yra sensoriniai sutrikimai, neįprasti atsakai į sensorinę stimuliaciją. Tai gali pasireikšti kaip padidėjęs jautrumas garsams, šviesai, prisilietimams ar kvapams, arba atvirkščiai - sumažėjęs jautrumas ir poreikis stipriai sensorinei stimuliacijai.
Sensorinės priemonės ir įranga
Esant sensorikos sutrikimams, turi būti įvertinti kiti raidos sutrikimai, ypač atkreipiant dėmesį į autizmo spektro, dėmesio ar hiperaktyvumo sutrikimus. Specialistai turi supažindinti tėvus, jog duomenys apie sensorinių terapijų poveikį vis dar yra riboti. Gali būti, kad jūsų draugų šeimoje naudojamos priemonės pasiteisina, o jums - ne. Specialistai turi padėti tėvams atpažinti, ar sensorinės priemonės veikia efektyviai. Ne visada iš pirmo žvilgsnio yra akivaizdus tokių priemonių veikimas. Šeimos, gydytojai ir terapeutai turėtų dirbti kartu, kad būtų pasirinkti tinkamiausi problemų sprendimo būdai.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Be sensorinių priemonių Lietuvoje taip pat populiarėja sensorinė įranga. Ji leidžia valdyti patalpos šviesas, garsus ir vaizdus, sklindančius iš TV ekrano arba projektoriaus.
Kompensaciniai mechanizmai ir miego sutrikimai
Paauglystėje diagnozuoti VRS gali būti sudėtingiau, nes paaugliai yra linkę į kompensacinius socialinio elgesio mechanizmus, kurie gali užmaskuoti tikruosius VRS požymius. Todėl paauglystė nėra tinkamas metas diagnozei (nes iškraipo elgesį kopijuodami).
Miego sutrikimai yra dažnas VRS palydovas, pasireiškiantis 50-80% atvejų. Dažniausiai pasitaiko nemiga. Tyrimai rodo, kad asmenims, turintiems VRS, gali būti sumažėjęs melatonino kiekis, kuris reguliuoja miego ir budrumo ciklus.
Gydymo būdai ir intervencijos
Nors VRS yra nepagydomi (visa gyvenimą), taikant tinkamą gydymą ir intervencijas, galima pagerinti asmens funkcionavimą ir gyvenimo kokybę. Svarbu pabrėžti, kad dgn nuimama-tik kai hiperdignostika per anksti o tik veluojanti raida iki 18m isaiskeja.
Taikomoji elgesio analizė (TEA)
TEA yra viena iš efektyviausių VRS gydymo metodų, pagrįsta elgesio principais.
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
Denverio modelis mažiems vaikams
Denverio modelis yra ankstyvosios intervencijos programa, skirta mažiems vaikams, turintiems VRS. Ši programa pagrįsta žaidimu ir natūralia aplinka, siekiant skatinti vaiko raidą ir mokymąsi.
Kitos intervencijos
Be TEA ir Denverio modelio, taikomos ir kitos intervencijos:
- Alternatyvios mokymosi patirtys ir programos ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams.
- Autizmą ir komunikacijos sutrikimus turinčių vaikų terapinis ugdymas.
- Pagalba šeimai.
Pagalba šeimai
Pagalba šeimai yra labai svarbi sėkmingo VRS gydymo dalis. Šeimos nariai turėtų būti įtraukti į gydymo procesą, gauti informaciją ir paramą, kad galėtų efektyviai padėti savo vaikui.
Bendravimo ypatumai su asmenimis, turinčiais VRS
Bendraujant su asmeniu, turinčiu VRS, svarbu atsižvelgti į jo individualius poreikius ir ypatumus:
- Struktūra - vaikui svarbu žinoti eigą, laikytis susitarto laiko trukmės.
- Kantrumas - vaikui, turinčiam įvairiapusį raidos sutrikimą, neretai reikia daugiau laiko informacijos apdorojimui.
- Klausti tikslingai, vengiant tiek sudėtingesnės gramatinės struktūros, tiek uždaro tipo klausimų.
- Įvairiapusį raidos sutrikimą turinčiam vaikui gali būti sunku parodyti ir kontroliuoti savo emocijas, gali atsakyti nuoširdžiai, tačiau tiesmukai. Ar izeidzianciai.
- Išlikti profesionaliam, nepriimti vaiko pasisakymų asmeniškai.
- Bendraujant su vaiku, svarbu parodyti savo susidomėjimą, rūpestį ir paramą.
- Pozityvus požiūris - svarbu pastebėti vaiko tinkamą elgesį ir pagirti.
- Bendravimas per fizinę veiklą leidžia atsipalaiduoti ir jaustis ramiau.
- Ausines padeda- < dirgiklliu, net neklausant.
Gydymas klausantis per ausines: Tomatis metodas
Neurosensoriniai metodai (garso ir sensorinės integracijos terapijos) koreguoja suvokimo sutrikimus. Pavyzdžiui, Tomatis metodas koreguoja smegenų darbą apdorojant garso informaciją. Kiti metodai naudojami koreguoti kitokios sensorinės informacijos suvokimą.
Kasdieniai įpročiai ir pagalba sergant Aspergerio sindromu
Kasdieniai sprendimai ženkliai veikia savijautą: aiški dienotvarkė, jutiminės aplinkos pritaikymas ir socialinių įgūdžių lavinimas mažina nerimą, o netinkami reikalavimai (pvz., „būk spontaniškas“, „žiūrėk į akis“) dažnai pablogina situaciją.
Tyrimai ir saviįsivertinimas
Dažniausiai užduodami klausimai apie Aspergerio sindromą:
- Ar suaugusieji gali gauti diagnozę? Taip.
- Ar Aspergerio sindromas susijęs su intelektu? Ne tiesiogiai.
- Ar yra vaistų „nuo Aspergerio“? Nėra vaistų, kurie „išgydytų“ Aspergerio sindromą.
- Ar internetiniai testai gali nustatyti diagnozę? Ne.
- Kaip apie diagnozę kalbėtis su mokykla ar darbdaviu? Trumpai paaiškinkite, kokie pritaikymai padėtų (aiškios instrukcijos, ramesnė erdvė, planuojamos pertraukos).
Taikomojo elgesio analizės terapija (ABA) - kritika
Taikomojo elgesio analizės terapija (ABA) yra vienas iš efektyviausių, labiausiai moksliškai įrodytas būdas padėti autistiškiems vaikams vystyti savarankiškumo įgūdžius, tokius kaip kalba, naudojimasis tualetu ar apsipirkimas prekybos centre be „ožiukų“ ar klyksmo krintant ant žemės. Tačiau autistiški žmonės pabrėžia, kad O. Ivar Lovaas naudojo tas pačias technikas pradėdamas homoseksualių asmenų atvertimo terapijas, kurios, kaip ir ABA, buvo įrodytos giliai žalojančios žmogaus psichiką.
Problema su ABA yra ta, kad ji analizuoja ir dirba tik su vaiko elgesiu, o ne su elgesio priežastimis ir vaiko poreikiais.Manoma, kad autistiški vaikai yra “nesubalansuoti”, ir juos subalansuosime koreguodami jų elgesį.