Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, paveikiantis asmens elgesį, bendravimą, įsitraukimą į veiklas ir funkcionavimą visuomenėje. Kadaise klaidingai suvoktas kaip šizofrenijos forma, šiandien autizmas yra pripažintas kaip neurologinis sutrikimas, turintis platų spektrą pasireiškimo formų. Statistiniai duomenys rodo, kad maždaug 1 % pasaulio gyventojų turi autizmo spektro sutrikimą. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas.
Nors daugelis vis dar mano, kad ASS yra liga, mokslininkai patvirtino, jog taip nėra. Deja, kol kas dar nežinomos jo atsiradimo priežastys. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra autizmas, kaip jį atpažinti, kokie požymiai būdingi suaugusiems, ir kokią pagalbą galima suteikti asmenims, turintiems šį sutrikimą.
Kas Yra Autizmas?
Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis skirtingomis formomis. Dėl šios priežasties jis ir vadinamas spektru. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja. Dažniausiai autizmas pasireiškia tuo, kad vaikas negeba ar susiduria su problemomis reikšdamas savo ir suprasdamas kitų žmonių jausmus bei mintis. Kitaip tariant, autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai sunkiai interpretuoja gestus, veido mimikas ir net kalbą. Autistams sunku įsijausti į kito žmogaus būseną, ją perprasti, todėl jie dažnai apibūdinami kaip vengiantys socialinio kontakto.
Autizmo Požymiai Vaikams
Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar ankstyvoje vaikystėje, o vaikui augant, jie tampa vis ryškesni, sunkesni. Medicininiai tyrimai rodo, kad kai kuriems autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams pasireiškia vystymosi regresija, t. y., grįžimas į ankstesnę būklę - kai viską atrodo gerai mokantis vaikas nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti. Tokia regresija pasireiškia tarp 1 ir 2 metų amžiaus.
Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą - požymius, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
- 24 mėn. nesako prasmingų dviejų žodžių junginio (neįskaitant mėgdžiojimo ar kartojimo)
Mažai tikėtina, kad kūdikiui pasireikš visi šie požymiai. Tačiau, jei kūdikiui ar vaikui būdingi kai kurie iš išvardytų požymių ir savybių arba raidos ypatumai skiriasi nuo kitų analogiško amžiaus kūdikių ir vaikų, svarbu pasikonsultuoti su vaiko raidos srityje dirbančiais specialistais.
Autizmo Spektro Sutrikimas Suaugusiems
Suaugusiųjų autizmas gali paveikti įvairias gyvenimo sritis, įskaitant socialinę sąveiką, darbą, šeimą ir kasdienį funkcionavimą. Suaugusiųjų autizmo diagnozė dažnai yra iššūkis, nes simptomai gali būti subtilesni arba gali būti painiojami su kitais psichiniais ar neurologiniais sutrikimais.
Štai keletas sričių, kurias gali paveikti autizmo spektro sutrikimas suaugusiojo asmens gyvenime ir kaip:
- Socialinė sąveika: autizmo spektro sutrikimas gali turėti didelį poveikį socialinei sąveikai. Asmenys su autizmu gali patirti sunkumų kurti ir palaikyti draugystes, kurti romantinius santykius, bendrauti grupėse, suprasti socialinius signalus, interpretuoti kito žmogaus mintis ir jausmus, bei dalyvauti bendroje veikloje.
- Darbas ir karjera: autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos asmenų sugebėjimui integruotis į darbo aplinką ir sėkmingai bendradarbiauti su kolegomis. Gali būti sunkumų su komunikacija, bendravimu, tikslingomis diskusijomis, organizacija ir prisitaikymu prie pokyčių darbo aplinkoje.
- Švietimas: autizmo spektro sutrikimas gali turėti poveikį švietimo procesui ir mokymuisi. Asmenims su autizmu gali būti sunku susitelkti, bendrauti su mokytojais ir bendraamžiais, suprasti užduotis arba prisitaikyti prie aplinkos.
- Kasdieninis gyvenimas: įvairūs kasdienio gyvenimo aspektai, tokie kaip tvarkaraščio laikymasis, asmeninė higiena, maisto ruošimas arba pirkimas, taip pat gali būti paveikti autizmo spektro sutrikimo. Asmenims su autizmu gali būti sunku tvarkytis su pokyčiais, nepatogiomis situacijomis arba spręsti kasdienius uždavinius.
- Sveikata ir gerovė: Autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos fizinės ir psichinės sveikatos būklei. Kai kurie suaugusieji su autizmu gali turėti specifinių sveikatos problemų, taip pat gali kilti iššūkių susijusių su susidūrimu su stresu arba depresija.
Svarbu suprasti, kad šie aspektai gali būti labai individualūs ir pasireikšti skirtingu sunkumo lygiu kiekvienam suaugusiam patiriančiam autizmo spektro sutrikimą.
Kaip Diagnozuojamas Autizmas Suaugusiems?
Suaugusiųjų autizmo diagnozė dažnai yra iššūkis, nes simptomai gali būti subtilesni arba gali būti painiojami su kitais psichiniais ar neurologiniais sutrikimais. Diagnozavimo procesas apima:
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
- Pradinis įvertinimas: tai gali apimti išsamų klinikinį interviu, kurio metu gydytojas ar specialistas pabandys suprasti asmens ankstesnę vystymosi istoriją, socialinės sąveikos įgūdžius, komunikacijos įgūdžius ir elgesio ypatybes.
- Simptomų vertinimas: gydytojas arba specialistas įvertins asmenį dėl autizmo spektro sutrikimo simptomų, įskaitant socialinę sąveiką, komunikacijos įgūdžius, įpročius ir interesus, taip pat sensorinį jautrumą.
- Tyrimai ir testai: gali būti naudojami specialūs įrankiai, pavyzdžiui, klausimynai ir struktūruoti testai, norint įvertinti autizmo simptomus ir nustatyti jų sunkumą.
- Išsamesnės diagnozės išvados: po visų duomenų rinkimo ir įvertinimo specialistas gali padaryti išsamesnę išvadą. Tai gali padėti nustatyti autizmo spektro sutrikimo požymius, jų sunkumo lygį ir pateikti rekomendacijas dėl tolesnio gydymo ar terapinės intervencijos.
- Išsamus vystymosi istorijos įvertinimas: svarbu atlikti išsamią asmens ankstesnės vystymosi istorijos analizę, kad būtų galima suprasti, ar yra buvęs bet koks raidos atsilikimas ar kitos problemos, kurios gali būti susijusios su autizmo spektro sutrikimu.
- Kitų galimų diagnozių atmetimas: gydytojas ar specialistas taip pat turėtų atmesti bet kokias kitas galimas priežastis, kurios gali paaiškinti asmens simptomus, pvz., depresija, nerimo sutrikimai ar kita psichinė būklė.
Gydymo proceso metu gali būti svarbu atlikti išsamų ir nuolatinį vertinimą, kad būtų galima įvertinti asmens pažangą ir prisitaikymą ir terapinius rezultatus.
Pagalba ir Terapija
Nors autizmas nėra išgydomas, specialios pagalbos priemonės gali padėti asmenims su ASS sėkmingai integruotis į bendruomenę ir gyventi visavertį gyvenimą. Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta. Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese.
Ergoterapeutas gali padėti suaugusiems asmenims turintiems autizmo spektro sutrikimą, kad padėtų jiems įgyti ir tobulinti kasdienio gyvenimo įgūdžius, tokius kaip maisto ruošimas, asmeninė higiena, darbo ir laisvalaikio veiklų palaikymas.
Specialistų Svarba
Kreipimasis į specialistus dėl autizmo spektro sutrikimo įtarimo yra svarbus žingsnis siekiant gauti reikiamą pagalbą ir supratimą. Tik tinkami specialistai, tokie kaip psichologai, psichiatrai ar neurologai, gali tikslingai diagnozuoti autizmo spektro sutrikimą. Jie turi reikiamą išsilavinimą, patirtį ir žinias, norint atlikti išsamų vertinimą ir diagnozę.
Gavus diagnozę, suaugusieji su autizmu gali gauti psichologinę paramą ir pagalbą, padedančią jiems suprasti ir priimti savo būklę, bei išmokti įveikti iššūkius, su kuriais jie susiduria.
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
Nematomos Negalios Juostelė
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil sako, jog autizmo diagnozė yra svarbi bet kokiame amžiuje, nes suteikia aiškumą ir supratimą apie save tiek suaugusiems, tiek vaikams. Vienas tokių įrankių - žalsva, ant kaklo dėvima „Nematomos negalios juostelė“, pažymėta tarptautiniu saulėgrąžos simboliu, kuris reiškia, kad jos nešiotojui gali prireikti įvairios pagalbos arba paprasčiausiai aplinkinių supratimo bei palaikymo.