Nors žodis „autizmas“ yra plačiai žinomas, daugelis žmonių vis dar neturi tikslaus supratimo apie šią sąvoką arba yra įsitikinę klaidingais įsivaizdavimais. Svarbu suprasti, kad autizmas nėra liga, o smegenų neurologinio funkcionavimo variacija, todėl autistiški žmonės tarpusavyje labai skiriasi. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausius autizmo gydymo tyrimus, gydymo būdus ir perspektyvas, siekiant suteikti išsamesnį supratimą apie šį sudėtingą sutrikimą.
Kas yra autizmas?
Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra kompleksinis neurologinės raidos sutrikimas, pasireiškiantis socialinės sąveikos, komunikacijos sunkumais, ribotais interesais ir pasikartojančiu elgesiu. Autizmas nėra liga, kuria galima susirgti ar išgydyti, tai yra būklė, su kuria žmogus gimsta. Autizmo požymiai paprastai pastebimi ankstyvoje vaikystėje, dažniausiai 2-3 metų amžiaus. Svarbu pabrėžti, kad autizmo spektro sutrikimas yra labai įvairus, todėl kiekvienas autistiškas asmuo turi unikalių stiprybių ir iššūkių.
Autizmo spektro sutrikimai
Autizmo spektro sutrikimai apima įvairius sutrikimus, įskaitant:
- Autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas)
- Aspergerio sindromas: Asmenims su Aspergerio sindromu gali būti sunku suvokti socialines normas ir domėtis kitais žmonėmis. Asmenys gali pasižymėti stipriomis, sukoncentruotomis arba neįprastomis interesų sritimis.
- Retto sindromas
- Netipiškas autizmas
Autizmo Paplitimas ir Priežastys
Autizmo paplitimas yra gana didelis, ir pagal statistiką kas 70-as vaikas yra autistiškas. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2020 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 36 vaikų. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.
Autizmo priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios. Mokslininkai mano, kad autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą. Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Autizmo Diagnostika
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Mokslininkai ir gydytojai praktikai pirminei diagnostikai sukūrė vadinamąją „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:
- 6 mėn. ir vyresniame amžiuje nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
- 9 mėn. ir vyresniame amžiuje neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
- 12 mėn. ir vyresniame amžiuje nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
- 12 mėn. ir vyresniame amžiuje nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
- 16 mėn. ir vyresniame amžiuje nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn. ir vyresniame amžiuje nesako jokių prasmingų dviejų žodžių junginių (neįskaitant mėgdžiojimo ar atkartojimo).
Svarbu pabrėžti, kad neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius.
Autizmo Gydymo Būdai ir Naujausi Tyrimai
Nors autizmas nėra išgydomas, yra įvairių gydymo būdų ir terapijų, kurios gali padėti autistiškiems asmenims lavinti įgūdžius, sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Medikamentinis Gydymas
Nėra atrasta vaistų, „išjungiančių” autizmą. Tačiau gydymas tam tikrais preparatais paprastai yra gana svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažnai skiriamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai ir įvairūs raminamieji preparatai. Vitaminai ir raminamieji preparatai padeda pagerinti miegą, mažina hiperaktyvumą, į save nukreiptą agresiją. Neuroleptikų (haloperidolio, pimozido) poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Psichologinės ir Pedagoginės Priemonės
Psichologinių ir pedagoginių priemonių spektras yra labai platus. Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai.
Yra sukurta daug autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia autistiškus žmones.
Taikomoji Elgesio Analizė (ABA)
Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra įrodymais grįstas mokymo metodas, kuris padeda kovoti su sunkumais, kurie trukdo ar yra pavojingi bei žalingi mokymosi procesui. ABA terapija siekiama išmokyti naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį, naudojant atlygio ir pastiprinimo sistemas.
Alternatyvūs Gydymo Būdai
Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose plinta iniciatyvos, kurios siūlo alternatyvias, moksliškai nepatvirtintas priemones vaikams su autizmo spektro sutrikimais (ASS). Kai kurie net teigia, kad autizmas yra viso kūno liga, kurią reikia gydyti. Taip pat teigia, kad autizmas išsivysto dėl neva vakcinose esančių toksinų. Esą su skiepais vaikas gavo gyvsidabrio. Nors šiuolaikinėse vakcinose nėra jokio gyvsidabrio. Tai, kad paskiepytam vaikui diagnozuojamas ASS, tėra tik sutapimas. Išsamūs tyrimai įrodė, kad skiepai nesukelia ASS. Kai kuriuos jų siūlomus gydymo metodus galėčiau pavadinti drastiškais. Pavyzdžiui, jie siūlo įvairias smarkiai maistą ribojančias dietas. Tai yra itin pavojingas metodas. Jo šalininkai mano, kad autizmą sukelia būtent sunkieji metalai vaiko organizme. Vaikui duodama cheminė medžiaga, kuri paprastai naudojama tik tada, jeigu žmogus iš tiesų apsinuodija sunkiaisiais metalais. Ir tai daroma griežtai su mediko priežiūra. Šie vaistai įprastai iš organizmo pašalina ne tik sunkiuosius metalus, bet ir gerąsias medžiagas. Tarptautinės organizacijos taip pat griežtai įspėja neeksperimentuoti su vaikais. Lietuvoje už dideles sumas pinigų autistiškiems vaikams siūlomas „Tomatis“ metodas, „mamos balso terapija“ ir kiti „garsiniai stebuklai“. Šeimos, auginančios autistiškus, sunkią negalią turinčius vaikus kartais griebiasi šiaudo. Tokie neva alternatyvių metodikų pardavėjai iš tiesų pelnosi iš žmonių skausmo ir nevilties.
Svarbu būti atsargiems ir kritiškai vertinti tokius pasiūlymus, pasikonsultuoti su gydytojais ir specialistais, prieš pradedant bet kokį alternatyvų gydymą.
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
Kamieninių Ląstelių Terapija
Šioje naujienų istorijoje pristatoma tėvams interneto svetainė CORD BLOOD, STEM CELLS & AUTISM („Virkštelės kraujas, kamieninės ląstelės ir autizmas“). Šioje interneto svetainėje pateikiamas vadovas tėvams, ieškantiems ląstelių terapijos autizmui gydyti. Tinklalapio nuoroda „Klinikos“ skaitytojus nuveda į informacijos lentelę, kurioje pateikiama informacija apie klinikas visame pasaulyje, siūlančias ląstelių terapiją autizmui gydyti: kur jos įsikūrusios, koks yra jų gydymo protokolas ir kiek kainuoja gydymas jose.
Kai kuriems virkštelės krauju ir MKL gydomiems autizmo spektro vaikams būdingi reikšmingi pagerėjimai, kurių nebūtų pasiekta jokiais kitais būdais. Tokiais atvejais šie pasiekimai pakeičia vaiko ir jo šeimos gyvenimą.
Sprendimas imtis autizmu sergančių vaikų regeneracinio gydymo nėra lengvas. Mokslo žinios apie tai iš esmės dar tik kuriamos. Gydymas padeda ne visiems vaikams ir nėra galimybės iš anksto žinoti, ar jis padės konkrečiam vaikui, ar ne, jau nekalbant apie tai, kad tai brangi procedūra. Kai kuriose šalyse šis gydymas laikomas neteisėtu, o visame pasaulyje nėra taisyklių, kurios sukurtų vienodą tvarką šioje srityje, todėl įvairiose laboratorijose pagamintas terapinis produktas labai skiriasi.
Svarbu Žinoti
- Ankstyva diagnostika ir intervencija yra labai svarbios. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį.
- Kiekvienas autistiškas asmuo yra unikalus. Gydymo planas turėtų būti pritaikytas individualiems poreikiams ir gebėjimams.
- Svarbu palaikyti autistiškus asmenis ir jų šeimas. Jie dažnai susiduria su dideliais iššūkiais ir jiems reikia visuomenės supratimo ir paramos.
- Autizmas nėra kliūtis sėkmingam gyvenimui. Daugelis autistiškų asmenų pasiekia didelių laimėjimų įvairiose srityse.