Šiandienos mokykla siekia įtraukti visus mokinius, tačiau pasiruošimas priimti vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, vis dar kelia klausimų. Ne visi vaikai vienodai sėkmingai mokosi skaityti, o kai kuriems reikia papildomų pastangų ugdant bendravimo įgūdžius. Autizmo požymiai gali būti pastebimi ankstyvoje vaikystėje, tačiau diagnozė dažnai nustatoma vėliau. Šiame straipsnyje aptarsime autizmo spektro sutrikimą, jo požymius, adaptaciją darželyje, specialias ugdymo priemones ir kalbos ugdymo ypatumus.
Autizmo Spektro Sutrikimas: Apibrėžimas ir Požymiai
Autizmas yra neurologinės raidos sutrikimas, kuriam būdingi trys pagrindiniai požymiai: sutrikęs bendravimas, sutrikusi socialinė sąveika, riboti interesai ir pasikartojantis, stereotipinis elgesys. Autizmas apima spektrą, kuriame vienoje pusėje yra vaikai su reikšmingais kalbos ir pažinimo sutrikimais, o kitoje - vaikai, kurių intelektas normalus arba aukštas, daugiau ar mažiau tipiški kalbiniai gebėjimai, tačiau sunkumai socialinėje sąveikoje ir emocijų valdyme.
Autistiški mokiniai gali pasižymėti ribotomis socialinėmis sąveikomis, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos sunkumais, ribotais, stereotipiškais elgesio, interesų, veiklų šablonais, netipiškomis reakcijomis į sensorinius pojūčius, kognityvinių gebėjimų trūkumais, fizinės ir emocinės ugdymosi sveikatos sutrikimais, motorinių įgūdžių nepakankamumu.
Manoma, kad ASS turi 1 proc. populiacijos. Autizmą atpažinti nėra lengva, nes autizmo bruožų turintys žmonės kitaip suvokia aplinką - jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems sunku pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Autistai retai ieško akių kontakto, jiems sunku atpažinti kito žmogaus nuotaiką veide. Vaikų autizmas pasireiškia įvairiomis formomis, esant skirtingiems intelekto, kalbos ir socializacijos lygiams. Vaikų gebėjimai ir poreikiai yra skirtingi ir laikui bėgant gali keistis, tačiau iš autizmo „neišaugama“. Pritaikant ugdymo metodą konkrečiam vaikui, autizmo požymius galima sėkmingai sumažinti. Beveik visi ASS turintys vaikai patiria sunkumų mokydamiesi skaityti, o įprasti ugdymo metodai dažnai būna nepakankamai veiksmingi.
Autistiško Vaiko Adaptacija Darželyje
Visiems vaikams reikia laiko adaptuotis darželyje, tačiau autistiškiems vaikams tai užima daugiau laiko ir pats procesas sudėtingesnis. Autistiško vaiko adaptacija darželyje reikalauja ypatingo dėmesio dėl jų galimų sensorinių, socialinių ir bendravimo ypatumų. Lyginant su neurotipiniais vaikais, autistiški vaikai gali patirti sunkumų dėl nepritaikytos ir nestruktūruotos aplinkos, neaiškios komunikacijos, padidinto nerimo lygio, todėl adaptacijos procesas tampa sudėtingesnis.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Svarbu pasikalbėti su tėvais ir sužinoti apie vaiko pomėgius, reakcijas, kas jį trikdo ir ramina, kaip adaptuojasi kitose vietose. Jeigu į grupę ateina autistiškas vaikas, būtina rasti laiko susitikti su tėvais išsamiam pokalbiui, taip pasiruošiant preliminarų planą, kaip sklandžiai dirbti su tokiu vaiku.
Glaudus bendravimas tarp tėvų ir darželio komandos yra labai reikšmingas, kad vaikas jaustųsi geriau.
Patarimai, Kaip Dirbti Su Autistiškais Vaikais
Pasitelkus paveikslėlius (simbolius), galima pasiekti progresą: jie padeda autistiškiems vaikams geriau suvokti ir pažinti supančią aplinką. Klasėje gali būti stendas, kuriame visa vaikų dienotvarkė pavaizduota paveikslėliais: pasisveikinimas, žaidimai, pusryčiai ir kiekvienas tolimesnis užsiėmimas, kol vaikus pasiima tėveliai, tai užtikrina sklandų dienos ritmą. Kad paveikslėlių metodas veiktų, tėvai turi bendradarbiauti ir tęsti ugdymo įstaigoje pradėtą darbą namuose. Autistiškų vaikų ugdymo sėkmė slypi nuosekliame bendradarbiavime tėvai - vaikas - pedagogas.
Svarbu, kad ir vaikai, ir tėvai pasitikėtų pedagogu, kad būtų gražus santykis. Suprantama, kad autistiškų vaikų tėvai turi daug iššūkių, todėl stengiamasi parodyti stipriąsias jų vaikų puses, patarti ir nuoširdžiai bendrauti.
Pedagogui svarbiausia - mylėti vaiką. Būtina būti vaiko akių lygyje ir pirmiausia įsitikinti, kad jis žiūri į jus, prieš jam ką nors sakydami. Reikia sumažinti aplinkos triukšmą, kad vaikui būtų lengviau susikoncentruoti į kalbą. Sakyti trumpas ir aiškias instrukcijas. Naudoti taisyklę „plius vienas žodis“ - kreiptis į vaiką jo suprantamu lygiu, pridėdami vieną papildomą žodį. Pavyzdžiui, jei vaikas nekalba, sakyti vieną žodį („batai“). Lydėti kalbą gestais. Praktikuoti totalios komunikacijos metodą - kalbą papildyti alternatyviomis komunikacijos priemonėmis, kurias naudoja ar mokosi naudoti vaikas. Komentuoti ir apibūdinti vaiko veiksmus. Kalbėti paprastai ir natūraliai, kaip įprasta su juo bendraujant. Reguliariai žaisti su vaiku ir modeliuoti jo kalbą.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Valdyti Tėvų Lūkesčius
Tėvai, atvedę autistišką vaiką į darželį, dar ne visada būna priėmę jo diagnozę. Todėl jie tikisi, kad vaikui pradėjus kalbėti, žaisti su kitais ar daryti dar kažkokį veiksmą autizmas tarsi „praeis“, tačiau tai visą gyvenimą trunkantis sutrikimas. Kol tėvai yra vaiko diagnozės priėmimo kelyje, tuo sudėtingiau pasiūlyti tinkamą pagalbą, ugdymo metodą, kuris būtų priimtinas ir tęsiamas namuose. Būna tėvų, kurie yra labai apsiskaitę, daug žinių prikaupę ir susipažinę su įvairiais moksliniais tyrimais apie autizmo spektro sutrikimą. Tokie tėvai jau ateina iškart su pasiūlymais ir rekomendacijomis, ką galima padaryti, kokias praktikas taikyti. Toks geranoriškas bendradarbiavimas ir tėvų žinių įgalinimas darbo praktikoje su autistiškais vaikais, duoda teigiamų rezultatų.
Geras ryšys tarp autistiško vaiko tėvų ir darželio komandos yra itin svarbus vaiko vystymuisi ir gerovei. Tokie santykiai skatina pasitikėjimą, bendravimą ir bendradarbiavimą, sukuria palankią aplinką, kurioje vaikas gali klestėti. Tai užtikrina namų ir mokyklos aplinkos nuoseklumą, o tai labai svarbu autistiškiems vaikams, kurie dažnai pasikliauja rutina ir nuspėjamumu. Kai tėvai ir darželio komanda dirba kartu, jie įgyvendina nuoseklias strategijas visose aplinkose, o tai padeda vaikui jaustis saugiai ir būti suprastam.
Specialiosios Ugdymo Priemonės
Šiandienos mokykloje kiekvieno vaiko pažinimas, priėmimas ir personalizuoto ugdymo turinio kūrimas yra aktualija ir siekiamybė. Efektyvių būdų paieškai ir priemonių kūrimui susitelkė partneriai iš Europos šalių. Priemonių turinys buvo nuolat testuojamas dirbant su vaikais, šios patirtys buvo kaupiamos ir tuo pagrindu buvo gryninamas priemonių turinys. Priemonių dizainas sukurtas atsižvelgiant į autistiškus vaikus, nes kas tinka neurotipiniams vaikams ne visada tinka autistiškiems. Kuriant iliustracijas buvo renkamasi naudoti skaidrius, šviesius, tolygius atspalvius išryškinant reikšmingų elementų siluetus, juos kontūruojant. Vaizduojamos tik būtinos detalės, vengiama nebūtinų. Parinktos harmoningai kontrastingos spalvos, kurios patraukia dėmesį ir padeda sutelkti jį į pagrindinį mokymosi objektą.
Elektroninės Priemonės ASS Turinčių Vaikų Ugdymui
Yra sukurta el. priemonė, skirta autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų skaitymo gebėjimo ugdymui. Ją sudaro interaktyvios užduotys - žaidimai, kurių turinys susijęs su vaiko artimiausia aplinka. Priemonė yra parengta remiantis vizualumo ir pasikartojamumo principais. Interaktyvūs žaidybiškumo elementai mokymosi procesui suteikia patrauklumo ir įdomumo. Užduotys pateiktos trimis sudėtingumo lygmenimis sunkėjančia tvarka. I lygmenyje mokoma susieti paveikslėlį su tinkamu žodžiu bei rasti žodžio pirmąją raidę, II lygmenyje žodžių daugėja, jie tampa sudėtingesni bei skatinama sudėti žodį iš raidžių. III lygmenyje atsiranda veiksmažodžiai, ilgesni žodžiai bei mokoma(si) sudėti sakinį ir kurti istoriją. Dalis žodžių ir sakinių yra įgarsinti.
Taip pat yra sukurta el. priemonė, skirta autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų socialinių gebėjimų ugdymui, ją sudaro socialinės istorijos. Istorijų turinys susijęs su vaiko diena, kuri prasideda mokykloje ir baigiasi vakaro rutina. Socialinės istorijos skatina pageidaujamą vaiko elgesio formavimąsi konkrečiose gyvenimiškose veiklose ir situacijose. Priemonę galima naudoti tiek prevenciškai, tiek padedant konkrečiam vaikui įveikti iškylančius sunkumus. Socialinės istorijos pateiktos trimis sudėtingumo lygmenimis. I lygmenyje pateikiami paveikslėliai susieti su raktiniais žodžiais, II lygmenyje paveikslėliai siejami su trumpais sakiniais, III lygmenyje sakinių daugėja ir jie tampa sudėtingesni. Žodžiai ir sakiniai yra įgarsinti. Nors priemonės buvo kurtos specialiai ASS turinčių vaikų ugdymui, tačiau rekomenduojama jas naudoti ir dirbant su visais ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais, siekiant žaismingo mokymosi skaityti ir sklandaus pasirengimo mokyklai.
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
Ugdytojai ir tėvai gali kūrybiškai taikyti priemones, atsižvelgiant į vaiko gebėjimus ir konkrečius mokymosi tikslus. Siekiant geresnio ugdytojų (pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, mokinių tėvų) supratimo apie autistiškų vaikų ugdymosi ypatumus ir kad sukurtos priemonės būtų kuo veiksmingiau ir plačiau naudojamos praktikoje, buvo parengta kvalifikacijos tobulinimo programa. Šiuolaikinis ugdymas yra pagrįstas skaitmeninėmis technologijomis, padedančiomis mokymui ir mokymuisi, turimų žinių ir gebėjimų įtvirtinimui. Pedagogų naudojamos skaitmeninės priemonės, kurios kuriamos apgalvotai, orientuojantis į vartotojo pasiekimus ir pažangą, skatina mokinių susidomėjimą mokymusi ir didina įsitraukimą. Nauji metodai, technologijos ir skaitmeniniai įrenginiai sukuria daug galimybių ir iššūkių.
Autizmas: Neuromokslinis Požiūris
Žiūrint į autizmo paplitimo dinamiką, matomas didžiulis augimas, ir dažnai viešojoje erdvėje girdima apie autizmo epidemiją. Iš tikrųjų nuolat keičiasi tai, ką vadiname autizmu, ir tai turėjo žymiai didesnę įtaką autizmo paplitimo dinamikai nei pačių sutrikimo atvejų didėjimas. Autizmas plečiasi, bet jis auga procentais, o ne kartais. Kai po vienu skėčiu sudedame daug sutrikimų, kurie gali būti labai skirtingi, mes nepadedame nei gydytojams, nei pacientams, nei tyrėjams.
Ilgą laiką buvo galvojama, kad tai yra antrųjų gyvenimo metų sutrikimas. Bet ar tai reiškia, kad pakitimai atsirado antraisiais metais? Įvairiose šalyse jau yra gairės specialistams, kaip išmokti atpažinti pakitimus, galimus sutrikimus netgi dviejų-trijų mėnesių amžiaus vaikams. Ir tai yra svarbu, nes norime kuo anksčiau identifikuoti sutrikimą. Visi žinome, kad autizmas susijęs su sutrikusia įvairiais lygmenimis komunikacija. Tad kokie tie požymiai, nurodomi pediatrams, ir kuriuos atpažinti galėtume mokyti ir tėvus? Tai yra neįprastos vizualinės fiksacijos - vaikai labiau linkę žiūrėti į objektus nei į veidus. Normaliai besivystantis vaikas žiūri į veidą, nes iš veido jis išmoksta labai daug. Tai tam tikras kartojimas. Netipinis kalbos vystymasis, dažnai atsiliekantis įvairių garsų kartojimas gali būti vienas požymių, kad yra tam tikri vystymosi sutrikimai, siejami su autizmu, ir turi būti vertinami kitų sutrikimų kontekste. Taip pat komunikacija. Galiausiai nenoras bendrauti, noras orientuotis į negyvus objektus, o ne į savo tėvus. Šie požymiai gali būti labai ankstyvi, jau antrą-trečią mėnesį pediatrams rekomenduojama atkreipti dėmesį, o šeši mėnesiai yra vėliausias laikas pastebėti šiuos požymius.
Galimybė nustatyti dar anksčiau atsirado vystantis neuromokslams, be to, dabar yra žymiai daugiau galimybių taikyti funkcinį magnetinį rezonansą, taip pat jau yra technologijų, kompensuojančių judesius, kurie yra kritiniai, nes tame prietaise negalima judėti, norint gauti tikslius rezultatus. Buvo pastebėta, kad trečiajame nėštumo trimestre mes nustatome, kuriems vaikams bus nustatytas autizmo spektro sutrikimas.
Autistinėse smegenyse yra daugiau neuronų jungčių. Dėl to, kad jų per daug, mes stebime didesnį sričių sujungimą. Šis sujungimas siejamas ir su hiperjautrumu, kai tam tikras stimulas, kuris turėtų aktyvuoti tik tam tikrą sensorinę sritį, aktyvuoja žymiai daugiau, ir mes stebime rezultatą - hiperaktyvuotas smegenis. Turėtume pradėti žiūrėti į autizmą ne kaip į ligą, kurią turime gydyti, o kaip į ugdymo iššūkį. Turime padėti atskleisti žmogui jo galimybes, jas visas išnaudoti.
Didelė problema šiuo metu yra ta, kad, pediatrui pastebėjus tam tikrų sutrikimų, vaikas turi labai ilgai laukti eilėje, kol pateks pas specialistus. Tas laikas jau tampa prarastas vaikui, jo jis nebeatgaus, ir mes turime galvoti, ką darysime tada, kai tik kyla įtarimų tėvams ar pediatrui. Nereikia didelės specialistų paramos, nes daugiausia pagalbos tokio amžiaus vaikas gali gauti iš savo tėvų.
Autizmo Požymiai ir Diagnostika
Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje veikystėje. Dažniausi autizmo požymiai yra bendravimo sunkumai, sutrikę socialiniai kontaktai, pasikartojantis stereotipinis elgesys, priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams, neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius. Nurodoma, kad autizmas sukelia visą gyvenimą pasireiškiančias kokybinius socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio problemas. Autizmo spektro sutrikimams priskiriami: Aspergerio, Rett sindromai, netipiškas autizmas, autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas). Iš 10000 vaikų 4-5 būdingas autizmo sindromas. Šis sutrikimas labiau paplitęs berniukų tarpe.
Autizmo Priežastys
Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos. Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz. fenilketonurija - amino rūgšties (fenilalanino) apykaitos sutrikimas, neurofibromatozė (Reklinhauzerio liga), tuberozinė sklerozė ir kt. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų. Autizmo priežastis gali būti ir įvairūs biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epineprino ir norepineprino kiekio pakitimas. Su autizmu gali būti siejamas ir padidėjęs opioido kiekis.
Autizmo Atpažinimas
Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau - Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontroliniu sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus. Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas.
Autizmo Gydymo Būdai
Autizmo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi. Šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai. Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus. Neuroleptikų (haloperidolio, pimozido) poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas. Sedatyviniai preparatai skiriami miego sutrikimams gydyti.
Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai. Ypatingas dėmesys skiriamas elgesio korekcijai. Išsamiai įvertinus vaiko elgesį įvairiose situacijose, numatomi pagrindiniai reikalavimai, kurių laikosi tėvai ir vaiką ugdantys specialistai. Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus, pvz. vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia. Kadangi dėl veiksmų planavimo ir aplinkinių veiklos mėgdžiojimo stokos, autistiškiems vaikams sunku išmokti būtiniausių gyvenimo įgūdžių, ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas savitarnos ir savitvarkos mokymui. Siekiant suformuoti tam tikrus įgūdžius, dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius. Visi veiksmai, kuriuos vaikas atlieka yra įvardijami konkrečioje situacijoje. Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus. Sudarant individualias programas, priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomi pažintinės veiklos (dėmesio, mąstymo, suvokimo, atminties), kalbos ir bendravimo skatinimo būdai. Programose numatomos užduotys vizualinės-motorinės koordinacijos, smulkiosios ir bendrosios motorikos ugdymui, nuosekliai formuojami žaidimo įgūdžiai.
Verbalinio Elgesio Metodas ir Kalbos Ugdymas
Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą (ASS) kalbos raida yra savita. Dauguma jų pasaulį suvokia kitaip nei jų neurotipiniai bendraamžiai. Kai kurie tik atkartoja žodžius, kalba tik tam tikrose situacijose arba naudoja alternatyvias komunikacijos formas. Svarbu įvertinti ne „kiek“ ir „kaip“ vaikas kalba, o „kam“ ir „ką“ reiškia jo kalba. Švietimo sistema turi prisitaikyti prie tokių unikalių poreikių.
JAV elgesio analizės daktaro Marko L. Sundbergo Verbalinio elgesio etapų vertinimo ir programos sudarymo metodika, VB-MAPP (angl. Verbal Behavior Milestones Assessment and Placement Program) yra skirta autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų kalbos ir socialiniams įgūdžiams vertinti bei sukurti efektyvią ugdymo strategiją.
Trūksta žinių, priemonių ir lankstumo ugdymo programose, o daugelis vaikų susiduria su patyčiomis ir socialine atskirtimi. VB-MAPP pristatoma kaip autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų kriterinis kalbos ir socialinių įgūdžių vertinimo įrankis. Įtrauktis švietime reiškia ne tik fizinį buvimą klasėje, bet ir galimybę mokytis, naudojant moksliškai grįstus metodus, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko gebėjimus.
Tradicinė kalba vertinama pagal tai, ar vaikas supranta ir vartoja žodžius, tačiau savo tyrime remiasi B. F. Skinnerio bihevioristine verbalinio elgesio analize, kuri leidžia kalbą vertinti pagal pastarosios funkciją - ko vaikas siekia savo komunikacija? Toks funkcionalus požiūris leidžia tiksliau atpažinti ir ugdyti svarbius komunikacijos įgūdžius, ypač kai kalbos sutrikimai yra itin ryškūs.
Vertinimo sistemos turi būti praktiškai naudingos. VB-MAPP vertinimo instrumento adaptavimas lietuvių kalba įrodė, kad lietuviška versija tiksliai atspindi kalbos ir socialinius įgūdžius ir Lietuvos kontekste, leidžia stebėti pažangą ir planuoti individualizuotą ugdymą įvairiose aplinkose.
VB-MAPP metodikos kūrėjas Markas L. Sundbergas teigia, kad ši sistema buvo sėkmingai adaptuota Lietuvos kontekstui - jos lingvistinės ir kultūrinės modifikacijos leidžia tiksliau atspindėti lietuvių kalbos ypatumus.
Svarbu toliau gilintis į svarbiausius VB-MAPP vertinamus gebėjimus. Ypač į vaikų gebėjimą atkartoti garsus (echoika) ir atsakyti į klausimus (intreverbalus). Vaikų pažanga turi būti stebima nuolat, o duomenys gauti naudojant VB-MAPP metodiką, turėtų padėti planuoti individualizuotą pagalbą. Kad tai būtų įmanoma, pedagogams reikia suteikti praktinių žinių, kaip naudotis šiuo įrankiu. Taip pat kviečiama toliau tobulinti lietuvišką VB-MAPP versiją, atsižvelgiant į mūsų šalies kalbinę ir kultūrinę aplinką. „Valstybės lygmens sprendimai turėtų padėti šiai metodikai plačiai įsitvirtinti ugdymo įstaigose - reikalingi ne tik ištekliai, bet ir aiškus palaikymas iš švietimo politikos formuotojų“.
„Raudonos Vėliavėlės“ ir Ankstyvoji Pagalba
Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką. Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
- 24 mėn.
Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:
- Socialinės sąveikos sutrikimas: aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
- Komunikacijos sutrikimas: autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
- Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas.
Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.
Pagalba Autizmo Spektro Sutrikimų Turintiems Asmenims
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
#