Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris apima platų įvairių sutrikimų spektrą, pasireiškiantį socialinės sąveikos, komunikacijos sunkumais ir ribotu, pasikartojančiu elgesiu. Ši būklė diagnozuojama vaikams iki trejų metų amžiaus ir trunka visą gyvenimą, nors simptomai su amžiumi gali švelnėti. Autizmas veikia informacijos apdorojimą smegenyse, sutrikdydamas suvokimą. Nors tikslus mechanizmas nėra žinomas, manoma, kad priežastys yra genetinės.
Autizmo paplitimas ir diagnostikos tendencijos
Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.
2013-2017 m. Pasak medicinos centro „Northway“ gydytojų vaikų neurologų, didėjantis sergamumas susijęs ne tik su pagerėjusia diagnostika ar tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje. Didelę įtaką tam turi ir sparčiai besikeičianti mūsų aplinka. Ankstyvajai autizmo diagnozei skiriamas didelis dėmesys, tačiau dažnai jis nustatomas gana vėlai. Nors daugelis tėvų pirmuosius nerimą keliančius požymius paprastai pastebi iki vaikui sukanka 1,5 metų, bet dėl vyraujančių stereotipų ir įvairių mitų į specialistus kreipiasi gerokai vėliau.
Genetiniai veiksniai ir paveldimumas
Didžiausias tokio pobūdžio tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 2 milijonai vaikų penkiose šalyse, dar kartą patvirtino, kad genetika iš tikrųjų yra didžiausias autizmo spektro sutrikimo (ASS) rizikos veiksnys. Mokslininkai nustatė, kad autizmo spektro sutrikimas 81 proc. priklauso nuo paveldėtų genų, o aplinkos veiksniai sudaro mažiau nei 20 proc.
Tiek tėvų, tiek specialistų bendruomenėse kalbama, kad genai turi labai didelę įtaką autizmo spektro sutrikimų atsiradimui ir vystymuisi. Tačiau net žymūs mokslininkai pripažįsta, kad dar daug ko nežinome. Kasmet publikuojami straipsniai apie naujus genetikos mokslo atradimus, susijusius su autizmo spektro sutrikimų atsiradimu ir raiška.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Mūsų genomas yra instrukcija organizmui, kaip vystytis ir funkcionuoti. Jame užkoduota visa mūsų genetinė informacija, supakuota 46 chromosomose, sudarančiose 23 poras. Iš tėvų gauname po vieną kiekvienos poros chromosomą. Chromosomos sudarytos iš DNR grandinėlės, kurią sudaro atskiri subvienetai su savo pradžia ir pabaiga - tai vadinamieji genai. Kiekvienas žmogus turi apie 20 tūkst. genų. Iš viso šio kiekio mokslas yra pažinęs tik apie 1,5 proc., t. y. mes žinome, ką tie genai veikia. Visa kita - tai baltymų nekoduojančios sritys, kurios atlieka įvairias funkcijas, reguliuoja kitų genų išraišką ir pan. Taigi mokslas vis dar daug ko nežino apie genų įtaką. Tai labai sparčiai besivystanti sritis.
Dalijantis lytinėms ląstelėms, genome įvyksta įvairių pakitimų, kai kuriose vietose genetinės informacijos padvigubėja (duplikacija), kitose genetinė informacija iškrenta (delecija). Taip gali pakisti chromosoma, keli genai, geno dalis ar tik vienas nukleotidas. Genų pokyčiai gali atsirasti arba gali būti paveldėti iš tėvų. Viena iš dviejų tėvų geno kopijų gali būti pakitusi, bet ligos nelemia. Toks žmogus yra tiesiog ligos geno nešiotojas. Jei jo partneris (-ė) taip pat yra tos pačios ligos geno nešiotojas (-a), atsiranda 25 proc. tikimybė, kad jų vaikui pasireikš liga.
Tai ne pirmas kartas, kai tyrimų išvados rodo, kad autizmą daugiausia galima paaiškinti genetika. Dvynių tyrimai pasirodė esą ypač naudingi nustatant ASS paveldimumą. Vienu dvynių tyrimu 2016 m. buvo parodyta, kad ASS išsivystymas yra nuo 64 iki 91 proc.
Sindrominis autizmas
Genetikos mokslas geba geriau atpažinti vadinamąjį sindrominį autizmą. Kai kurie sindromai, tokie kaip Fragilios X chromosomos, Angelmano, Praderio-Vilio, Reto ir kiti, turi vieną pakitusią chromosomos vietą ar geną. Tokiais atvejais, matydami pakitusį geną ir pakitimus, galime geriau suprasti, su kokiu sutrikimu susiduriama. Tačiau ne visi asmenys, turintys šiuos sindromus, turi autizmo spektro sutrikimų. Skirtingi šaltiniai nurodo skirtingus duomenis, tačiau manoma, kad sindrominis autizmas sudaro 4-10 proc. visų autizmo atvejų. Taip pat gydytojai genetikai gali padėti nustatyti kai kurias paveldimas medžiagų apykaitos ligas, kurios gali daryti įtaką smegenų vystymuisi. Tačiau daugeliu kitų atvejų, kai sutrikimą lemia genų deriniai, genai turi įtakos, tačiau šiuo metu vis dar sudėtinga atpažinti šiuos ryšius.
Epigenetika
Epigenetika - tai jaunas mokslas, genetikos mokslo atšaka, tyrinėjanti, kaip epigenetiniai veiksniai lemia genų raišką. Epigenetiniai - tai „virš genų“. Šių procesų metu patys genai nesikeičia, tačiau matome skirtingą genų raišką. Moksliškai tariant, fenotipas gali keistis nesikeičiant genomui. Epigenetinis kodas iš tikrųjų taip pat yra genomo dalis - tai reiškia, kad turime genus, kurie atsakingi už kitų genų raišką. Sutrikus genų reguliacijai, gali vystytis tam tikros ligos ir sutrikimai. Šiuos procesus sunku tirti, nes jie apima labai daug elementų ir jų tarpusavio sąveikos galimybių. Rasa Traberg.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Biocheminė genetika
Viena iš genetikos šakų yra biocheminė genetika, tyrinėjanti genų įtaką įvairiems biocheminiams organizmo procesams. Esant tam tikriems sutrikimams, matomi įvairių cheminių medžiagų pakitimai. Priklausomai nuo įtariamo organizmo proceso sutrikimo, juos galima tirti šlapime, kraujyje, likvore (smegenų skystyje). Pavyzdžiui, viena iš tiriamų sričių yra aminorūgščių pokytis organizme. Aminorūgštys - tai nedidelės molekulės, kurios kaip plytos kuria baltymus ir dalyvauja įvairiuose organizmo procesuose. Mokslas vis dar nedaug žino apie aminorūgščių ir jų santykio pokyčius, esant autizmo spektro sutrikimams. Vos keliose studijose nagrinėjama ši tema. Viename iš tyrimų stebėtas didesnis gliutamato, serino ir hidroksiprolino kiekis kraujyje. Ieškoma sąsajų tarp tam tikrų aminorūgščių koncentracijos ir paciento būklės, tačiau duomenų dar nėra daug.
Gydytojo genetiko vaidmuo
Viso pasaulio genetikai bendrauja ir bendradarbiauja. Dalijamasi informacija, įtarimais ir pastebėjimais. Atrandamos naujos genetinės ligos. Sparčiai tobulėja technologijos, vis daugiau žmonių savo genetinį kodą gali tirtis privačiai. Gydytojai genetikai pirmiausia išsiaiškina paciento nusiskundimus ir jo sveikatos būklę. Labai svarbu žinoti ir šeimos narių sveikatą. Nuo to priklauso, kurie genetiniai tyrimai bus atliekami pirmiausia. Tačiau ir atlikus genetinius tyrimus, gali likti klausimų dėl diagnozės. Tuomet gydytojai genetikai analizuoja literatūros duomenis, daug diskutuoja, bendradarbiauja su užsienio ekspertais, siekdami įvertinti, ar nustatyti genetiniai pokyčiai turi klinikinę reikšmę, sąsajų su paciento simptomais ir sutrikimais, ar vis dėlto jų nėra. Dažnai nustatoma, kad matomas genetinis pakitimas nepasireiškia, todėl tas pokytis nėra aktualus konkrečiam asmeniui. Nuo atliktų mokslinių genetikos tyrimų iki jų pritaikymo klinikinėje praktikoje dažnai praeina vos metai ar dveji, kartais netgi mažiau. Todėl gydytojai genetikai privalo nuolat tobulėti, atnaujinti žinias. Nemažai genų anksčiau buvo vertinami kaip ligos nelemiantys, tačiau dabar situacija gali būti kardinaliai pasikeitusi.
Tiriant genetinį kodą, nėra esminio skirtumo, ar tyrimas darytas iš seilių ar iš kraujo - tai tik technologinis klausimas. Išskirtiniais, retais atvejais organizmas gali būti mozaikinis, kitaip sakant, skirtingose kūno ląstelėse gali skirtis genetinis kodas. Kartais tėvai sako: „Mus tyrė genetikai, nieko nerado. Vadinasi, tai ne dėl genų.“ Kiekvienas genetinis tyrimas turi skiriamąją gebą, t. y. kiek tyrimas gali parodyti. Jei buvo tiriamos chromosomos, tyrimas gali parodyti, kad nėra chromosominės ligos. Jei buvo tiriami su autizmo bruožais susiję genai, pavyzdžiui, Fragilios X chromosomos sindromas, ir jis nebuvo nustatytas, vadinasi, asmuo neturi būtent to sindromo. Genetiniu požiūriu autizmas yra labai sudėtingas sutrikimas. Jis gali atsirasti dėl chromosomų pokyčių, gali būti kitų genetinių sindromų sudėtinė dalis, gali pasireikšti kaip skirtingų genų, atsakingų už skirtingas sritis, sąveika. Taip pat gali būti epigenetinių, t. y. genų raiškos reguliacijos, pokyčių pasekmė. Taigi per vieną vizitą pas gydytoją genetiką visko ištirti neįmanoma - tai gana sudėtingas ir ilgas procesas. Net jei atliekamas viso genomo tyrimas, kai nuskaitomas visas asmens genetinis kodas, gali nepavykti nustatyti genų įtakos sutrikimo atsiradimui. Keliuose genuose gali būti pokyčių, kurių kiekvienas nėra kritinis, tačiau tų genų sąveika gali lemti sutrikimo atsiradimą.
Aplinkos veiksniai ir jų įtaka
Kaip dažnai būna, viskas daug sudėtingiau nei atrodo iš pradžių. ASS niekada negali būti priskiriama viena priežastis ir greičiausiai ši liga yra daugelio tarpusavyje susijusių veiksnių rezultatas. Tai reiškia, kad aplinkos veiksniai gali turėti didelę įtaką, net jei tyrėjai vis dar nėra tikri dėl svarbiausių aplinkos rizikos veiksnių (nors, kategoriškai - tai nėra skiepai). Taip pat mokslininkai tiksliai nežino apie specifinę genų sąveiką, galinčią paskatinti ASS, nors tai vis daugiau tyrinėjama.
„Nors šeimoms dažniausiai labiausiai rūpi aplinkos autizmo rizikos veiksniai, realybė tokia, kad genetiniai veiksniai atlieka kur kas didesnį vaidmenį. Aplinkos veiksniai taip pat lemia daug, tačiau mažiau nei genetiniai. Tai nereiškia, kad galime visiškai ignoruoti aplinkos rizikos veiksnius ir jų sąveiką su genetiniais rizikos veiksniais“, - sakė dr. Andrew Adesmanas, vystymosi ir elgesio pediatrijos vyriausiasis direktorius Koheno vaikų medicinos centre Niujorke.
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai:
- genetinių mutacijų kompleksai
- aplinkos veiksniai: rūkymas, alkoholis, pesticidai, chemikalai, maistas, psichotropiniai vaistai ir t.t
- infekcijos nėštumo metu
- vyresni tėvai
- diabetas, kraujavimai
Tačiau patikimų moksliškai pagrįstų įrodymų dėl aplinkos veiksnių poveikio nėra, tik žinoma, jog jie gali padidinti autizmo riziką.
Kai kuriuos aplinkos veiksnius mes galime valdyti, o kai kurių - ne. Pavyzdžiui, prie riziką didinančių veiksnių priskiriamas mamos diabetas, nėštumo metu patirti uždegimai, vyresnis amžius, tokios cheminės medžiagos kaip natrio valproatas, jų atrandama vis daugiau. Šie veiksniai gali keisti genų reguliaciją, tačiau gali ir nekeisti. Iš tikrųjų tai labai sudėtingi procesai, kurie mokslo vis dar nėra gerai pažinti. Skirtinguose žmonėse jie veikia skirtingai. Pavyzdžiui, uždegiminį atsaką veikia daugybė skirtingų genų. Tarkime, viename jų asmuo turės pakitimą, ir jis lems kiek kitokią baltymo struktūrą. Rizikos veiksniai paprastai nustatomi statistiškai. Tai reiškia, kad tiriama didelė grupė žmonių, jie detaliai išnagrinėjami tam tikrais aspektais, duomenys lyginami su sveikų asmenų grupės duomenimis. Jei autizmo sutrikimų grupėje pastebimas statistiškai reišmingas didesnis dažnumas, nustatomas naujas rizikos veiksnys.
Autizmo simptomai ir požymiai
Autizmas prasideda ankstyvoje vaikystėje, liga diagnozuojama 2-3 metų amžiaus ir tokia būklė tęsiasi iki pat suaugusio amžiaus. Tik dažniausiai simptomai tampa šiek tiek švelnesni. Pacientams būdinga simptomų triada: socialinio kontakto sutrikimai, žodinės ir kūno kalbos sutrikimai, rutininis ir ribotas elgesys.
Socialinio vystymosi sutrikimai: nuo vaikystes pacientai mažai reaguoja į socialinis stimulus, vengia akių kontakto, mažai šypsosi, negestikuliuoja, nesiliečia prie kitų asmenų. Vyresniame amžiuje jiems tampa sunku suprasti aplinkinių emocijas, reakcijas. Jie jaučiasi vieniši ir nesuprasti.
Bendravimas: būdingi kalbos sutrikimai, kūdikystėje jie mažai guguoja, būdingas netipinis verkimas, vėliau ir kalbos naudojimas. Tokiems vaikams sunkiai sekasi žaidimai, kuriuose reikalinga vaizduotė. Paaugę maždaug pusė autistų negali savęs išreikšti žodžiais ar kūno kalba. Jiems sunkiai sekasi suprasti fraziologizmus, jie linkę tiesiog kartoti žodžius.
Rutiniškas elgesys:
- Stereotipiniai judesiai - plojimas rankomis, galvos sukimas, lingavimas.
- Pasikartojantis elgesys - daiktų dėliojimas atitinkama tvarka, į vieną liniją ir pan. Toks potraukis yra labai stiprus ir negalint jo patenkinti, galimi elgesio ir emocijų sutrikimai.
- Ritualai - pacientu būdingas tam tikras meniu skaitymas, apsirengimo įgūdžiai ir pan.
- Apribotas elgesys - stiprus įsitraukimas į vieną objektą, pavyzdžiui, žaislą, žaidimą ar televizijos laidą.
- Savęs žalojimas - kandžiojimas, žnaibiojimas ir pan.
Autizmo spektras - labai platus, tad sunku pasakyti, kaip vystysis vaiko raida. Pavyzdžiui, kai kurie autistiški žmonės puikiai kalba ir turi gerą kalbos suvokimą ir iš esmės geba kontroliuoti savo elgesį, tačiau patiria sunkumų bendraudami ar kurdami santykius su aplinkiniais, užmegzdami draugystę. Kiti autistiški žmonės taip ir neišmoksta komunikuoti ar suprasti kalbą bei tinkamai bendrauti su aplinkiniais net ir minimaliu lygiu. Todėl pasakyti, kaip vystysis vaiko raida yra sunku.
Ankstyvieji požymiai
Autistiškus vaikus ir jų tėvus konsultuojanti psichiatrė E. Mažukaitienė sako, kad apie autizmą pirmiausia išduoda nesklandi ankstyvoji raida. Pirmuosius šešis mėnesius gali atsilikti motorinė raida, o vėliau, per kitus šešis mėnesius, ima ryškėti socialinio bendravimo problemos. Daugiausia naujų autistinio spektro simptomų pasireiškia vaikui esant dvejų metų amžiaus - tuomet ir lengviausia nustatyti sutrikimą. „Asmens sveikatos klinikos“ specialistės teigimu, tai, kad kūdikio raida nėra normali, gali išduoti keli dalykai: vaikas mažai rodo su pirštu į objektus, mažai žaidžia su įvairiais žaislais ir daugiausia žaidimui išsirenka vieno tipo, sunkiai supranta kontekstines užuominas ir nekomunikuoja artikuliuotai, su priebalsiais.
Tam, kad būtų galima atskirti autistinio spektro sutrikimą nuo sutrikusios raidos, reiktų atkreipti dėmesį į signalus, išduodančius autizmą. Vaikų autizmas - įvairiapusis raidos sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis vaikams iki trejų metų amžiaus. Pasireiškus autizmui netinkamai vystosi kognityvinės ir pažintinės vaiko funkcijos, jau pirmaisiais mėnesiais išryškėja vadinamojo bendro dėmesio (angl. Joint attention) deficitas, t. y., gebėjimas dalintis dėmesiu su kitu žmogumi (pirmiausia mama ir tėčiu) socialiai bendraujant. Pvz., pastebėti, kur rodo mama, ir nukreipti savo žvilgsnį ten arba pamačius ką nors įdomaus žvilgsniu ieškoti kito žmogaus, su kuo būtų galima tuo pasidalinti. Augant vaikui šis deficitas ima trukdyti megzti kokybiškus socialinius santykius ir per juos natūraliai mokytis. „Įprastai daug įgūdžių vaikas įgyja bendraudamas su aplinkiniais, pirmiausia - tėvais. Taip jis išmoksta kalbėti, suprasti kalbą, žaisti, ima pažinti bei valdyti savo emocijas. Taip pat autistiškiems vaikams dažnai sunkus prisitaikyti prie pokyčių, jiems gali būti būdingas pasikartojantis elgesys, stereotipijos, t. y. beprasmis ir įkyrus tų pačių veiksmų, pvz., virtuvės durelių darinėjimo, kartojimas.
Kada kreiptis į specialistą
Pastebėjus įtartiną vaiko elgesį specialistės pataria iškart kreiptis į vaikų ir paauglių psichiatrą ar pediatrą, besispecializuojantį vaiko raidoje. „Kuo anksčiau šis sutrikimas bus diagnozuotas, tuo anksčiau bus galima padėti vaikui, sudaryti sąlygas jam įgauti būtinas žinias ir gebėjimus, be kurių jis negalėtų savarankiškai gyventi. Tam, kad tėvai galėtų padėti vaikui, jie pirmiausia turi suprasti, kas su juo vyksta“, - sako ABA terapijos specialistė E. Kairelytė-Sauliūnienė.
Jei jūsų vaikui patvirtintas autizmo spektro sutrikimas, rekomenduojama pasitarti su gydytoju genetiku. Svarbu suprasti, kad, nepaisant genų įtakos organizmo vystymuisi ir funkcijoms, vaiko raidą lemia ne vien genai, bet ir aplinka, kurioje jis gyvena.
Diagnostika ir vertinimas
Šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Nors yra publikacijų, kurios nagrinėja tam tikrus pakitimus vaizdiniuose tyrimuose, tačiau tai nėra tiek plačiai ištirta, kad galėtų būti įtraukta į diagnostinius kriterijus. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.
Jeigu Jums kyla abejonių dėl vaiko raidos, visada kreipkitės į šeimos gydytoją ir prašykite siuntimo dėl vaiko ištyrimo pas atitinkamus raidos specialistus. Kreiptis galite į Vilniaus Vaiko raidos centrą, Vaikų reabilitacijos skyrių Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“ Kaune ar kitas įstaigas pagal gyvenamą vietą. Svarbu! Visada į medikus rekomenduojama kreiptis kuo anksčiau, kad būtų išsklaidytos abejonės, arba kad vaikas būtų stebimas arba kuo skubiau būtų teikiama pagalba.
Pagal LR SAM ministro įsakymą vaiko raidą reguliariai tikrina šeimos gydytojai. Nustatę raidos neatitikimų jie duoda siuntimą vaikų neurologo konsultacijai. Tyrimai atliekami Vilniaus Vaiko raidos centre, Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ Kaune ar kitose įstaigose pagal gyvenamą vietą.
Diagnostiniai įrankiai ir metodai
- ASDetect programėlė padeda tėvams ir globėjams įvertinti jaunesnių, nei 2½ metų, vaikų socialinius dėmesio gebėjimus ir bendravimo įgūdžius.
- Vaiko psichomotorinės raidos testas, patvirtintas Sveikatos ministro įsakymu. Aprašyta, kokius įgūdžius turi turėti vaikas nuo 3 mėn. iki 48 mėn. Svarbu! Vaikų sveikatos ir psichomotorinės raidos tikrinimas atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
- Vaikystės autizmo įvertinimo skalė (CARS) leidžia diferencijuoti autizmo ir intelekto sutrikimo atvejus.
Diferencinė diagnostika
Svarbu atskirti autizmą nuo kitų raidos sutrikimų, todėl specialistai atlieka išsamų vertinimą, įtraukiantį šeimos narį, partnerį, globėją ar kitą informatorių arba naudojantis dokumentiniais įrodymais (pvz., mokykla), ataskaitas apie dabartinį ir buvusį elgesį bei ankstyvą vystymąsi.
Pagalba ir intervencijos
Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu.
Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt.
Autizmo spektro sutrikimai tęsiasi visą gyvenimą. Jų eiga ir požymiai laikui bėgant gali keistis, tačiau nėra jokių vaistų ar intervencinių metodų, kurie galėtų juos išgydyti.
Ankstyvoji pagalba
Ankstyvoji pagalba - ankstyvasis vaiko, turinčio ASS, komunikacinių, socialinio bendravimo ir pažintinių įgūdžių ugdymas, taikomas iki kol vaikui sueina 7 metai. Nusprendus taikyti Taikomosios elgesio terapijos metodais grįstą mokymą reikėtų kreiptis į tai vykdančius paslaugų teikėjus. Bus sudaryta programa, su vaiku dirbs terapeutas. Tai daroma centre arba namuose. Paslaugų kainas nustato kiekvienas privatus paslaugų teikėjas. Kai kurie paslaugų teikėjai darbo metodų apmoko tėvus, tuomet patys tėvai dirba su vaikais, tik prižiūrint specialistams. Tokios paslaugos pigesnės. Siūloma, kad ankstyvoji intervencija vyktų bent 10-20 val. Tai kasdieniniai specialūs užsiėmimai su vaikais, vykstantys specialiame centre ar namuose, jų trukmė apie 2 akademines valandas.
Valstybinėse gydymo įstaigose teikiamos paslaugos dažniausiai apima ergoterapijos, logopedo, specialiojo pedagogo, kineziterapijos, įvairių meno ar relaksacijos terapijų paslaugas.
Taikomoji elgesio analizė (ABA)
Dažniausiai vaikas ugdomas funkcionuoti struktūruotoje aplinkoje, t. y. Vykdant Taikomosios elgesio analizės programą (paslaugos teikiamos privačiai), pirmiausiai atliekamas vaiko gebėjimų vertinimas, po to sudaroma individuali programa: ugdomi esminiai komunikaciniai, socialinio bendravimo, savarankiškumo ir pažintiniai gebėjimai. ASS vaikai lyginant su tipinės raidos bendraamžiais patys nesimoko, todėl lavinamas jų jungtinis dėmesys, jie mokomi mėgdžioti, funkcinio žaidimo, išreikšti savo poreikius tinkamu būdu (skatinama komunikacija), didelis dėmesys skiriamas kalbos ir komunikacijos atsiradimui, reguliuojamas probleminis elgesys. Vaikas mokomas savarankiškumo, lavinami pažintiniai gebėjimai. Rekomenduojama apie 10-20 val. per savaitę.
Asociacija „Kitoks vaikas“, remdamasi tarptautinių tyrimų rezultatais mano, kad vienas iš efektyviausių ankstyvame amžiuje taikomų metodų yra Elgesio analizės metodas (išssamiau: National Standards - National Autism Center at May Institute). Taikomosios elgesio analizės metodas pagerina ASS vaikų elgesį, komunikaciją, sprendžia kitas problemas. Taip pat svarbi specialistų komanda, pvz., dažnai reikia logopedo, kineziterapeuto, ergoterapeuto paslaugų, nes ABA visų vaiko problemų neišspręs. Tėvams svarbu tinkamus vaiko ugdymo ir gyvenimo kartu metodus taikyti kasdieninėje aplinkoje namuose, mokykloje visą gyvenimą.
Tėvai taip pat gali išmokti tam tikrų Taikomosios elgesio analizės principų ir taikyti juos ugdant vaiką namuose (kai kurie ABA paslaugų teikėjai teikia paslaugų modelį, kai terapiją atlieka vienas iš tėvų, o jų veiklą prižiūri ir konsultuoja ABA specialistas). Vieni svarbiausių lietuvių kalba prieinamų ABA principais pagrįstas leidinių tėvams: „Vaiko autizmas: ankstyvoji pagalba, kurią gali suteikti tėvai“, 2017 (autoriai: S.JRogers, G.Dawson, L.A.Vismara), „Verbalinio elgesio metodas“, Dr. Taikomosios elgesio terapijos paslaugos šiuo metu nėra kompensuojamos. Kaina gali kisti priklausomai nuo programos intensyvumo (valandų sk. Tėvai turi galimybę gauti vaiko neįgalumo išmoką (kuri kinta priklausomai nuo nustatyto neįgalumo ar priežiūros lygio), kuri gali ženkliai palengvinti privačių paslaugų naštą.
Ugdymas ir socialinė integracija
Laikantis įtraukiojo ugdymo politikos rekomendacijų, vaikas turėtų būti ugdomas bendruomenėje, kurioje gyvena. Socialinių elgesio modelių vaikas geriausiai gali išmokti iš tipinės raidos bendraamžių, todėl esant tinkamoms aplinkybėms ir sąlygoms vaiką ugdyti rekomenduojama bendrojo ugdymo įstaigose.
Svarbu įvertinti:
- Ar vaikui bus suteikta tinkama pagalba įstaigoje?
- Ar vaikas yra pasiruošęs didžiąją dienos laiko dalį leisti didelėje vaikų grupėje? Galbūt verta rinktis laipsniško perėjimo į grupę režimo?
- Ar vaikui lankant ugdymo įstaigą teikiamos ankstyvosios reabilitacijos paslaugos?
- Ar ugdomi jo socialiniai ir komunikaciniai įgūdžiai?
Tėvų vaidmuo
E. Mažukaitienė atkreipia dėmesį, kad vaiko ugdymas labai priklauso ir nuo to, kaip tėvai priima žinią apie jo autizmą. „Viskas labai priklauso nuo to, kaip šeima, vaiko tėvai ar globėjai priima diagnozę. Kartais dėl didelio skausmo jie gali būti linkę ją neigti taip nutolindami pagalbą vaikui. Ji taip pat pataria tėvams turėti šiek tiek laisvo laiko be laiko, pvz., rasti, kas bent jau kelis kartus per savaitę galėtų prižiūrėti vaiką.
Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės.