Autizmo ir Valgymo Sutrikimų Ryšys: Iššūkiai ir Galimybės

Vaikų autizmas yra vienas sudėtingiausių sutrikimų, su kuriais susiduria vaikų psichiatrai. Šią negalią sukelia organiniai centrinės nervų sistemos (CNS) pažeidimai, atsiradę dėl genetinių priežasčių, įgimtų infekcijų. Svarbu žinoti, kad psichologinės priežastys, akušerio klaidos ar prasta naujagimio priežiūra čia niekuo dėtos. Iš autizmo neišaugama: šie žmonės sunkiai prisitaiko prie įprasto mums gyvenimo, surdžiai bendrauja, keistai elgesi, prastai orientuojasi socialinėje aplinkoje, nesupranta humoro.

Šiame straipsnyje gilinamės į autizmo spektro sutrikimų (ASS) ir valgymo sutrikimų ryšį, nagrinėjame autizmo priežastis, diagnostikos ypatumus, ugdymo metodus ir galimus ryšius su valgymo sutrikimais. Taip pat aptariami iššūkiai, su kuriais susiduria autizmą turintys asmenys ir jų šeimos, bei galimybės jiems integruotis į visuomenę.

Kas yra Autizmas: Biologinis, Kognityvinis ir Elgesio Lygmenys

Į klausimą „Kas yra autizmas?“ nėra paprasta atsakyti, nes nei vienas apibrėžimas nebus tikslus. Kad lengviau būtų rasti atsakymą reikia taikyti tris skirtingus aiškinimosi lygius: biologinį, kognityvinį, elgesio. Ieškant autizmo sutrikimo priežasčių, žiūrima į biologinę šios problemos pusę, o ieškant būdų tvarkytis su sutrikusiu elgesiu, svarbu autizmo pasireiškimas elgesio lygyje. Kognityvinės teorijos užpildo tarpą tarp biologijos (smegenų) ir elgesio (veiksmų). Diagnozuojant autizmo sutrikimą kreipiamas dėmesys į elgesį, nes autizmas atpažįstamas ne pagal biologinę etiologiją, o pagal individo elgesį. Vieni gydytojai mano, kad tai įvairiapusis vystimosi raidos sutrikimas, kuriam būdingos raidos anomalijos ir/ar pažeidimai, išryškėjantys iki 3 metų amžiaus ir pasireiškiantys trijose veiklos srityse - socialinio bendravimo, komunikacijos bei elgesio. Berniukams šis sutrikimas nustatomas tris kart daugiau nei mergaitėms. Kiti šaltiniai teigia, kad autizmas - sutrikimas, kuriam būdingas visiškas atsiribojimas, savęs stimuliavimas, pažinimo sferos trūkumai, kalbos sutrikimai; pirmieji požymiai yra pastebimi kūdikiui nesulaukus 30 mėnesių.

Pagrindinis autizmo bruožas - sutrikęs gebėjimas bendrauti ir suprasti kitus žmones. Šio sutrikimo lygis ir socialinės adaptacijos laipsnis svyruoja. Vienoje pusėje - klasikiniai „užsirakinę“ autistai, bijantys artimo bendravimo su kitais žmonėmis, o kitame „aktyvūs, bet keisti“, siekiantys bendravimo, tačiau neturintys intuityvaus kitų žmonių jausmų supratimo ir nesugebantys adekvačiai išreikšti savo jausmų, tačiau labai gabūs, gerai besimokantys. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai išsklaido vyraujančius mitus apie autizmą, todėl reikėtų paneigti labiausiai paplitusias klaidingas nuomones apie autizmo sutrikimą. Autizmas stebimas visuose IQ lygiuose, tačiau labai dažnai lydimas protinio atsilikimo.

Autizmo Istorija: Nuo „Velnio Apsėstųjų“ Iki Šiuolaikinių Tyrimų

Per pastaruosius 10 metų buvo išleista įvairių straipsnių, knygų, net filmų apie autistus. Autistų tėvai arba patys autistai būna pagrindiniai autoriai. Vertingiausia medžiaga buvo pateikta autistės, mokslų daktarės Tample Grandin. Ši profesorė yra parašiusi per 100 straipsnių ir knygą Emergence: Labelled Autistic. T. Grandin į save žvelgia tarsi per mikroskopą ir suteikia retą informaciją. Ypač naudinga yra T. Grandin autisto sensorinės stimuliacijos galimybių aprašymai.

Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės

Ankstyvajame viduramžyje, inkvizicijos laikais, autistus laikė „velnio apsėstaisiais“ ir degino ant laužų. Rusijoje juo skaitė šventaisiais, pagal budistų tikėjimą - tai „senos sielos“, kurios atėjo į šį pasaulį, kad mus pamokytų - meilės, kantrybės, atsidavimo ir tolerancijos. Tik 1867 m. H. Maudsley - pirmas psichiatras, atkreipęs dėmesį į vaikus, turinčius rimtų psichikos sutrikimų, apimančius raidos sutrikimus. Froido amžininkas O. Bloiler (1908m.) pavartojo terminą autizmas, aprašydamas suaugusiųjų šizofreniją. A. L. Kanneris (1938m.) paskelbė pirmąsias idėjas, o 1943 metais paskelbė savo darbą apie vaikus su autistiniais afektinio kontakto sutrikimais. Šis L. Kannerio darbas iki šiol yra ir lieka vienas populiariausių autizmo literatūroje. 1944 metais austrų psichiatras H. Aspergeris paskelbė savo disertaciją apie „autistišką psichopatiją“ vaikystėje. Abu mokslininkai nieko nežinodami apie vienas kito tyrinėjimus, aprašė retą, mažai suprantamą sutrikimą. Jų aprašymuose yra daug bendrų dalykų ir tam tikrų skirtumų (jų nuomonės išsiskyrė dėl autistų kalbos, mokymosi ir motorikos sugebėjimų). Autizmas lemia bendravimo, socialinio sąveikos elgesio sutrikimus ir stipriai pažeidžia vaiko raidą bei socialinę adaptaciją, todėl autizmas priskiriamas įvairiapusių sutrikimų grupei.

Autizmo Priežastys: Genetika, Biologija ir Psichologija

Autizmo priežastys yra įvairios, tačiau dažniausiai išskiriamos keturios autizmo aiškinimo teorijos: 1) genetinė; 2) biologinė; 3) psichologinė; 4) organinė - neorganinė.

Genetiniai Pakitimai

Viena iš žinomiausių autizmo priežasčių yra genetiniai pakitimai. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos. F. F. Happe mano, kad 10-15% vaikų autizmo priežastis gali būti trapios X chromosomos pakitimas. Amerikos nacionaliniame institute (2000) atrastas genas Hoxai ir manoma, kad jis gali sukelti autizmą. Iš tirtų 57 autistiškų asmenų 22 (40%) turėjo šį Hoxai geną. Taigi viena iš autizmo priežasčių gali būti genetiškai paveldimos ligos.

Biologinės Priežastys

Biologinės priežastys nėra tiksliai apibrėžtos ir teigti, kad tik jos yra autizmo priežastis, netikslinga. Bandymas gydyti vaistais, nėra efektyvus. Todėl šios rūšies priežasčių aiškinimas ir toliau turėtu būti įvairių su autizmo problema susijusių specialistų tyrimo objektu. Biocheminės autizmo priežastys , tai įvairūs biocheminiai nenormalumai. Jie aiškinami taip: smegenys susideda iš daugybės ląstelių neuronų, kurie priima ir perduoda informaciją cheminiais elementais, vadinamais neuroperdavėjais. Tų cheminių medžiagų trūkumas - autizmo atsiradimo priežastis. Vieni iš grupės cheminių elementų, priimančių ypatingus pranešimus, yra monoaminai. Jie susideda iš seratonino, dopamino, norepinerpino, jie randami smegenyse ir kontroliuoja emocijas ir elgesį. Kitas aiškinimas - padidėjęs opioido kiekis. Vaiko smegenys pagamina per daug šios medžiagos - dėl to atsiranda šabloniški judesiai, socialinio intereso stoka ir kt. Dar buvo ištirta, kad daliai vaikų autizmą skatina tėvų narkomanija.

Psichologinės Teorijos

Psichologinės autizmo aiškinimo teorijos šalininkai teigia, kad dėl vaiko raidos ir elgesio sutrikimų kalti tėvai. Netinkama šeimos aplinka laikoma autizmą sukeliančiu pagrindiniu veiksniu. B. Bettelheim (1976) manė, kad tėvai nepakankamai skirdami laiko vaikams, slopina jų socialinį elgesį ir bendravimą. Autorius, remdamasis savo prisiminimais apie praleistą laiką nacių koncentracijos stovyklose, pažymėjo vaikų, turinčių autistiškų požymių ir kalinių vaikų, su kuriais jis dirbo panašumą. Panašų poveikį daro šeimos, siekdamos reguliuoti vaiko elgesį ir aplinką. Manoma, kad autistiški vaikai suvokia savo aplinką kaip labai šaltą, grėsmingą ir priešišką. Nuo tokios aplinkos jie atsiriboja ir užsidaro. Tai lyg reakcija į nepalankias tėvų asmenybes ar kitas priešiškas aplinkybes.

Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas

Organinės-Neorganinės Priežastys

Įvairūs smegenų susirgimai (uždegimai), fizinės traumos, išsigimimai, tai organinės-neorganinės priežastys. Dėl šių priežasčių atsiranda disfunkcija, sukelianti autizmą. sutrikęs. Gydytojų teigimu, organinis-neorganinis pakitimas yra autizmą sukelianti priežastis. Yra nustatytos keturios organinės-neorganinės priežastys: 1) Pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas. 2) Nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos. 3) Limbinės sistemos disfunkcija. 4) Kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad autizmo priežastis - smegenų pažeidimas. Smegenėlių funkcija gali sutrikti dėl organinio-neorganinio, genetinio, biocheminio ar kitų centrinės nervų sistemos pažeidimų. Organinių pažeidimų priežastys, gali būti infekcinės lligos. Dažnesnė iš jų raudonukė - virusas, įgytas pirmaisiais nėštumo mėnesiais, citomegalija, herpes, encefalito virusas. Autizmo priežastis gali būti nėštumo ar gimdymo traumos.

Autistinių Vaikų Raida ir Socialinis Elgesys

Socialinis elgesys - tai žmogaus gebėjimas įsitraukti į kitų žmonių grupę ir aktyviai arba bent iiš dalies aktyviai dalyvauti tos grupės gyvenime. Vaikas sergantis autizmu, netinkamai supranta socialinius - emocinius signalus: jis nepakankamai reaguoja į kitų žmonių emocijas, savo elgesiu netinkamai prisitaiko prie socialinės situacijos. Be to, būdingas skurdus socialinių signalų vartojimas ir silpna socialinių, eemocinių ir komunikacijos įgūdžių integracija, ypač socialinio ir emocinio bendravimo stoka. Taip pat gali būti nepakankamas socialinis turimų kalbinių įgūdžių vartojimas, pažeisti sugebėjimai žaisti imitacinius bei socialinius žaidimus, blogas sinchroniškumas ir subtilaus kūrybingumo bei fantazijos stoka mastymo procesuose. Šiems vaikams būna pažeista balso moduliacija ir kalba lydinčiu gestu, padedančiu pabrėžti mintis, stoka. S. Edelson nurodo, jog socialinio elgesio sutrikimai yra būdas autizmui nustatyti.

Socialinis Vengimas ir Abejingumas

Vaikai kuriems būdingas socialinis vengimas, norėdami išvengti kontakto, atsuka nugarą. Tokia poza buvo suprantama kaip žmonių baimė arba nemėgimas. Tačiau iš tiesų problema kkyla dėl to, kad autistiški vaikai yra jautrūs sensoriniams dirgikliams. Asmenys bendraujantys su kitais žmonėmis nepatiria malonumo, nes jų smegenyse yra pakitęs beta…

Autizmo Paplitimas: Tyrimai ir Tendencijos

Lietuvoje nėra atlikta išsamių mokslinių tyrimų šioje srityje, tačiau Kembridžo universiteto mokslininkai, dirbantys Autizmo tyrimų centre, šioje srityje turi geresnes galimybes atlikti išsamesnius tyrimus. Simon Baron-Cohen, Kembridžo universiteto Autizmo tyrimų centro direktorius, su kitais mokslininkais nustatė, kad žmonės, talentingi matematikos, inžinierijos, IT (informacinių technologijų) srityse, dažniau susilaukia vaikų, turinčių autizmo sutrikimą. Tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp talentingų žmonių skaičiaus ir autizmo ligos paplitimo, rezultatai paskelbti 2011 m. „Journal of Autism and Developmental Disorders“.

Rezultatai parodė, kad autizmas Eindhoveno mieste buvo 2 - 2,5 karto dažnesnis nei kituose dviejuose miestuose. Eindhovene autizmas buvo diagnozuotas 2,3 proc. (229/10 000 vaikų), Haarleme - 0,8 proc. (84/10 000 vaikų), o Utrechte - 0,6 proc. (57/10 000 vaikų). Įvairiose šalyse atliktų autizmo sutrikimo paplitimo tyrimų duomenys svyruoja tarp 3,3 - 21,1/10 000; net tokiose valstybėse kaip Norvegija (4,3/10 000) ir Suomija (12,2/10 000) ar Švedija (11,6/10 000) gauti duomenys labai nevienodi. Lietuvoje tirtas autizmo paplitimas tarp Vilniaus miesto 7 - 16 metų vaikų, nustatytas dažnis 11,8/10 000.

Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui

Iššūkiai ir Pagalba Autistų Šeimoms

Klaipėdoje gyvenantis autizmą turinčio vaiko tėvelis Vidas Karvelis „Vakarų Lietuvos medicinai“ teigė girdėjęs apie šiuos tyrimus ir jų išvadas, tačiau jų nesureikšmina. „Šiuos tyrimo duomenis tegalime vertinti kaip įdomią hipotezę. Mat tiriant autizmo atsiradimui įtakos turinčias aplinkybes reikėtų įvertinti daugelį aplinkos faktorių. Neretai panašius tyrimus paneigia kiti tyrimai, atlikti kitoje vietoje. Iš tikrųjų apie autizmo kilmę mokslininkai nėra tarę galutinio žodžio“.

Autizmas - pats sunkiausias sutrikimas ir tyrimais įrodyta, jog autistų tėvų krūvis yra didžiausias, o tvarkytis brangiausia. „Mat autizmą turintiems vaikams Lietuvoje nėra teikiama jokių paslaugų. Problema yra ne tiek atskirų paslaugų nebuvimas, kiek tai, kad autistams reikalinga visa paslaugų sistema. O šiai sistemai diegti šiuo metu šalyje net nėra tinkamos struktūros. O tokios struktūros atsiradimo sunkumas prasideda nuo to, kad ją turėtų kurti trys ministerijos: Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo. Kas yra susidūręs su panašiais projektais, žino, kaip „lengvai“ jie yra vykdomi.“

Tarptautinė Ligų Klasifikacija ir Autizmo Spektro Sutrikimai

Tarptautinė ligų klasifikacija apibrėžia psichologinius raidos sutrikimus, kuriems būdinga stabili eiga be remisijų ir paūmėjimų. Paprastai raidos sutrikimas arba sulėtėjimas konstatuojami labai ankstyvame vystymosi etape, tada, kai tik galima patikimai nustatyti pakitimus.

Netipiniam autizmui, nenormali ir sutrikusi raida pirmą kartą pasireiškia vyresniam nei trejų metų vaikui bei konstatuojama nepakankamai anomalijų vienoje ar dviejose iš trijų būtinų autizmo diagnozei simptomų grupių (socialinis bendravimas, komunikacija ir ribotas, stereotipinis bei pasikartojantis elgesys), nepriklausomai nuo būdingų anomalijų likusiose srityse. Dažniausiai šis sutrikimas prasideda 7-24 mėnesių amžiaus kūdikiams.

Autizmas: Ne Šiuolaikinė Problema

Autizmas nėra šiuolaikinė problema, nors ji buvo atpažinta tik šiais laikais. Vertinant palyginti trumpą psichiatrijos istoriją ir dar trumpesnę vaikų psichiatrijos istoriją, mes žinome, kad neseniai aprašytas sutrikimas nebūtinai reiškia neseną sutrikimą.

Autizmo Diagnostika ir Vertinimas

Asmenims, kuriems yra įtariamas autizmas ir kurie neturi vidutiniškai išreikšto ar sunkaus mokymosi sutrikimo, verta skirti Autism_ Spectrum Quotent - 10 (AQ-10). Verta gauti antrąją nuomonę. Išsamų įvertinimą turėtų atlikti kvalifikuoti ir kompetentingi specialistai, kurie turi būti komandiniai ir remiasi įvairiomis profesijomis ir įgūdžiais, jei įmanoma, įtraukdami šeimos narį, partnerį, globėją ar kitą informatorių arba naudodamiesi dokumentiniais įrodymais (pvz., mokykla), ataskaitas apie dabartinį ir buvusį elgesį bei ankstyvą vystymąsi.

Autizmas ir Valgymo Sutrikimai: Anoreksija Moteriška Autizmo Forma?

Autizmas ir valgymo sutrikimai - anorexia moteriška autizmo forma Gillbergas.

Specifiniai Klausimai apie Autizmo Spektro Sutrikimą

• Ar galite įvertinti penkis dalykus, ką apie autizmo spektro sutrikimą turėtų žinoti kiekvienas žmogus?
• Kada anksčiausiai galima pastebėti, kad vaikas yra kitoks?
• Kada ir kokiais metodais vaikams diagnozuojamas ASS?
• Ar gali vaikas netekti jau esamų įgūdžių - kalbos, dėmesio, fizinio kontakto?
• Pirmos konsultacijos metu, kai tėvai kreipiasi, kokius požymius pastebi?
• Ką išgvena tėvai, kurie išgirsta patvirtintą ASS diagnozę jų vaikui?
• Kaip tie vaikai turėtų būti ugdomi - ar tai gali daryti tik specialistai, bet ir šeima?
• Kokių iššūkių patiria vaikai su ASS eidami į darželį?
• Kaip tėvams patiems pasiruošti - ką jie dėl savęs gali padaryti?
• Kas šiems vaikams darželyje sunkiausia?

Slapukai ir Duomenų Analizė

Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.

Autizmo Apibrėžimas ir Požymiai

Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje veikystėje. Dažniausi autizmo požymiai yra bendravimo sunkumai, sutrikę socialiniai kontaktai, pasikartojantis stereotipinis elgesys, priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams, neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius. Nurodoma, kad autizmas sukelia visą gyvenimą pasireiškiančias kokybinius socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio problemas. Autizmo spektro sutrikimams priskiriami: Aspergerio, Rett sindromai, netipiškas autizmas, autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas).

Autizmo Priežastys: Biologinės, Organinės ir Genetinės

Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos. Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz. fenilketonurija - amino rūgšties (fenilalanino) apykaitos sutrikimas, neurofibromatozė (Reklinhauzerio liga), tuberozinė sklerozė ir kt. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų.

Autizmo Atpažinimas ir Gydymo Būdai

Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau - Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontroliniu sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus.

Autizmo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi. Šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai. Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai. Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos.

Ankstyvieji Autizmo Požymiai ir Raudonos Vėliavėlės

Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni. Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką. Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:

• 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
• 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
• 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
• 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
• 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
• 24 mėn.

Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:

Socialinės Sąveikos Sutrikimas

Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.

Komunikacijos Sutrikimas

Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.

Ypatingas Veiklos bei Interesų Nelankstumas

Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.

Aspergerio Sindromas: Galimybės ir Iššūkiai

Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.

Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Kartais tai atrodo neadekvatu, tačiau neretai gali suteikti naują požiūrio kampą. Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.

Pagalba Autizmo Spektro Sutrikimų Turintiems Asmenims

Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta. Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.

tags: #autizmas #valgymo #sutrikimai