Įvadas
Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra neurologinės raidos sutrikimas, kuris pasireiškia įvairiais būdais, paveikdamas socialinius įgūdžius, komunikaciją, elgesį ir sensorinį jautrumą. Ši būklė dažniausiai nustatoma vaikystėje, iki trejų metų, tačiau vis daugiau suaugusiųjų taip pat sulaukia diagnozės. Autizmas yra ilgalaikė būklė, kuri veikia visą gyvenimą, todėl svarbu suprasti jo poveikį šeimos gyvenimo kokybei ir galimybes teikti pagalbą.
Kas yra autizmas?
Autizmas yra raidos sutrikimas, kuris paveikia apie 2 proc. Europoje gyvenančių vaikų. Anot gydytojos L. Mikulėnaitės, tai ypatingas sutrikimas, nes jis labai platus - pradedant nuo labai lengvos iki itin sunkios būklės. Kardinalus šio sutrikimo bruožas - kad žmogus kitaip kuria santykį su kitu žmogumi, sutrikusi jo socialinė sąveika, socialinis bendravimas ir socialinė komunikacija. Vis dėlto autistiškas žmogus kurs santykius, tik kitoniškus - bendraus jis taip, kaip nori, priklausomai, kokia bus jo nuotaika.
Autizmo spektro ypatumai
Autizmo spektro sutrikimų (ASS) keliami iššūkiai nesibaigia tik jiems būdingais simptomais. Juos dažnai lydi kiti sutrikimai, kurie gali ne mažiau varginti autistišką asmenį bei jo šeimą ir tapti problema pagalbą teikiantiems specialistams. Nėra dviejų vienodų autizmo atvejų; simptomai ir jų sunkumas gali labai skirtis. Kai kurie asmenys gali turėti lengvus simptomus, o kiti - labai sunkius.
Pagrindiniai autizmo simptomai
Asmenys, turintys autizmą, gali turėti sunkumų suprasti kitų žmonių emocijas, įsitraukti į pokalbius ar elgtis pagal socialines normas. Jie taip pat gali turėti ribotą interesų ratą ir gali užsiimti pasikartojančia veikla. Pagrindiniai simptomai apima:
- Sunkumai su socialine sąveika: Sunku suprasti kitų jausmus, trūksta bendravimo įgūdžių, vengia akių kontakto.
- Komunikacijos problemos: Vėluojantis kalbos vystymasis, sunkumai dalyvaujant pokalbiuose, neįprasta kalbos struktūra. Būdingas kalbos, socialinės raidos deficitas.
- Ribotas ir pasikartojantis elgesys: Siauri interesai, prisirišimas prie rutinų, kartotiniai judesiai (pvz., plasnojimas rankomis). Jiems reikia pastovumo, pasikartojimo, nuspėjamumo.
- Sensorinio jautrumo problemos: Hiperjautrumas arba hipojautrumas garsams, šviesai, tekstūroms. Klausa, rega, lytėjimas, uoslė, skonis - jutimo organai gali būti labai jautrūs, arba atvirkščiai - mažiau jautrūs nei įprasta.
Autizmo klasifikacija pagal sunkumą
Autizmo spektro sutrikimai (ASS) gali būti klasifikuojami pagal sunkumą ir simptomų tipą. Galimi keli ASS diagnozės apibūdinimai: kaip sutrikimas iš spektro su hierarchiniais sunkumo laipsniais (2013 m. JAV psichiatrų asociacijos išleistame DSM-V (1)); kaip kelios atskiros būklės, priskiriamos prie skirtingų raidos sutrikimų (DSM-IV ir TLK-10).
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
- Lengvas autizmas: Šiuo atveju asmenys gali turėti socialinių sunkumų, tačiau geba gyventi savarankiškai. Jie gali turėti gerą žodinę kalbą, tačiau gali turėti problemų su socialiniais niuansais ir bendravimu.
- Vidutinio sunkumo autizmas: Asmenys gali turėti sunkesnių socialinių ir komunikacijos sunkumų, taip pat elgesio problemų, kurios gali reikalauti pagalbos kasdieniame gyvenime.
- Sunkus autizmas: Sunkūs socialiniai, komunikaciniai ir elgesio sunkumai. Tokiems asmenims gali prireikti didelės paramos ir priežiūros visą gyvenimą.
Kada nustatomas autizmas?
Autizmas paprastai nustatomas vaikystėje, dažniausiai iki trejų metų. Tai ilgalaikė būklė, kuri veikia visą gyvenimą. Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9-18 mėnesių. Pirmieji jų - nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis. Autistiškus vaikus daugiau domina aplinkos objektai, o ne žmones, tuo tarpu tipiškai besivystantys vaikai pirmenybę teikia žmonėms.
Autizmo diagnostika
Autizmo diagnostika yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja daugiadisciplininė komanda, įskaitant vaikų psichiatrus, neurologus, psichologus ir logopedus. Diagnozė paprastai grindžiama elgesio stebėjimu ir tėvų ar globėjų apklausomis apie vaiko vystymąsi ir elgesį. Nėra vieno medicininio testo autizmui diagnozuoti, tačiau diagnostiniai įrankiai, tokie kaip Autizmo diagnostikos interviu (ADI-R) ir Autizmo diagnostikos stebėjimo schema (ADOS), yra naudojami siekiant įvertinti autizmo simptomus. Taip pat gali būti atliekami klausos ir kalbos tyrimai, siekiant atmesti kitus sutrikimus.
Diagnostikos procesas
- Medicininė istorija ir elgesio stebėjimas: Gydytojai stebi vaiko elgesį ir renka informaciją apie vystymosi istoriją.
- Diagnostiniai testai: ADI-R, ADOS ir kiti standartizuoti įrankiai autizmo vertinimui.
- Fiziniai ir neurologiniai tyrimai: Klausos ir kalbos tyrimai, neurologiniai tyrimai siekiant atmesti kitus sutrikimus.
Autizmo priežastys ir veiksniai
Autizmo priežastys nėra iki galo suprantamos, tačiau mokslininkai mano, kad įtaką daro genetiniai ir aplinkos veiksniai. Tyrimai rodo, kad genetika vaidina svarbų vaidmenį autizmo spektro sutrikimų atsiradime. Tam tikros genų mutacijos gali padidinti riziką susirgti autizmu, o genetinė polinkis gali būti paveldėtas iš tėvų. Be to, tam tikri aplinkos veiksniai, tokie kaip prenatalinis poveikis teratogenams, tėvų amžius gimimo metu ir komplikacijos gimdant, gali padidinti autizmo riziką. Svarbu pažymėti, kad vakcinos nėra susijusios su autizmu, o daugelis tyrimų patvirtino, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp vakcinacijos ir autizmo spektro sutrikimų.
Veiksniai, lemiantys autizmą
- Genetiniai veiksniai: Paveldimos genų mutacijos arba naujos mutacijos gali padidinti autizmo riziką.
- Aplinkos veiksniai: Prenatalinis poveikis teratogenams, tėvų amžius, komplikacijos gimdant.
- Kiti veiksniai: Ankstyva smegenų vystymosi anomalija, imuninės sistemos disfunkcija.
Autizmo gydymas ir intervencijos
Nors nėra žinomo autizmo gydymo būdo, ankstyvas įsikišimas ir specializuotos terapijos gali padėti pagerinti socialinius įgūdžius, komunikaciją ir elgesį. Nėra specifinio gydymo autizmui, tačiau įvairios intervencijos ir terapijos gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Ankstyvas įsikišimas yra svarbus norint padėti vaikams su autizmu išmokti socialinių, komunikacinių ir elgesio įgūdžių.
Terapijos ir intervencijos
- Elgesio terapija: Taikomoji elgesio analizė (ABA), socialinių įgūdžių mokymas.
- Kalbos ir kalbėjimo terapija: Padeda pagerinti komunikacijos įgūdžius.
- Ergoterapija: Skirta pagerinti kasdienius įgūdžius ir sensorinį apdorojimą.
- Vaistai: Naudojami simptomams valdyti, pvz., dirglumui, agresijai, nerimui ar hiperaktyvumui.
Alternatyvios terapijos
Nors autizmui gydyti nėra specifinių liaudiškų priemonių, kai kurios alternatyvios terapijos ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti pagerinti bendrą savijautą ir palaikyti terapiją. Tai gali apimti specializuotas dietas, papildų vartojimą (pvz., omega-3 riebalų rūgštys), muzikos terapiją, menų terapiją ir jogos praktiką.
Taip pat skaitykite: Pagalba, diagnozavus autizmą
Autizmas ir šeimos gyvenimo kokybė
Gydytoja L. Mikulėnaitė apgailestavo, tačiau neslėpė, kad kai gimsta kitoniškas vaikas, kiekviena šeima išgyvena šeimos krizę, kuri turi tam tikras stadijas. Pirmiausia ištinka šokas, tada - neigimas, neigimas pereina į pyktį, po to labai dažnai tėvai patiria depresiją, nusivylimą, kad įdėję tiek daug pastangų vis tiek nesulaukiama to išsvajoto idealo. Paskutinė stadija - susitaikymas - ateina tik dar po kelerių metų.
Šeimų patiriami sunkumai
Naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvoje šeimos, auginančios neįgalius vaikus, patiria daug psichologinių, socialinių ir ekonominių sunkumų. Tėvai susiduria su psichologinėmis problemomis - liūdesiu, stresu, „sveiko vaiko praradimo“ sindromu, dėl to tokiose šeimose yra dažnesnės skyrybos, šeimos nariai patiria laikinų psichikos problemų (pvz., depresija), mažėja jų darbingumas. Socialinės problemos - žemas sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir ugdymo paslaugų prieinamumas dažnai sąlygoja tai, kad vienas iš tėvų turi prižiūrėti vaiką visą ar bent dalį dienos, dėl ko jis netenka darbo, kas savo ruožtu blogina šeimos ekonominę situaciją. Brangios privačios paslaugos tuština šeimos biudžetą. Šeimos tampa labai pažeidžiamos socialiniu, psichologiniu ir ekonominiu požiūriu.
Kaip padėti šeimoms?
Svarbu pabrėžti, kad pagalba turėtų būti teikiama atsižvelgiant į kiekvieno asmens individualius poreikius, nes psichikos ligų patirtys ir pasekmės yra labai įvairios ir skirtingos. Anksčiau autizmas buvo laikomas retu sutrikimu, tačiau dabar jis dažnesnis už tokias ligas kaip diabetas, vėžys ar kiti psichikos ir elgesio sutrikimai. Svarbu, jog ir patys tėvai mokytų savo vaiką bendrauti, kurti santykį, skatintų pamėgdžioti ir žaistų bendrus žaidimus. Jei vaikas nekalba arba kalba tik garsais ir negali išreikšti savo poreikių, jam reikia suteikti galimybę tai išreikšti.
Neuroįvairovė ir autizmas
Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio ir veiklų sutrikimas, disleksija ir kiti, nėra ligos, o normalios žmogaus proto struktūros variacijos, kurios papildo bendrą žmonijos patirtį ir didina inovacijų galimybes.
Autizmas kaip dovana
VUL Santaros klinikų Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja vaikų neurologė-socialinė pediatrė L. Mikulėnaitė paskaitoje „Autizmas: bausmė ar dovana?“ teigė: „Priimti tokius vaikus tikrai sunku, tačiau jei įprastos raidos vaikai užauga tarsi savaime, tai šitie vaikai savaime neužauga, ir grožis čia turbūt tame, kad tu išties matai, kaip tavo vaikas vystosi - kaip jis išmoksta fiksuoti žvilgsnį, kaip paima žaisliuką, kaip pradeda su juo žaisti, kaip jo žaidimas tobulėja, kaip jis pasako vieną žodį, pirmą sakinį, kaip jis parodo į ką nors savo pirštuku. Tu matai tai, ko tikriausiai daugelis žmonių nemato. Būdami tėvais jūs suprantate, kad esate labai reikalingi savo vaikui, kad esate pagrindas, kuris iš esmės suteiks jūsų vaikui gyvenimą, paės jam prisitaikyti. Todėl galima sakyti, kad tai yra dovana.“
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie autizmo riziką
Pasaulinė autizmo supratimo diena
Pozityvūs pokyčiai pasaulio žmonių bendrijoje lėmė, kad 2007 metų gruodžio 18 dieną Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė balandžio 2 -ąją Pasauline autizmo supratimo diena. Šia diena siekiama atkreipti ne tik visuomenės ir atsakingų institucijų dėmesį į iššūkius su kuriais kasdien susiduria šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimo turinčius vaikus, bet ir skatinti žmonių sąmoningumą, toleranciją.