Šis straipsnis skirtas išnagrinėti psichologės Giedrės Gutautės-Klimienės profesinę veiklą, specializaciją ir požiūrį į įvairius psichologijos aspektus, remiantis turima informacija. Siekiama atskleisti jos kompetencijas, darbo metodus ir įžvalgas, kurios gali būti naudingos tiek specialistams, tiek plačiajai visuomenei.
Giedrės Gutautės-Klimienės profesinė veikla
Giedrė Gutautė-Klimienė yra psichologė, turinti ilgametę patirtį psichoterapijos srityje. Ji užsiima individualiu konsultavimu ir porų terapija savo privačiame kabinete Vilniuje. Jos prioritetinės sritys apima bendravimo sunkumus, savivertės problemas ir įvairias emocines problemas, tokias kaip depresija, nerimas, panikos atakos ir nenoras gyventi. Ji taip pat teikia konsultacijas suaugusiems, išgyvenantiems įtampą, nerimą, depresiją, patiriantiems sunkumus santykiuose, darbe ar studijose, nepasitikintiems savimi, norintiems giliau save pažinti bei rasti savo gyvenimo kelią, siekiantiems stiprinti savo psichologinius resursus. Be to, ji konsultuoja karjeros pasirinkimo ir ugdymo klausimais.
Išsilavinimas ir kvalifikacija
Giedrė Gutautė-Klimienė įgijo psichologės specialybę Vilniaus universitete 1989-1994 metais. Vėliau ji tobulino savo kvalifikaciją dalyvaudama įvairiose programose ir seminaruose, įskaitant:
- „Šeimos konsultantų programa“ Vilniaus universiteto PTC (2000-2002 m.)
- Onkopsichologinė pagalba pagal Simonton programą darbe su onkologiniais pacientais ir jų artimaisiais VU Onkologijos institute, Psichosocialinės onkologijos asociacijoje (2014 m.)
- Programa „Kompleksinis nerimo sutrikimų ir depresijos gydymas naudojant kognityvinę elgesio terapiją“ KMU, Valstybiniame psichikos sveikatos centre (2010 m.)
- Egzistencinės terapijos supervizorių programa HEPI (2007-2009 m.)
Darbo patirtis ir specializacija
Giedrė Gutautė-Klimienė turi ilgametę patirtį psichoterapijos srityje, dirbdama su įvairaus amžiaus klientais ir skirtingomis problemomis. Jos specializacija apima:
- Individualias psichologines konsultacijas suaugusiems ir paaugliams (nuo 16 metų).
- Porų konsultavimą.
- Šeimos konsultavimą.
- Psichoterapinę pagalbą vaikams ir paaugliams.
- Konsultacijas tėvams.
- Emocinio valgymo terapiją.
Ji taip pat veda psichoterapines grupes ir teikia konsultacijas internetu per „Skype“ programą.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Požiūris į psichologiją ir terapiją
Giedrė Gutautė-Klimienė tiki, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir turi savo patirtį, stipriąsias ir silpnąsias puses. Ji remiasi psichodinaminės psichoterapijos principais, tačiau taip pat naudoja ir kognityvinės terapijos technikas. Savo darbe ji siekia kuo geriau suprasti klientą, išklausydama jo gyvenimo istoriją ir padėdama jam įveikti vidinius sunkumus, atrasti save ir savo jėgos šaltinį, išsiaiškinti situacijas ir priimti sprendimus, ar tiesiog siekti pagerinti savo gyvenimo kokybę. Ji tiki, kad žmogus savo prigimtyje yra autentiškas ir pakankamas, o būdamas ryšyje su savimi yra meilėje, darnoje ir priėmime savęs tokio, koks yra.
Vertybės orientuota psichologija
Giedrė Gutautė-Klimienė domisi vertybėmis orientuota psichologija ir savo darbe remiasi tiek šiuolaikinės psichologijos pasiekimais, tiek ir universaliomis dvasinėmis pasaulio tradicijų vertybėmis. Ji mano, kad įveikti gyvenimo sunkumus labiausiai padeda supratimas, kam tu gyveni, kokia tavo gyvenimo prasmė.
Emocinio valgymo terapija
Giedrė Gutautė-Klimienė veda emocinio valgymo terapijos grupes, kuriose padeda žmonėms identifikuoti sau būdingas psichologines priežastis, emocinį valgymą sukeliančius dirgiklius ir surasti būdus atsikratyti emocijų valdžios. Ji padeda įkvėpti sau stiprybės keisti nusistovėjusius netinkamus įpročius, pataria, kaip valdyti emocijas, keliančias norą valgyti, bei padeda aptikti savo klaidingus įsitikinimus, kurie yra pagrindiniai trukdžiai lieknėjimo kelyje.
Įžvalgos apie vaikų raidą ir auklėjimą
Giedrė Gutautė-Klimienė turi įžvalgų ir patarimų apie vaikų raidą ir auklėjimą, remdamasi savo profesine patirtimi ir žiniomis.
Vaikų adaptacija prie pasikeitusių sąlygų
Giedrė Gutautė-Klimienė pabrėžia, kad vaikams sunku adaptuotis prie pasikeitusių sąlygų, ypač kai keičiasi gyvenamoji vieta ar globėjai. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad pirmasis prieraišumas formuojasi pirmaisiais metais, todėl vaikui sudėtinga, kai jis ne visą laiką auga su tuo pačiu žmogumi, ir tai vienaip ar kitaip sutrikdo jo raidą.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Saugumo jausmas
Psichologė teigia, kad tokia patirtis gali sutrikdyti vaiko saugumo jausmą, nes augančiam vaikui tėvai yra saugumo šaltinis, saugaus pasaulio garantas. Ji lygina tai su vaikais iš vaikų namų, kurie taip pat neturi vidinio saugumo jausmo. Tai gali būti susiję su nepasitikėjimu žmonėmis ir žemesne saviverte.
Lankstumas ir prisitaikymas
Giedrė Gutautė-Klimienė abejoja, ar tokia patirtis padės vaikui įgyti daugiau lankstumo. Ji mano, kad lankstumas ir prisitaikymas prie sąlygų įgyjami kitaip - kai vaikas turi saugų pagrindą, saugų prieraišumą prie artimų žmonių. Tada jis išmoksta saugiai priimti pasaulį ir adaptuotis įvairiose sąlygose. O šiuo atveju gali būti kaip tik atvirkščiai - vaikas gali gerokai stipriau reaguoti į pokyčius.
Asmenybės formavimasis
Psichologė nesutinka su paplitusia nuomone, kad asmenybės pagrindas formuojasi iki trejų metų, ir ką įdėsi iki to laiko - tą ir turėsi. Ji teigia, kad nors iki trejų metų vaikui yra labai jautrus laikotarpis, kada formuojasi esminiai ryšiai ir pasaulio saugumo supratimas, tai nereiškia, kad vėlesni metai neturi įtakos asmenybei.
Ryšio atsistatymas
Giedrė Gutautė-Klimienė mano, kad yra didelė tikimybė, kad po ketverių metų vaiką sugrąžinus pas asmenį, kuris jį augo pradžioje, atsistatys tas artimas ryšys, kuris buvo kažkada. Ji pabrėžia, kad viskas priklauso nuo to, kaip mama elgsis su vaiku, kiek į jį atsižvelgs ir puoselės.
Vaikų supratimas apie visuomenę
Psichologė teigia, kad vaikai gali turėti savo įsivaizdavimą apie tai, kas vyksta visuomenėje, bet jis labai stipriai remiasi tuo, kaip jam tai yra pateikiama. Vaikas pasaulį suvokia per artimus žmones. Kaip vertina jie, taip vertina ir jis pats.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
Vaiko istorijos žinomumas
Giedrė Gutautė-Klimienė mano, kad platus vaiko istorijos žinomumas apsunkina visą padėtį, tačiau atriboti vaiką nuo socialinio pasaulio būtų labai žalinga. Ji pataria paruošti vaiką, kad gali būti įvairių nuomonių, ir pasistengti, kad jis artimoje aplinkoje pats jaustųsi saugus.
Vaiko perdavimo procesas
Psichologė mano, kad taip ilgai besitęsiantis vaiko perdavimo motinai procesas turi reikšmę ta prasme, kad vaikas dabar patiria bereikalingą papildomą stresą.
Vaikų polinkis į tam tikras sritis
Giedrė Gutautė-Klimienė pastebi, kad į sustiprintos tam tikros krypties mokyklas turėtų vesti ne tiek tėvų noras, o pačių vaikų polinkis ir gabumai. Ji pabrėžia, kad kartais tėvų lūkesčiai kertasi su vaikų galimybėmis, ir jei vaikas pats nebus motyvuotas, nematys prasmės, jis nieko ir neišmoks.
Patarimai keliaujantiems su vaikais
Giedrė Gutautė-Klimienė turi patarimų tėvams, planuojantiems keliones su vaikais. Ji mano, kad kelionės su mažais vaikais gali būti malonios ir nekeliančios rūpesčių, jei tinkamai pasiruošiama.
Kelionės planavimas
Psichologė pataria planuoti kelionę atsižvelgiant į pagrindinius vaiko poreikius - poilsį, valgymą ir užimtumą. Ji pabrėžia, kad tai galimybė šeimai pabūti kartu ir sustiprinti ryšį vieniems su kitais.
Tinkamiausias amžius
Giedrė Gutautė-Klimienė teigia, kad nėra tinkamiausio vaiko amžiaus kelionėms. Tiesiog atsižvelgiant į vaiko amžių, reikėtų planuoti veiklas. Pavyzdžiui, iki 3 metų vaikui visiškai nesvarbu, kur ir kas, svarbu, kad kartu su tėvais; 5-10 metų vaikas jau supranta daugiau, jam daug kas įdomu ir kelionę jis tikrai atsimins kaip neeilinę patirtį; kelionė su paaugliais gali būti sudėtinga, bet taip pat ir smagi - svarbiausia atsižvelgti į jų nuomonę, kartu priimti sprendimus, parodyti, kad jais pasitikima.
Kelionės tipas
Psichologė mano, kad nebūtina rinktis poilsines keliones su kūdikiais. Tai gali būti ir pažintinės, tik gal ne tokio intensyvumo, apgalvojant visas būtinas stoteles. Jei keliaujama su vyresniais vaikais, geriau rinktis pažintinę kelionę. Tokie vaikai būna smalsesni, nori daugiau judėti, o ne ramiai būti.
Metų laikas ir kryptis
Renkantis kelionę su vaikais yra labai svarbu pasirinkti tinkamą metų laiką ir kelionės kryptį. Tyrimai rodo, kad kūdikiai daug geriau pakenčia vėsą nei karštį.
Įspūdžiai
Giedrė Gutautė-Klimienė pataria neskubėti keliaujant su vaikais. Pasilikite pakankamai laiko nuvykti iki oro uosto bei neskubėti ir pačiame oro uoste - supažindinti juos su visais procesais, pavedžioti po oro uostą. Tai ypač svarbu, jei su vaikais keliaujate pirmą kartą. Taip jie jausis saugesni, žinodami kas jų laukia ir mažiau bijos.
Kelionė lėktuvu
Planuojant ilgus skrydžius su vaikais, labai svarbus yra skrydžio metas - galbūt vaikui lengviau pavyks jį ištverti naktį miegant. Į lėktuvą taip pat svarbu pasiimti įvairiausių užkandžių, žaidimų, filmukų. Kylant lėktuvui, vaikams dažnai patiria skausmą dėl oro slėgio pakitimo - tokiu atveju gali padėti ausų kištukai, ko nors kramtymas, taip pat galima paprašyti skrydžio palydovės šilto vandens (nei per šalto, nei per karšto), servetėlės ir puodelio. Sudrėkinti servetėlę šiltu vandeniu ir uždėti ant ausies.
Žaislai ir kiti svarbūs daiktai
Rekomenduojama sumažinti žaislų skaičių, nes reikės prižiūrėti, kad nepasimestų.
Kontaktai ir kita informacija
Giedrė Gutautė-Klimienė teikia asmenines konsultacijas Vilniuje, gyvai ir internetu. Dėl konsultacijų galite kreiptis el. paštu arba telefonu. Jos konsultacijos vyksta Moniuškos g. Vilniuje.
tags: #psichologe #giedre #gutaute #klimiene