Ar kada susimąstėte, kodėl kartais jaučiatės nesaugūs net artimiausioje aplinkoje? Kodėl vieni žmonės pasitiki, o kiti yra nepatiklūs? Ar jaučiamės priimti, suprasti ir mylimi? Ar visada galime saugiai dalintis savo jausmais? Kodėl vieni lengvai susidoroja su sunkumais, o kiti ne? Ir galiausiai, kodėl vieni pasitiki savimi, o kiti jaučiasi bejėgiai? Nors mūsų savijautą, emocinę būseną ir pasitikėjimą lemia daugybė faktorių, šiame straipsnyje aptarsime emocinio saugumo bazę - esminį elementą, darantį įtaką mūsų psichologinei gerovei.
Emocinio saugumo bazė ir prieraišumo teorija
Emocinio saugumo bazė ir prieraišumo teorija yra glaudžiai susijusios koncepcijos, kurių pradininkas - John Bowlby. Prieraišumo teorija teigia, kad ankstesnės patirtys ir santykiai formuoja mūsų dabartines emocines reakcijas. Šios patirtys, prasidėjusios kūdikystėje ir vaikystėje, susijusios su artimaisiais, dažniausiai tėvais.
Jei ankstesni santykiai buvo saugūs ir patikimi, dabartinius santykius vertiname panašiai. Tačiau trauminės patirtys ar nepatikimi santykiai praeityje gali lemti nesaugumo jausmą dabartiniuose santykiuose. Emocinė saugumo bazė formuojasi remiantis ankstesniais santykiais su kitais. Patikimi ir saugūs vaikystės santykiai padeda kurti stabilią emocinę saugumo bazę, o nepatikimi ar trauminiai santykiai gali trukdyti jos formavimuisi. Taigi, emocinė saugumo bazė vystosi kartu su prieraišumu.
Kas yra emocinė saugumo bazė?
Psichiatras ir psichoanalitikas John Bowlby apibrėžė emocinio saugumo bazę kaip natūralų žmogaus polinkį formuoti stiprius emocinius ryšius su svarbiais asmenimis, ypač šeimos nariais. Emocinė saugumo bazė - tai emocinė palaikymo sistema, padedanti susidoroti su stresu ir sunkumais įvairiose gyvenimo srityse. Tai mūsų suvokimas apie savo vidines emocijų būsenas.
Emocinė saugumo bazė pradeda kurtis ankstyvoje vaikystėje, o jos pamatas - santykių su tėvais kokybė. Trauminiai įvykiai ar nepatikimi santykiai su artimaisiais gali paveikti emocinę saugumo bazę ir sukelti emocinių problemų, tokių kaip depresija, nerimas ar stresas. Kita vertus, saugi emocinė bazė didina savivertę, padeda kontroliuoti emocijas ir priimti sprendimus, remiantis vidiniais jausmais ir pasitikėjimu.
Taip pat skaitykite: Kaip atsikratyti viešojo kalbėjimo baimės?
Ankstyvame amžiuje jautrūs ir reaguojantys tėvai padeda formuoti emocinę saugumo bazę. Kai vaikas verkia, tėvai padeda sušvelninti emocijas, suprasti, kad jie yra pasirengę padėti ir palaikyti. Visa tai moko valdyti emocijas ir spręsti problemas, kuriant patikimumo ir saugumo jausmą, būtiną emocinei saugumo bazei. Tokios saugios emocinės sąlygos yra labai svarbios vaiko psichologiniam vystymuisi ir gebėjimui susidoroti su gyvenimo iššūkiais.
Tėvų santykių kokybė ir asmeninės savybės taip pat daro įtaką emocinio saugumo bazės formavimuisi. Konfliktuojantys tėvai padidina vaiko pažeidžiamumą ir kelia grėsmę jo saugumui. Tyrimai rodo, kad emocinis nesaugumas yra susijęs su vaikų elgesiu. Nesaugus vaikas patiria didesnį baimės jausmą, kuris gali pasireikšti agresija, depresija, nusikalstamumu, narkotikų vartojimu, antisocialiniu elgesiu ar mintimis apie savižudybę. Tai patvirtina teorijas, teigiančias, kad vaikų elgesys priklauso nuo to, ką jie mato, girdi ir jaučia namuose.
Kaip ugdėsi emocinė saugumo bazė?
Emocinis saugumas vaikystėje yra labai svarbus vystymosi aspektas. Jis leidžia jaustis saugiai ir ramiai, žinant, kad šalia esantis žmogus myli ir padės, kad juo galima pasitikėti. Įgiję emocinį saugumą, geriau susidorojame su iššūkiais ir stresu, laviname socialinius įgūdžius ir gebėjimą bendrauti.
Emocinė saugumo bazė vystosi, kai tėvai ar kiti artimi asmenys suteikia saugumo jausmą, būdami pasiekiami, kai mums to labiausiai reikia, reaguodami į mūsų poreikius, maitindami ir apgaubdami meile. Kai išgyvename sunkumus, turime "petį", ant kurio galime atsiremti. Pavyzdžiui, jei vaiką mokykloje užgaulioja, tėvų įsikišimas ir palaikymas leidžia jam jaustis saugiai ir žinoti, kad mama ar tėtis "užgins". Tokiu būdu vystosi emocinė saugumo bazė - mažiau baimės, daugiau džiaugsmo ir pasitikėjimo.
Svarbu, kad tėvai suprastų vaiko jausmus ir stotų į jo poziciją, prisimindami savo vaikystės baimes ir jausmus. Jei tėvai reaguoja empatiškai, ramina ir paglosto, vaikas jaučiasi suprastas ir saugus. Priešingai, jei tėvai nuvertina vaiko jausmus, jis išmoksta, kad bijoti ar liūdėti yra nesaugu, kad jo jausmai nėra svarbūs. Taigi, tėvų reakcija į vaiko jausmus lemia, kaip vystosi emocinė saugumo bazė.
Taip pat skaitykite: Smegenų baimė ir nerimas: sprendimai
Bendraudami su vaiku, tėvai parodo, kad jis gali jaustis saugiai ir patikimai. Aktyvi sąveika stiprina tarpusavio ryšį, ugdo pasitikėjimą ir bendravimo įgūdžius.
Tėvai yra pavyzdžiai, iš kurių vaikai mokosi elgesio ir emocijų - kaip reaguoti į įvairias situacijas. Jei tėvas, kuriam nepasisekė kažką padaryti iš pirmo karto, susinervina, jis parodo blogą pavyzdį. Tačiau jei mama į sudėtingas aplinkybes reaguoja ramiai ir kantriai, vaikui vystosi emocinė saugumo bazė.
"Tylėk! Baik žliumbti man pagal ausį!" - tokie žodžiai uždraudžia vaikui liūdėti ir bijoti. Užuot išreiškę savo jausmus, vaikai pradeda bijoti būti nesuprasti. Tačiau tie, kurie užaugo aplinkoje, kur buvo sakoma "aš suprantu tave, vaikeli, tau skauda, leisk man tau padėti", išmoko, kad jausti liūdesį galima, kad niekas jų dėl to nepasmerks.
Tėvai moko pažinti savo emocijas arba ne. Kartais vaikai net nežino, ką jaučia - pyktį, baimę ar liūdesį. Tėvai gali padėti tai suprasti, sakydami "aš suprantu, kad šiuo metu tu esi liūdnas". Klausimai "kaip tu jautiesi šiandien?", "kas tavo dienoje nutiko geriausio?", "o kas blogiausio?" padeda vaikui suprasti savo jausmus ir vystyti emocinę saugumo bazę. Ir atvirkščiai, jei vaikystėje neišmokstame pažinti savo jausmų, suaugę sunkiai galime juos įvardinti. Tačiau to galima išmokti.
Kodėl yra svarbi emocinė bazė?
Saugi emocinė bazė yra labai svarbi mūsų gerovei, emociniam ir psichologiniam stabilumui. Ji leidžia geriau tvarkytis su iššūkiais, suvokti savo jausmus ir reakcijas bei priimti sprendimus.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti baimę
Štai keletas priežasčių, kodėl reikalinga saugi emocinė bazė:
- Gerovė: Sveika emocinė saugumo bazė padeda palaikyti gerą fizinę ir psichologinę gerovę, išvengti streso, nerimo ir depresijos.
- Geri santykiai: Saugi emocinė bazė yra svarbi kuriant gerus santykius su kitais žmonėmis, nes esame malonesni ir atviresni.
- Savęs supratimas: Sveika emocinė saugumo bazė padeda suprasti savo jausmus, reakcijas ir troškimus, suvokti savo stiprybes ir silpnybes.
- Emocinis intelektas: Sveika emocinė saugumo bazė reiškia aukštą emocinį intelektą - gebėjimą suvokti savo ir kitų žmonių emocijas, jas valdyti ir kurti kokybiškus santykius bei siekti tikslų.
- Savivertė: Saugi emocinė bazė leidžia labiau pasitikėti savimi, vertinti situacijas ir tikėti, kad susidorosime su iššūkiais.
Visos šios priežastys rodo, kad saugi emocinė bazė yra svarbi mūsų gerovei, sėkmei ir laimės jausmui. Todėl mums ir dabar, kai jau esame suaugę, reikėtų stengtis išsaugoti ir sustiprinti savo emocinę saugumo bazę. Tai yra vienas iš svarbiausių saugumo aspektų, leidžiantis kurti sveikus ir kokybiškus santykius, sėkmingą gyvenimą ir puikią savijautą.
Ar visi turi emocinę saugumo bazę?
Nors idealu, kad kiekvienas žmogus turėtų emocinę saugumo bazę - supratimą, pasitikėjimą savimi ir kitais, tikėjimą, kad jis yra mylimas, priimtas, suprastas ir saugus savo emocinėje erdvėje - deja, ne visi ją turi. Kai kurie žmonės vaikystėje patyrė apleistumą ir nepriėmimą, todėl neturėjo galimybės kurti saugios emocinės bazės. Tačiau emocinę bazę galima kurti net ir suaugus, dažnai padedant psichologui ar psichoterapeutui.
Kaip sužinoti, ar turi emocinę saugumo bazę?
Nėra specialaus testo, kuris galėtų nustatyti emocinę saugumo bazę. Tai subjektyvi sąvoka, priklausanti nuo žmogaus patirties, poreikių ir gyvenimo situacijos. Tačiau galite užduoti sau keletą klausimų:
- Ar jaučiuosi mylimas ir priimtas?
- Ar turiu žmonių, su kuriais galiu pasitikėti ir dalintis savo mintimis ir jausmais?
- Ar jaučiuosi saugus savo aplinkoje?
- Ar žinau, kaip susidoroti su sunkumais ir stresu?
- Ar vertinu save ir pasitikiu savimi?
Atsakę į šiuos klausimus, galite susidaryti bendrą vaizdą apie savo emocinę saugumo bazę. Kaip minėta, emocinė saugumo bazė gali būti ugdoma. Jei jaučiate, kad jūsų emocinė saugumo bazė yra silpna ar jos visai neturite, galite kreiptis į specialistus.
K. Horney teorija apie neurozę ir saugumo poreikį
Karen Horney teigė, kad žmogaus asmenybę formuoja socialinės, o ne biologinės jėgos. Svarbiausias faktorius yra santykis tarp vaiko ir tėvų. Vaikystėje svarbūs du poreikiai - saugumo ir pasitenkinimo. Tačiau saugumo poreikis yra svarbesnis, nes jis susijęs su baimės nebuvimu.
Vaiko saugumas priklauso nuo tėvų elgesio. Tėvai gali neleisti vaikui jaustis saugiai rodydami meilės ir šilumos trūkumą. Jie gali vertinti kitą vaiką labiau, neteisingai bausti, nenuosekliai elgtis, netesėti pažadų, tyčiotis, žeminti ar izoliuoti.
Bejėgiškumo jausmas, nors ne visada atsiranda, yra būtina sąlyga neurotinei asmenybei vystytis. Ar vaikas jaučiasi bejėgiu, priklauso nuo tėvų elgesio. Pernelyg didelė globa skatina vaiko priklausomybę ir bejėgiškumą.
Vaikas gali pradėti bijoti tėvų dėl bausmių, grasinimų ir mušimo. Taip pat gali bijoti mikrobų, mašinų, šunų, nepažįstamų žmonių, stebėdamas tėvų reakcijas.
Meilė, paradoksalu, taip pat gali būti priežastis išstumti priešiškumą. Horney kalba apie netikrą meilę, kai tėvai nuolat kalba apie tai, kiek jie myli vaiką, bet nejaučia jam šilumos. Vaikas atpažįsta netikrą meilę ir jo neįmanoma apgauti.
Bejėgiškumas, baimė ir meilė skatina vaiką išstumti savo priešiškumą, kad išvengtų santykių su tėvais pablogėjimo. Be to, vaikai dažnai priverčiami jaustis kaltais dėl bet kokio priešiškumo tėvams išraiškos.
Bazinis nerimas
Bazinis nerimas - tai visaapimantis vienišumo ir bejėgiškumo jausmas priešiškame pasaulyje. Žmogus jaučiasi mažas, nereikšmingas, bejėgis, apleistas ir paliktas pavojingam pasauliui, kuris yra pasiruošęs jį apgauti, įžeisti, užpulti, pažeminti ir išduoti.
Žmogus, ypač vaikystėje, stengiasi apsiginti nuo šių stiprių nerimo jausmų.
Gynybos mechanizmai nuo bazinio nerimo
- Meilės gavimas: Tikimasi, kad jei kiti žmonės mylės, jie neįskaudins.
- Paklusimas: Vengiama daryti bet ką, kas galėtų supriešinti kitus. Žmogus nedrįsta kritikuoti ar įžeisti, išstumia savo poreikius ir negali apginti savęs nuo išpuolių.
- Jėgos pasiekimas: Kompensuojamas bejėgiškumo jausmas ir pasiekiamas saugumas, patiriant pranašumą prieš kitus.
- Atsitraukimas (izoliacija): Bandoma tapti visiškai nepriklausomu nuo kitų žmonių, niekam nepatikint savo poreikių patenkinimo.
Visi šie gynybos mechanizmai siekia užtikrinti saugumą ir nusiraminimą, o ne laimę ar malonumą. Jie yra nukreipti į gynybą nuo skausmo, o ne geresnio būvio siekimą. Jie sumažina nerimą, bet tai kainuoja nuskurdintą asmenybę ir konfliktą su aplinka.
Neurotiniai poreikiai
Horney manė, kad bet kuris iš gynybos mechanizmų gali tapti pastovia asmenybės dalimi, įgydamas motyvo ar poreikio savybes, kurios įtakoja žmogaus elgesį. Tokių poreikių turi kiekvienas žmogus, tačiau jie tampa neurotiški, kai yra itin intensyvūs ir priverčia žmogų siekti jų patenkinimo, kaip vienintelės priemonės nuo bazinio nerimo.
Horney sugrupavo šiuos poreikius į tris grupes pagal žmogaus nuostatą į save ir į kitus žmones:
- Judėjimas link žmonių: Meilės ir pritarimo poreikis.
- Judėjimas prieš žmones: Jėgos, išnaudojimo, prestižo, žavesio ir ambicijų poreikis.
- Judėjimas nuo žmonių: Savipakankamumo, tobulumo ir apriboto gyvenimo poreikis.
Neurotinės tendencijos atsiranda iš gynybinių mechanizmų ir yra kompulsyvios. Neurotiškas žmogus yra priverstas elgtis pagal vieną iš jų.
Neurotinių asmenybių tipai
- Nuolanki asmenybė: Itin stiprus meilės ir pritarimo poreikis. Tokie žmonės yra jautrūs, atidūs ir malonūs, stengiasi gyventi pagal kitų idealus ir lūkesčius, jaučiasi bejėgiai ir priklausomi nuo kitų.
- Agresyvi asmenybė: Gyvena pasaulyje, kur kiekvienas yra priešas ir išgyvena tik stipriausias. Tokie žmonės elgiasi kietai, despotiškai, siekia pranašumo ir kontrolės, neigia jausmus ir nemėgsta silpnų žmonių.
- Izoliuota asmenybė: Linkusi palaikyti emocinį atstumą su visais kitais žmonėmis, stengiasi tapti visiškai savipakankama, turi desperatišką privatumo poreikį ir neigia bet kokius jausmus kitiems.
Neurotikas turi vieną dominuojančią tendenciją, bet jam kažkokiu laipsniu būdingos ir kitos dvi. Elgesį ir nuostatas lemia dominuojanti tendencija, o kitos dvi tendencijos yra aktyviai slopinamos, sukeldamos konfliktą.
Saugumo jausmas skyrybų metu
Skyrybų metu saugumo jausmas pažeidžiamas ypatingai. Tenka išsiskirti su žmogumi, kuriuo anksčiau pasitikėjome ir kuris teikė tą saugumo jausmą. Vien nuo tos minties, kad šalia nebus artimiausio žmogaus, kyla nerimas, peraugantis į stiprią baimę. Jei šalia neturime artimų žmonių, kurie gali mums padėti, saugumo jausmas gali pranykti visai.
Skyrybų metu patiriame didelį stresą, kuris atsiliepia mūsų kūne. Mažėja saugumo jausmas, nes pasireiškia emociniai sutrikimai (nuotaikų svyravimai, nerimas, įtampa, pyktis, kaltė, bejėgiškumas, nepasitikėjimas, išsiblaškymas, savivertės sumažėjimas) ir psichologiniai (mąstymo) sutrikimai (negatyvios mintys).
Stabili finansinė padėtis užtikrina stiprų finansinio saugumo jausmą. Skyrybos panaikina galimybes dalintis gyvenimo kaštais, todėl saugumo jausmas finansų srityje smarkiai sumažėja. Sunkiausiais atvejais saugumo jausmas vien tik dėl sumažėjusio finansinio saugumo gali iššaukti ypatingai stiprų stresą, kuris gali smarkiai pakirsti mūsų sveikatą.
Skyrybų metu visada yra pažeidžiamos mūsų vertybės, dėl sutuoktinio neištikimybės, nepagarbos, pažeminimo, paniekinimo, smurto ar keršto. Nežinojimas, kuriai vertybei suteikti prioritetą, kylantys sąžinės priekaištai prisideda prie to, kad saugumo jausmas sumažėja.
Norėdami, kad saugumo jausmas padidėtų, turime išspręsti dilemą- ką pasirinkti: ištikimybę ar šeimą.
Saugumo jausmas priklauso ir nuo to, ką tu rasi. Jei tavo nuogąstavimai pasitvirtins, saugumo jausmas sumažės. Jei nepasitvirtins, iškils prieštaravimas tarp ankstesnio objekto (nuostatos) vertinimo ir dabartinių faktų. Kiekvienas prieštaravimas susijęs su nežinia. Kiekviena nežinia yra susijusi su nesaugumu. Didėjant nesaugumui saugumo jausmas mažėja.
Skyrybų metu kiekvienam žmogui susiformuoja skirtingas saugumo jausmas, nes jį veikia skirtingos nesaugumą didinančios jėgos. Jei norite, kad skyrybos nesužalotų Jūsų kūno ir psichikos, turite greitai ir tiksliai diagnozuoti pavojaus šaltinius bei kuo greičiau parinkti geriausias priemones pažeistam saugumui atstatyti.
tags: #baime #ir #psichologinis #nesaugumas #teorija