Įvadas
Autizmas ir panašūs raidos sutrikimai yra sudėtinga ir įvairialypė sritis, apimanti platų spektrą būklių, kurios veikia individo socialinius įgūdžius, bendravimą, elgesį ir interesus. Šiame straipsnyje siekiama išsamiai apžvelgti autizmą ir kitus susijusius raidos sutrikimus, apibrėžiant pagrindinius terminus, aptariant požymius, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes. Taip pat bus nagrinėjami socialiniai ir psichologiniai aspektai, susiję su gyvenimu su autizmu, ir pateikiama informacija apie tai, kaip geriausiai padėti autizmo spektro sutrikimą (ASS) turintiems asmenims.
Autizmo spektro sutrikimas (ASS): Apibrėžimas ir raida
Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra neurologinis raidos sutrikimas, turintis įtakos socialiniams įgūdžiams, bendravimui, elgesiui ir interesams. ASS yra spektro būklė, o tai reiškia, kad kiekvienas autistiškas asmuo patiria skirtingus sunkumus ir turi skirtingus stipriuosius bruožus.
Terminologijos raida
Bėgant metams buvo vartojami įvairūs diagnostiniai pavadinimai, tokie kaip autizmas, autizmo spektro sutrikimas (ASS), autizmo spektro būklė (ASC), klasikinis autizmas, Kannerio autizmas, plintantis raidos sutrikimas (PDD), aukšto funkcionavimo autizmas (HFA), Aspergerio sindromas ir patologinis poreikių vengimas (PDA).
Šiuo metu "autizmo spektro sutrikimas" (ASS) dažniausiai naudojamas kaip diagnostinis terminas.
Aspergerio sindromas: Istorija ir dabartis
"Aspergerio sindromą" pasauliui pristatė britų psichiatrė Lorna Wing devintajame dešimtmetyje. Šis terminas kilo iš 1944 m. austrų pediatro Hanso Aspergerio atlikto tyrimo (neseniai buvo atskleista naujų duomenų apie jo probleminę istoriją, kurie išprovokavo dideles diskusijas).
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Anksčiau Aspergerio sindromas buvo laikomas atskira diagnoze, tačiau dabar jis priskiriamas autizmo spektro sutrikimams. Žmonėms, kuriems anksčiau buvo diagnozuotas Aspergerio sindromas, dabar nustatoma autizmo diagnozė. Tačiau daugelis žmonių, kuriems Aspergerio sindromas buvo diagnozuotas iki 2013 m. pasikeitus diagnostikos kriterijams, vis dar laikomi "sergančiais Aspergerio sindromu".
Pagrindiniai autizmo požymiai ir charakteristikos
Visiems autistams būdingi tam tikri sunkumai, tačiau jie pasižymi skirtingu poveikiu kiekvienam. Ne visiems autizmu sergantiems vaikams pasireiškia tie patys autizmo požymiai arba ne visi juos patiria vienodai. Egzistuoja platus elgesio ir patirties spektras, kuris priskiriamas autizmo diagnozei. Autizmo požymiai - tai elgesio ir vystymosi ypatybės, kurios gali rodyti autizmo spektro sutrikimą.
Socialinio bendravimo ir interakcijos sunkumai
- Sunkumai užmezgant akių kontaktą: Sergantieji negali užmegzti akių kontakto.
- Socialinė nerangumas: Socialinėse situacijose atrodo nerangūs ir nežino, ką sakyti ar kaip reaguoti, kai kas nors juos kalbina. Jie gali nepastebėti socialinių ženklų, kurie kitiems žmonėms yra akivaizdūs, pavyzdžiui, kūno kalbos ar žmonių veidų išraiškų.
- Emocijų išraiškos sunkumai: Gali rodyti mažai emocijų. Jie gali nesišypsoti, kai yra laimingi, arba nesijuokti iš pokšto. Arba gali kalbėti lygiai, robotiškai.
- Sunkumai suprantant kitų jausmus: Nuolat sutrikęs dėl kitų žmonių jausmų, nepakankamai ar netinkamai į juos reaguoja, negeba palaikyti ryšio su aplinkiniais.
- Trūksta spontaniško siekio pasidalinti pomėgiais, interesais ar pasiekimais su kitais asmenimis.
Ribotas, pasikartojantis elgesys ir interesai
- Intensyvūs ir labai susitelkę interesai: Daugelis Aspergerio sindromu sergančių žmonių turi intensyvių ir labai susitelkusių interesų, dažnai nuo gana jauno amžiaus. Šie interesai laikui bėgant gali keistis arba išlikti visam gyvenimui ir gali būti įvairūs - nuo meno ar muzikos iki traukinių ar kompiuterių.
- Pasikartojantys judesiai: Sergantieji taip pat gali nuolat atlikti tuos pačius judesius.
- Nemėgsta pokyčių: Taip pat gali nemėgti pokyčių.
- Rutinos palaikymas ir nenoras keistis.
- Stereotipiniai judesiai.
- Specifinis prisirišimas prie neįprastų daiktų.
- Reikalavimas ypatingų ritualų.
Kiti galimi požymiai
- Kalbos sunkumai: Jie gali turėti mažiau problemų su kalba, tačiau vis tiek gali turėti sunkumų su kalbos supratimu ir apdorojimu.
- Sensorinis jautrumas: Kai kurie Aspergerio sindromu sergantys žmonės sako, kad pasaulis jiems atrodo pribloškiantis ir tai gali kelti didelį nerimą. Geraiusiai kai garsu nera.
- Mokymosi sunkumai: Aspergerio sindromu sergantys žmonės neturi mokymosi sutrikimų, kurių turi daugelis autistų, tačiau jie gali turėti specifinių mokymosi sunkumų.
- Nerangumas: Akivaizdžiai nerangus. Rankos ir kojos atrodo nelabai susijusios su kilusia kūno dalimi.
Autizmo priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslių autizmo priežasčių nėra, tačiau tyrimai rodo, kad autizmas vaikui išsivysto dėl genetinių ir negenetinių arba aplinkos veiksnių derinio.
- Genetiniai rizikos veiksniai: Tyrimai rodo, kad autizmas dažniausiai atsiranda dėl šeimoje vyraujančių genų. Kai kurių genų pokyčiai padidina riziką, kad vaikas susirgs autizmu.
- Aplinkos rizikos veiksniai: Kiti riziką didinantys veiksniai. Tam tikri aspektai padidina riziką, kad vaikas susirgs autizmu, visgi svarbu nepamiršti, kad padidėjusi rizika nėra tas pats, kas priežastis. Pavyzdžiui, kai kurie su autizmu susiję genų pokyčiai taip pat gali būti nustatyti žmonėms, kurie neturi šio sutrikimo.
Autizmo diagnostika
Specialių testų Aspergerio sindromui diagnozuoti nėra. Medicinos specialistas arba komanda pasikalbės su jumis ir jūsų vaiku, ar kitais šeimos nariais, ir stebės jūsų vaiką, kad nustatytų, ar jis atitinka tam tikrus Aspergerio sindromo kriterijus. Vertinimo metu paprastai bus užduodami klausimai apie socialinius ir emocinius gebėjimus, bendravimo įgūdžius, mokymosi gebėjimus, judėjimo įgūdžius ir ypatingus pomėgius.
Diagnostikos procesas
- Stebėjimas ir interviu: Medicinos specialistas arba komanda pasikalbės su jumis ir jūsų vaiku, ar kitais šeimos nariais, ir stebės jūsų vaiką, kad nustatytų, ar jis atitinka tam tikrus Aspergerio sindromo kriterijus.
- Klausimynai ir testai: Vertinimo metu paprastai bus užduodami klausimai apie socialinius ir emocinius gebėjimus, bendravimo įgūdžius, mokymosi gebėjimus, judėjimo įgūdžius ir ypatingus pomėgius.
- Antroji nuomonė: Verta gauti antrąją nuomonę.
- Išsamus įvertinimas: Išsamų įvertinimą turėtų atlikti kvalifikuoti ir kompetentingi specialistai, kurie turi būti komandiniai ir remiasi įvairiomis profesijomis ir įgūdžiais, jei įmanoma, įtraukdami šeimos narį, partnerį, globėją ar kitą informatorių arba naudodamiesi dokumentiniais įrodymais (pvz., mokykla), ataskaitas apie dabartinį ir buvusį elgesį bei ankstyvą vystymąsi.
Kada kreiptis į specialistus?
Jei pastebėjote vaiko požymių, kreipkitės į pediatrą. Psichologas. Vaikų neurologas. Vystymosi procesų pediatras. Psichiatras.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Autizmo gydymo ir intervencijos būdai
Nors autizmas nėra išgydomas, ankstyva intervencija ir tinkama parama gali padėti asmenims su autizmu tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie aplinkos.
Pagrindiniai gydymo metodai
- Socialinių įgūdžių lavinimas: Grupėse arba individualiuose užsiėmimuose terapeutai moko jūsų vaiką, kaip bendrauti su kitais žmonėmis ir tinkamiau reikšti savo mintis.
- Kalbėjimo ir kalbos terapija: Tai padeda pagerinti jūsų vaiko bendravimo įgūdžius. Pavyzdžiui, jie išmoks, kaip kalbant naudoti kalbėjimo tonaciją: aukštyn ir žemyn, o ne lygų toną.
- Kognityvinė elgesio terapija (CBT): Ji padeda jūsų vaikui pakeisti mąstymo būdą, kad jis galėtų geriau kontroliuoti savo emocijas ir pasikartojantį elgesį.
- Tėvų švietimas ir mokymas: Išmoksite daug tų pačių metodų, kurių mokomas jūsų vaikas, todėl galėsite kartu su juo lavinti socialinius įgūdžius namuose.
Kitos intervencijos
- Užsiėmimų terapija: Skirta šalinti koordinacijos ir sensorikos sutrikimus.
- Neįprasti terapijos būdai: vitaminų didelės dozės, intraveninis sekretinas, tam tikrų maisto produktų vengimas ir dietos, garso, muzikos, delfinų, šunų terapija, įprasti žaidimai, vaistažolės ir kiti alternatyvūs metodai.
Svarbūs aspektai
- Komandinis metodas: Būklė dažnai gydoma taikant komandinį metodą. Tai reiškia, kad dėl vaiko priežiūros galite kreiptis į daugiau nei vieną gydytoją.
- Individualizuotas gydymas: Terapija parenkama pagal vyraujančius simptomus ir nukreipiama į normalaus vystymosi skatinimą ir nepriklausomos asmenybės įgūdžių ugdymą.
Gyvenimas su autizmu: Socialiniai ir psichologiniai aspektai
Autistai dažnai neatrodo neįgalūs. Atrodo, kad kiti žmonės intuityviai žino, kaip bendrauti ir sąveikauti tarpusavyje, tačiau jiems taip pat gali būti sunku užmegzti ryšį su Aspergerio sindromą turinčiais žmonėmis.
Iššūkiai ir sunkumai
- Socialinė atskirtis ir uždarumas: Vaikai bei suaugę turintys Aspergerio susirgimą susiduria su sunkumais atpažįstant bei valdant emocijas. Vienas didžiausių sunkumų jiems yra bandant suprasti kitus bei atsakyti į tam tikrus socialinius ženklus. To pasekmė yra socialinė atskirtis bei uždarumas.
- Nerimas ir stresas: Ypač sunku suprasti kitus žmones ir užmegzti su jais santykius, dalyvauti kasdieniame šeimos, mokyklos, darbo ir socialiniame gyvenime.
Stiprybės ir talentai
- Intensyvus susidomėjimas: Daugelis Aspergerio sindromu sergančių žmonių turi intensyvių ir labai susitelkusių interesų, dažnai nuo gana jauno amžiaus. Daugelis savo pomėgį nukreipia į studijas, mokamą darbą, savanorystę ar kitą prasmingą darbą.
- Unikalus mąstymas: Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę, kas nebūdinga asmeniui, kuris gerai sugėręs savo kultūrinę aplinką.
- Gabumai tam tikrose srityse: Gali pasižymėti išskirtiniais gabumais tam tikrose srityse, tačiau labai menkomis kitose.
Parama ir pagalba
- Šeimos ir draugų parama: Aptarkite su suaugusiais, sergančiais autizmu, ar jie nori, kad jų šeima, partneriai ar globėjai būtų įtraukti į jų priežiūrą.
- Specialistų pagalba: Vaikams bei suaugusiems susidoroti su sunkumais kylančiais dėl Aspergerio sindromo padeda šioje srityje specializuojantys psichologai.
- Bendruomenės ištekliai: Rekomenduojama kiekvienoje bendruomenėje turėti multidisciplininę komandą, skirtą asmenims patiriantiems autizmo spektro sutrikimus.
- Paramos grupės: Žmonės gali pastebėti, kad Aspergerio sindromo diagnozė suaugus jiems padeda pripažinti, kad jų elgesio, bendravimo ir santykių problemos kyla dėl šios būklės. Diagnozė gali padėti jiems suprasti, ką jie jaučia arba kokius sunkumus patiria.
Kiti raidos sutrikimai
Be autizmo, yra ir kitų raidos sutrikimų, kurie gali turėti įtakos vaikų ir suaugusiųjų vystymuisi.
Intelekto sutrikimai (protinis atsilikimas)
Dalinis ar nepakankamas protinių galių išsivystymas. Apibūdinamas įgūdžių, sudarančių tam tikrą intelekto lygį, formavimosi sutrikimų įvairiuose raidos etapuose (PSO). Protinis atsilikimas skirstomas į: lengvą, vidutinį, gilų, sunkų.
Cerebrinis paralyžius
Judesių ir laikysenos vystymosi sutrikimų grupė, kuri nulemia ribotą veiklą ir yra tiesiogiai susijusi su neprogresuojančiais vaiko ar vaisiaus smegenų pažeidimais. Esant cerebriniam paralyžiui, motorikos sutrikimai dažnai lydimi ir jutimų, suvokimo, bendravimo, pažinimo ir elgesio sutrikimais, taip pat epilepsija, ir antrinių kaulų - raumenų sistemos pažeidimų (Bethesda grupė).
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
Spina bifida
Įgimta stuburo smegenų išvarža.
Raumenų distrofijos
Sutrikimų grupė, nulemianti raumeninės masės sumažėjimą ir silpnumą.
Sklandaus kalbėjimo sutrikimai
Sutrikę gebėjimai efektyviai kalbėti, komunikuoti, tarti garsus, sudaryti sakinius.
Balso sutrikimai
Apibūdinami sąvokomis: afonija, disfonija, fonastenija.
Fonologiniai kalbos sutrikimai
Garsų tarimo sutrikimai, kurie nulemia fonologines žinias, kalbėjimo ir klausymosi sunkumus (vaikai gali netinkamai tarti ar diferencijuoti panašiai skambančius kalbos garsus).
Kalbos neišsivystymas
Visos kalbos sistemos (garsų tarimas, garsų diskriminavimas, žodyno, rišlios kalbos tarimas) nepakankamas susiformavimas.
Skaitymo sutrikimai
Žodžių skaitymo sunkumai: Raidžių ar skiemenų praleidimai skaitant, jų keitimai kitais.
Rašymo sutrikimai (disgrafija)
Neurologinis sutrikimas, nulemiantis asmens rašymo ranka ir kitus smulkiosios motorikos gebėjimus.
Matematikos mokymosi sutrikimai (diskalkulija)## Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas
Sutrikimas, lemiantis vaiko gebėjimą išlaikyti dėmesį, kontroliuoti impulsyvų elgesį.
Elgesio sutrikimai
Sutrikimai, nulemiantys vaikų elgesio išraiškas.
Emociniai sunkumai ir sutrikimai
Sunkumai ir sutrikimai lemiantys vaikų padidintą nerimą į įvairias situacijas.
Wolf-Hirschhorn sindromas
Sindromas (WHS) yra genetinis sutrikimas, pažeidžiantis daugelį kūno dalių.
tags: #autizmas #ir #panasus #sutrikimai