Įžanga
Medicinos pasaulis nuolat tobulėja, o moksliniai tyrimai atveria naujas galimybes suprasti ir gydyti įvairias ligas bei sutrikimus. Vis dėlto, medicinos pažanga neatsiejama nuo etinių dilemų, visuomenės nuomonės ir nuolatinio klausimų kėlimo. Šiame straipsnyje panagrinėsime baltą chalatą simbolizuojamą mediciną, mokslo svarbą ir autizmo tyrimų problematiką, atsižvelgdami į pateiktą informaciją.
Medikų vaidmuo visuomenėje
Medikų bendruomenė visada buvo valstybės ramstis - išmintimi ir atsidavimu ji Lietuvą remia visais kritiniais laikotarpiais. Tai žmonės, kurių pašaukimu kasdien tampa sveikatos, gyvybių gelbėjimas, skausmo malšinimas ir vilties suteikimas. Kvalifikuoti medicinos specialistai šiandien - tvirti savo bendruomenių ramsčiai, lemiantys, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų pasiekiamos kiekvienam Lietuvos gyventojui, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.
Ministrės padėka medikams ir jiems surengta šventė rodo, kad jaučiamas dėkingumas medikams ne tik susidūrę su rimtesnėmis sveikatos negandomis. Reikia būti jiems pakantesni, prisiminti, kad ne jie kalti dėl susidariusių eilių, o kiek daug nematomo darbo jie padaro visuomenės sveikatos labui.
Apdovanojimai už nuopelnus medicinai
Įteikti apdovanojimą - tik pusė darbo. Atrinkti labiausiai nusipelniusius dalyvius - ilgas bei atsakingas procesas. Nominantai šiems aukščiausiems medikų bendruomenės apdovanojimams atrinkti vertinant ilgametį ir nepriekaištingą darbą, pasiaukojimą ir drąsą, gelbstint žmonių gyvybes, svarbų indėlį, plėtojant sveikatos apsaugą, sveikos gyvensenos propagavimą, Lietuvos, kaip sveikos valstybės, prestižo didinimą, vardo garsinimą, jaunosios medicinos specialistų kartos ugdymą, aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistų rengimą.
Komisijoje vertinant pretendentų į apdovanojimą anketas dirbama vienuolika žmonių, pasitelkiant ir medikų organizacijas: du gydytojų atstovus ir du slaugytojų. Nors apdovanojimo vertas kiekvienas, sverti ir lyginti privaloma.
Taip pat skaitykite: Humanistinis ugdymas „Baltame Lape“
Baimė kraujui: hematofobija
Jeigu jūsų šeimoje ar artimųjų, draugų rate yra žmogus, kuris paniškai bijo kraujo, vengia tikrintis sveikatą, atlikti kraujo tyrimus - šis straipsnis yra būtent apie tai. Kraujo baimė turi medicininį terminą - vadinama hematofobija - ir ji priskiriama kraujo, infekcijų bei sužalojimų fobijų grupei, nurodo Amerikos psichiatrų asociacija. Apskaičiuojama, kad pasaulyje sunkia hematofobijos forma serga 3-4 proc. visos populiacijos, tačiau tikrieji skaičiai gali būti didesni. 2022-2025 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad adatų baimė būdinga net 63 proc. pasaulio gyventojų.
Problema su kraujo baime yra, kai tai trukdo žmogui atlikti būtinus medicininius tyrimus. Žmogus pradeda vengti gydymo įstaigų, negali pakęsti, kai užuodžia, pavyzdžiui, spirito kvapą, kas būdinga gydymo įstaigoms, ir jis pradeda vengti tų intervencijų.
Žvelgiant į hematofobijos atsiradimo priežastis matyti, kad ši fobijos rūšis gali būti tiek paveldima (pastebima fobijos tąsa giminėje) arba išmokstama ir tai dažniausiai vyksta vaikui nuolat pastebint, kaip tėvai paniškai bijo kraujo ir kaip jie tokiose situacijose elgiasi. Taip pat kraujo baimę gali išprovokuoti traumuojančios patirtys, susijusios su operacijomis ar kraujo netekimu. Pagal diagnostinius psichiatrinius kriterijus kraujo baimės fobija pripažįstama, jeigu ji tęsiasi apie pusę metų ir ilgiau.
Gydymo būdai ieškomi nuo 9-ojo dešimtmečio, tai šiandien jų tikrai yra. Pavyzdžiui, 9-ajame dešimtmetyje progresyvu buvo gydyti taikomąja įtampa, kai pacientai išmoksta įtempti kojų ar rankų raumenis ir juos po to atpalaiduoti. Tačiau toks kūno ruošimas nėra problemos sprendimas iš esmės.
Psichoterapeutai išsiaiškina pirmiausia tas frustraciją keliančias mintis, nes tai gali būti pati kraujo spalva, kitam gali būti kvapas medicininės patalpos, kuriose atliekama procedūra, kitam neigiamas reakcijas gali iššaukti baltas chalatas ir adata. Mes sudedame tuos dirgiklius ir laipsniškai, pamažu pratinam žmogų, kad jis gali susitvarkyt su savo mintimis toje situacijoje, pratinam, kad jis gali išbūti su tais kūno pojūčiais, kurie yra nemalonūs.
Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija
Dar viena novatoriška priemonė, kovojant apskritai su fobijomis, yra virtualios realybės akiniai ir su tuo susiję gydomieji žaidimai, kurie kuriami kaip gydomoji terapija. Kartu ji primena, kad negydoma klinikinė kraujo baimė pastebimai blogina gyvenimą ir žmogaus sveikatą. Tad ji ragina ieškoti pagalbos. Jeigu nerimo lygis prieš medicinines procedūras yra didžiulis, galima kreiptis į psichiatrą, kuris, išklausęs paciento skundų, gali paskirti nedidelį kiekį raminamųjų vaistų, kurie padės atsipalaiduoti prieš nemalonią procedūrą.
Nerimas ir mityba
Nerimas yra plačiai paplitusi būklė, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Asmuo, kuriam simptomai pasireiškia 6 mėnesius ar ilgiau, gali turėti generalizuoto nerimo sutrikimą. Šios problemos simptomai apima psichologinius ir fizinius simptomus, tokius kaip baimė, įtampa, pernelyg didelis nerimas dėl kasdienių įvykių ir problemų, dirglumas. Tokiems asmenims, sunku susikaupti, kyla asmeninių socialinių ir darbo santykių problemų. Jiems fiksuojamas aktyvesnis širdies plakimas, padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, raumenų įtampa. Jie gali jausti krūtinės spaudimą.
Gydytojai dažnai nerimą gydo vaistais, skiriamos ir terapijos, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija. Kai kurie tyrimai rodo, kad tinkama mityba gali padėti pagerinti stresuojančių, nerimą kenčiančių asmenų savijautą.
Gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė akcentuoja, kad neretai žmonės jausdamiesi blogai, neieško tokios savijautos priežasčių, bet reguliuoja, gerina ją taip kaip moka - pasirinkdami pramoginį maistą, vartodami alkoholį ir pan., kas tuo metu pagerina emocinę būklę, tačiau problemos priežasties nekeičia, priešingai - tokie būdai sukelia naujų problemų (svorio didėjimas, įvairios ligos ir pan.). Taigi tik mitybos pokyčiai greičiausiai problemos neišspręs.
Hormonai, kurie svarbūs gerai nuotaikai - dopaminas, serotoninas, endorfinai. Jų kiekį gali didinti tiek maistas, tiek kiti veiksniai. Skirtingi tyrimai rodo, jog laimės hormonų didėjimui reikšmingai svarbus fizinis aktyvumas. Kasdieninė mankšta po pusvalandį 5 kartus per savaitę ne tik atitolina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, bet ir gali prisidėti prie geresnės nuotaikos.
Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos
Kalbant apie maisto svarbą, vertėtų nepamiršti ir aplinkos, kurioje valgome. Pavyzdžiui, ar valgome vieni, ar su miela draugija, ar pykstamės prie stalo ar džiaugiamės. Valgome dėmesingai, paskyrę tam pusvalandį ar sprendžiame klausimus telefonu, o gal žiūrime kriminalines žinias per televizorių. Tokia pašalinė veikla ne tik lemia suvalgomo maisto kiekį, virškinimo kokybę, bet ir kaip jaučiamės ir kokį santykį kuriame su valgomu maistu. Geriau paskirti 15 minučių, bet daugiau jokios veiklos tuo metu neatlikti. O jei kreipsime dėmesį ir į lėkštės turinį, rezultatas gali išties maloniai nustebinti.
Iki 90 procentų serotonino receptorių yra žarnyne. Taigi logiška manyti, jog žarnyno sveikata itin tiesiogiai įtakoja mūsų nuotaiką. Mikrobiomo sudėtį lemia raciono turinys. Paprastai tariant kokį maistą valgome, tokios bakterijos mūsų žarnyne gyvena. Tam tikrų bakterijų perteklius ar trūkumas lemia įvairių ligų atsiradimą. Pavyzdžiui, Bacteroides tipo bakterijų sumažėjimas ir Firmicutes tipo bakterijų išvešėjimas būdingas nutukimo ligos atveju. Ir tokių sąsajų yra daug - randamas ryšys tarp mikrobiotos sudėties ir depresijos, autizmo spektro sutrikimo, nerimo, Alzheimerio ligos, imuninės sistemos pokyčių ir pan. Taigi ryšys tarp mūsų žarnyno ir smegenų yra labai glaudus ir moksliniai tyrimai tai pagrindžia.
Kas neigiamai veikia mūsų mokrobiotos sudėtį? Perdirbtas, greitai paruošiamas, riebus, daug pridėtinio cukraus, mažai skaidulinių medžiagų, mažai daržovių, vaisių, šviežiai ruošto maisto turintis racionas. Taip pat mikrobiotą neigiamai veikia stresas, ligos, vaistai.
Kaip pasirūpinti savo žarnyno gyventojais? Rudenį turimi produktai labai palankūs mūsų sveikatai: raugintos daržovės, nesaldinti rauginti pieno produktai, vaisiai, ankštinės daržovės. Taigi žarnynui palanki mityba gali ženkliai prisidėti prie geresnės nuotaikos.
Dar svarbu paminėt Omega-3 riebiąsias rūgštis, kurių gausu riebioje žuvyje. Jų mūsų organizmas negali pagaminti, nedaug jų pagamina iš linolio rūgšties, kurios gauname su linų sėmenimis, kanapių sėklomis, riešutais. Bet tai nėra didelė dalis. Todėl ypač svarbu bent 2 kartus per savaitę rinktis riebią žuvį (skumbrę, silkę, lašišą). Kalbant apie papildus - svarbus vitaminas D. Lietuvoje nuovargio jausmas ir prasta nuotaika gali būti nulemta tarsi jau banalaus, bet itin svarbaus šio vitamino trūkumo. Turtingų vitaminu D produktų nėra gausu, tad vien tik su maistu jo gauti sudėtinga, tačiau ieškantiems šaltinių taip pat verta nepamiršti riebios žuvies. Nemažiau 70 proc. turintis šokoladas taip pat gali pagerinti nuotaiką, tik šiuo atveju daugiau nėra geriau.
Nereiktų galvoti, kad tik maistas pakeis mūsų situaciją. Tikintis pokyčio, būtina peržiūrėti visas gyvenimo sritis - darbo valandas, miego trukmę, fizinį aktyvumą, streso lygį ir t.t. Jei mes nuolat persidirbame, turime etapą gyvenime, kai darbas „pavagia“ visą laiką, ir jo neužtenka net miegui, būtų naivu galvoti, kad naujas valgiaraštis leis gyvenimui nušvisti kitomis spalvomis. Organizmui patiriant stresą išauga būtinų maisto medžiagų, vitaminų ir mikroelementų poreikis, todėl mityba turi būti visavertė. Organizmas dažnai pats pasufleruoja, ko jam trūksta - atsiranda sūraus maisto poreikis arba norisi saldaus.
Taip pat reikia nepamiršti, kad streso metu organizmas netenka daug baltymų, nes jų daug sunaudojama išsiskiriant streso hormonams ir imuninei sistemai aktyvuoti. Baltymų pritrūksta kitiems organams - skrandžio sienelėms, žarnynui, kepenims. Streso metu padidėja kalcio poreikis, jis paimamas iš kaulų ir jie tampa trapesni. Dar vienas pasirinkimas emocinės būklės ir smegenų veiklos palaikymui - subalansuoti maisto papildai.
Mokslas ir abejonės
Viskas, ką turime aplink yra sukurta mokslo. Mokslas nėra dievybė, neapšviečianti mūsų tamsių minčių iš aukštybės ir nenuleidžianti mums neginčijamų tiesų. Mokslas gimsta tarp mūsų. Tu, ir aš, ir ji, ir jis, galime tapti mokslininkais. Galime kažką įrodyti, galime atrasti naujų faktų, galime parašyti „enciklopediją“. Mokslas nėra baltas chalatas, dideli akiniai ir ilgi laipsniai prie pavardės. Mokslas yra žmonės, dirbantys mūsų labui (ne visada) ir siekiantys geresnio rytojaus (ne visada). Šie žmonės būna suklysta.
Visai neseniai mokslas sakė, kad rūkymas yra vaistas nuo daugybės ligų. Švelnus dūmas numalšins gerklės skausmą, palengvins atsikosėjimą, padės sureguliuoti sunerimusią širdį. Šiandien mokslas apsigalvojo ir sako, kad rūkyti nesveika. Mokslas savo laiku nėščiosioms pasiūlė vaistą nuo pykinimo, dėl kurio gimė ištisa karta kūdikių su neišsivysčiusiomis galūnėmis. Mokslas blogas mintis gydė elektrošoku, o nervų ir paralyžiaus pakenktus raumenis bei iškraipytus kaulus laužė bei gipsavo, kad išsitiesintų.
Mokslas mano plakančią širdį jau moka įdėti Tau, bet dar nemoka mudviejų sutaikyti. Mokslas tikrai žino, kad skiepai nesukelia autizmo, bet nežino kas jį sukelia. Mokslas žino, kad kava yra gerai, ir kad blogai, nes studijų skaičiumi gėrio ir blogio balansas šiuo atveju labai apylygis. Mokslas mums davė asbestinį stogą, o vėliau liepė atiduoti.
Autizmo tyrimai
Mokslas tikrai žino, kad skiepai nesukelia autizmo, bet nežino kas jį sukelia. Tai rodo, kad autizmo tyrimai yra itin svarbūs. Autizmas yra kompleksinis raidos sutrikimas, kurio priežastys nėra visiškai aiškios. Mokslininkai visame pasaulyje atlieka tyrimus, siekdami geriau suprasti autizmo genetinę, neurologinę ir aplinkosauginę kilmę.
Žarnyno mikrobiotos sudėtis gali būti susijusi su autizmo spektro sutrikimu. Taigi ryšys tarp mūsų žarnyno ir smegenų yra labai glaudus ir moksliniai tyrimai tai pagrindžia.