"Jis tiesiog hiperaktyvus," - frazė, kurią neretai girdime apibūdinant judrius vaikus. Tačiau ar tikrai suprantame, ką reiškia hiperaktyvumas ir kaip turėtume elgtis su tokiais vaikais? Šiame straipsnyje panagrinėsime aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD), jo pasireiškimą vaikystėje, diagnostikos ypatumus ir galimus gydymo būdus.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD) esmė ir pasireiškimas
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) - tai neuropsichiatrinis raidos sutrikimas, kuris dažniausiai prasideda vaikystėje, bet gali tęstis ir suaugus. Anksčiau manyta, kad ADHD būdingas tik vaikams ir su amžiumi praeina, tačiau dabar žinoma, kad dalis vaikų šio sutrikimo "neišauga".
Pirmieji ADHD požymiai gali būti pastebėti jau 3-4 vaiko gyvenimo metais. Paprastai tai pasireiškia padidėjusiu aktyvumu: vaikas negali ilgai nusėdėti vienoje vietoje, nuolat juda, daug kalba ir kalba greitakalbe. Dėmesingumo stoka ir impulsyvumas dažniausiai pasireiškia kiek vėliau - 5-8 gyvenimo metais. Impulsyvumas pasireiškia tuo, kad vaikas pirmiausia atlieka veiksmą, o tik po to pagalvoja apie jo pasekmes.
ADHD 3-5 kartus dažniau nustatomas berniukams. Tai gali būti susiję su tuo, kad berniukams šis sutrikimas dažniausiai pasireiškia kartu su dideliu aktyvumu, impulsyvumu ir dėmesio problemomis. Tuo tarpu mergaitėms ADHD dažniausiai pasireiškia dėmesingumo stoka, o pernelyg didelio aktyvumo gali ir nebūti. Dėl to daliai mergaičių šis sindromas gali likti nediagnozuotas.
Svarbu pabrėžti, kad ne kiekvienas vaikas, kuris yra aktyvus, impulsyvus ar sunkiai sukaupia dėmesį, serga ADHD. Jei didelis aktyvumas, impulsyvumas ir dėmesio stoka netrukdo vaiko ugdymosi procesui, bendravimui su kitais, socialinių kontaktų kūrimui, hobiams ir kitoms veikloms, tai greičiausiai yra tiesiog vaiko charakterio apraiškos. Tokiu atveju svarbu šias vaiko savybes nukreipti tinkama linkme, pavyzdžiui, paskatinti aktyviai sportuoti.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Nors ADHD laikomas paveldimu sindromu, vienos priežasties, kodėl kai kuriems vaikams pasireiškia ADHD, nėra.
Sunkumai, su kuriais susiduria vaikai, turintys ADHD
ADHD turintiems vaikams dažnai būna sunku išsėdėti pamokose, jie išmoksta mažiau, nes jų dėmesys nuolat pertraukiamas. Jie daro daug klaidų dėl savo išsiblaškymo, jiems sunku susidoroti su ilgesnėmis žodinėmis sąlygomis. Namų darbai jiems dažniausiai yra kančia.
Dėl savo nekantrumo, taisyklių nesilaikymo ar trukdymo kitiems žaisti, ADHD turintys vaikai dažnai yra atstumiami bendraamžių. Mokymosi sunkumai ir konfliktai su bendraamžiais gali lemti tai, jog pastabos iš mokyklos taps kasdienybe, kas ilgainiui vaikui sukels baimę, beviltiškumą ir savęs nuvertinimą.
Tėvai, auginantys vaiką su ADHD, dažnai susiduria su aplinkinių priekaištais dėl netinkamo vaiko elgesio viešose vietose, netinkamo auklėjimo. Prasidėjus pastaboms iš mokyklos, tėvus gali apimti susierzinimas ir bejėgiškumas, kas namie kelia nuolatinę įtampą.
Diagnostika ir vertinimas
ADHD vaikams diagnozuojamas, kai yra sutrikęs dėmesys ir per didelis aktyvumas. Abu šie požymiai yra būtini diagnozei nustatyti ir turi pasireikšti daugiau nei vienos rūšies situacijose (pvz., namuose, klasėje, klinikoje).
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
ADHD požymiai suaugusiems yra tokie patys, tik hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai būna ne tokie ryškūs kaip nedėmesingumo.
Vadovaujantis DSM-V klasifikacija, ADHD suaugusiąjame amžiuje diagnozuojama, jei:
- Pacientui pasireiškia bent 5 nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai.
- Šie simptomai reiškiasi nuolat visose gyvenimo srityse ne mažiau kaip 6 mėnesius.
- Šie simptomai pacientui sukelia reikšmingą disfunkciją.
- Šie simptomai pacientui reiškiasi nuo vaikystės (prasidėjo iki 12 metų).
ADHD diagnozavimą apsunkina dažnai kartu sutinkami ir kiti psichikos sutrikimai: nuotaikos sutrikimai (depresija, bipolinis sutrikimas), nerimo spektro sutrikimai, asmenybės sutrikimai (dažniausiai ribinio ir asocialaus tipo) ir priklausomybės sutrikimai.
Jeigu hiperkinezinis sutrikimas buvo vaikystėje, o po to išnyko, ir atsirado kita būsena, pavyzdžiui, asocialus asmenybės sutrikimas arba psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimas, diagnozuojamas naujas, o ne ankstesnis sutrikimas.
Įvertinti simptomus gali padėti suaugusiųjų ADHD diagnostikai naudojamos skalės: CAARS, WURS, ASRSv1.1. Paskutinę skalę gali užpildyti pats pacientas.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Pagalba ir gydymas
Nustačius vaikui ADHD, paprastai taikomas kompleksinis gydymas. Turint omenyje mokykloje patiriamus sunkumus, jam gali būti sudaromas specialus ugdymo planas. Šeima nuolat dirba su specialistais, kurie vaiką moko skirtingų įgūdžių: kaip tinkamai bendrauti, reikšti emocijas, nusiraminti, atsipalaiduoti, sutelkti dėmesį ir pan.
Labai svarbi dedamoji gydant ADHD yra dienotvarkės ir gyvensenos įpročių koregavimas. ADHD turintiems vaikams labai svarbu sudaryti aiškią dienotvarkę ir jos laikytis. Sudarant dienotvarkę svarbu įtraukti ir patį vaiką.
Dažniausiai ADHD gydymui skiriami psichostimuliatoriai - medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino koncentraciją. Stimuliatoriai: metilfenidatas (Concerta, Metadate, Ritalin, kiti), dekstroamfetaminas (Dexedrine), dekstroamfetaminas-amfetaminas (Adderall XR) ir lisdeksamfetaminas (Vyvanse). Kiti vaistai: atomoksetinas (Strattera) ir antidepresantai, pavyzdžiui, bupropionas (Wellbutrin).
Taip pat gali būti taikomos specialios dietos, vitaminų arba mineralų papildai ir vaistažolių papildai.
Svarbu pabrėžti, kad gydymas gali būti skiriamas nuo 6 metų amžiaus, kai pasireiškia vidutinio, didelio ar labai didelio laipsnio hiperkinezinis sutrikimas.
Nevertikamentiniai gydymo būdai
Be medikamentinio gydymo, labai svarbūs ir nemedikamentiniai metodai. Vaikams ir paaugliams būtina taikyti kompleksines priemones. Kartu taikomas psichologinis konsultavimas, individuali, kognityvinė ir elgesio psichoterapija, padedanti išmokti planuoti laiką, geriau valdyti emocijas bei mažinti impulsyvumą. Svarbų vaidmenį atlieka ir artimųjų palaikymas. Kai šeima žino, kas yra ADHD, daug lengviau priimti žmogaus elgesio ypatumus, padėti jam organizuoti dienotvarkę, susikurti struktūrą.
Kognityvinė ir elgesio terapija, psichologinis konsultavimas ar ugdomasis vadovavimas suteikia daug praktinių įrankių, kurie padeda susidoroti su ADHD iššūkiais. Net ir saviugda gali būti veiksminga, nes šiandien prieinama daug patikimos informacijos apie strategijas, padedančias valdyti simptomus.
Vaikų psichologo vaidmuo
Vaikai kasdien susiduria su įvairiais patyrimais - maloniais, įkvepiančiais, stebinančiais ar trikdančiais. Be džiugių akimirkų, vaikui, tėvams ar šeimai kartais tenka susidurti su sunkumais, kuriems įveikti reikia vaikų psichologo pagalbos. Dažniausiai vaiko patiriamus sunkumus parodo pasikeitęs vaiko elgesys. Ne mažiau svarbūs ir pačių tėvų jausmai, kai kyla nerimas ar abejonės dėl savo vaiko emocinės būsenos. Kartais apie galimus vaiko sunkumus tėvams pasako susirūpinę kiti artimos aplinkos žmonės - darželio auklėtojai, mokytojai, šeimos draugai.
Tėvai gali kreiptis į vaikų psichologą ne tik susidūrę su rimtais sunkumais, bet ir tiesiog norėdami pasitarti įvairiais vaikų ir paauglių auginimo ir auklėjimo klausimais, siekdami geriau suprasti savo vaiką, pagerinti santykius su juo, sužinoti, kaip reaguoti į vaiko elgesį tam tikrose situacijose, kaip konstruktyviai nustatyti leistino elgesio ribas ir įvairiais kitais klausimais tam, kad šeimoje visiems kartu gyventi būtų gera ir malonu.
Patyręs vaikų ir paauglių psichiatras padės įveikti tiek lengvesnes, tiek sunkesnes psichologines problemas. Įveikus problemas, vaikas taps tvirtesnis, savarankiškesnis, išmoks lengviau suprasti save ir įveikti iššūkius bei sunkumus, kurie gali pasitaikyti ateityje.
Psichologai vadovaujasi holistiniu požiūriu į vaiką ir šeimą, taiko mokslu pagrįstas intervencijas ir technikas (piešimo, žaidimo terapija, interocepcijos lavinimas ir kt.) ir teikia prioritetą visapusiškai pagalbai vaikui ar paaugliui. Dažniausiai taikoma žaidimų terapija, kurioje vaikas žaidimo kalba "pasakoja" psichoterapeutui apie save ir savo sunkumus.
Ankstyva intervencija ir pagalba šeimai
Svarbu suprasti, kad kuo anksčiau nustatoma ADHD diagnozė, tuo greičiau žmogus gali gauti reikiamą pagalbą. Tačiau sutrikimas laikui bėgant gali keistis, fizinės ligos ar stiprus emocinis stresas gali išprovokuoti naujus sunkumus, tačiau juos lengviau įveikti taikant jau turimas žinias ir įgūdžius.
Pagalba šeimai taip pat yra labai svarbi. Tėvams svarbu žinoti, kaip elgtis su vaiku, turinčiu ADHD, kaip jam padėti organizuoti dienotvarkę, kaip reaguoti į jo elgesio ypatumus. Struktūra vaikui yra labai svarbi - jis turi žinoti eigą, laikytis susitarto laiko trukmės. Konsultacijų perkėlimas, vietų keitimas ar vėlavimas gali padidinti vaiko nerimo lygį ir sąlygoti elgesio pokyčius.
Bendraujant su vaiku, svarbu parodyti savo susidomėjimą, rūpestį ir paramą. Pozityvus požiūris - svarbu pastebėti vaiko tinkamą elgesį ir pagirti. Bendravimas per fizinę veiklą leidžia atsipalaiduoti ir jaustis ramiau.
tags: #vaiku #psichologinis #konsultavimas #gzdemesio #sutrikimas