Bendravimo psichologijos testai: kaip jie padeda pažinti save ir kitus

Įvairūs psichologiniai testai traukia žmones noru geriau pažinti save, suprasti savo elgesio motyvus ir stipriąsias puses. Šie testai gali būti naudingi ne tik asmeniniam tobulėjimui, bet ir komandos formavimui, karjeros planavimui bei tarpusavio santykių gerinimui. Straipsnyje apžvelgsime populiarius bendravimo psichologijos testus, jų taikymo sritis ir galimą naudą.

Populiarūs bendravimo psichologijos testai

Šiandien egzistuoja daugybė testų, skirtų įvertinti įvairius asmenybės aspektus ir bendravimo stilius. Aptarsime kelis populiariausius:

Kėdžių testas: žaidimas, atskleidžiantis vaidmenis komandoje

Internete išpopuliarėjęs kėdžių testas - tai pramoginis būdas pažvelgti į savo bendravimo stilių ir vaidmenį komandoje. Testo esmė - pasirinkti vietą prie stalo, o pagal pasirinktą poziciją atskleidžiamos jūsų bendravimo stiliaus savybės, požiūris į autoritetą ir vaidmuo komandoje.

Kaip atlikti testą:

Įsivaizduokite, kad dalyvaujate susirinkime prie stalo. Pasirinkite vieną iš siūlomų vietų (kėdžių) ir perskaitykite pasirinkimo reikšmę.

Pasirinkimo reikšmės:

  • Kėdė Nr. 1: Jūs šalia vadovo - pasirinkimas „dešinės rankos“ pozicijai. Gebate dirbti komandoje, gerbiate hierarchiją ir visada pasiruošę paremti lyderį.
  • Kėdė Nr. 2: Šoninė vieta, bet arti įvykių. Tokius žmones galima pavadinti taikdariais. Gebate klausytis, siekiate harmonijos, nesiveržiate į centrą, bet išlaikote kontaktą. Vidinis balsas: „Esu čia, bet laikau atstumą.“
  • Kėdė Nr. 3: Atsargus pasirinkimas. Stebėtojas, retai kalbantis be reikalo.
  • Kėdė Nr. 4: Analitikas su šiek tiek skepticizmo. Dalyvaujate, bet užduodate nepatogius klausimus. Vertinate kritiką ir gebėjimą abejoti. Vidinis balsas: „Esu procese, bet nesutinku iš karto.“
  • Kėdė Nr. 5: Iššūkis autoritetui. Tiesmukumas, pasitikėjimas savimi, noras pareikšti savo nuomonę. Stipri asmenybė, pasiruošusi diskutuoti. Vidinis balsas: „Pasakysiu tiesiai - ir neatsitrauksiu.“
  • Kėdė Nr. 6: Stebėtojas iš šalies. Analizuojate giliau nei atrodo, vertinate situaciją ir žmones. Retai kišatės, bet jūsų žodis turi svorio. Vidinis balsas: „Tyliu, bet viską matau.“
  • Kėdė Nr. 7: Rezervinis žaidėjas. Esate čia ne dėl demonstracijos, bet dėl esmės. Ramumas, dalyvavimas tik tada, kai iš tiesų svarbu. Vidinis balsas: „Prisijungsiu, jei pajusiu poreikį.“
  • Kėdė Nr. 8: Vertinate atmosferą ir vienybę. Gebate sumažinti įtampą, palaikyti pokalbį, sušvelninti konfliktus. Vidinis balsas: „Aš už ramybę ir lengvumą, bendraukime žmogaus kalba.“
  • Kėdė Nr. 9: Arčiau valdžios. Svarbu jausti lyderio palaikymą, būti jo orbitoje. Ieškote krypties ir pasitikėjimo stiprioje figūroje. Vidinis balsas: „Man svarbu būti šalia, kad suprasčiau ir sekčiau.“

Svarbu atminti, kad tai tik pramoginis testas, ne psichodiagnostikos priemonė. Tačiau jis gali būti naudingas aptariant komandinius vaidmenis ir geriau suprantant kolegų elgesį.

Taip pat skaitykite: Etiketo patarimai bendraujant telefonu ir internetu

Emocinio intelekto testas: ar išmanote bendravimo meną?

Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo bei kitų žmonių emocijas. Aukštas EQ yra svarbus sėkmingam bendravimui, tarpusavio santykiams ir karjerai. Šis testas padeda įvertinti jūsų EQ lygį.

Klausimai:

  1. Kaip elgiatės patekusi į svetimą kompaniją?

    A. Iškart įsitraukiate į pokalbį. Jeigu tema negirdėta, stengiatės sužinoti visas smulkmenas.

    B. Apsiribojate neįpareigojančiu pokalbiu apie orą ar politiką.

    C. Visą vakarą tylite. Turite įsižiūrėti į žmones, suprasti, kas jie ir kuo domisi, tik tada jaučiatės laisvai.

    Taip pat skaitykite: Apie bendravimą pagal R. Želvį

  2. Kaip dažnai keičiate savo požiūrį į vieną ar kitą dalyką?

    A. Beveik niekada. Atvirkščiai, tai jūs dažnai kitus žmones verčiate pakeisti savo požiūrį.

    B. Viskas priklauso nuo aplinkybių. Esate lankstus, greitai į permainas reaguojantis žmogus.

    C. Jus lengva įtikinti, todėl jūsų nuomonė dažnai sutampa su autoritetingų žmonių ar gražbyliautojų.

  3. Mintis mieliau reiškiate…

    Taip pat skaitykite: Bendravimo psichologiniai aspektai

    A. Garsiai. Esate iš tų, kurie verčiau nepavalgys, kad tik galėtų pakalbėti.

    B. Sau tyliai. Kai kuriomis mintimis jūs nepasiruošusi dalytis su kitais.

    C. Raštu. Rašydama laisviau reiškiate mintis, tad su draugais mieliau bendraujate elektroniniu paštu ar telefono žinutėmis.

  4. Viršininkas kviečia jus į savo kabinetą pokalbiui. Kaip jaučiatės?

    A. Esate visiškai rami - darbą atliekate gerai ir laiku, jis neturi prie ko prikibti.

    B. Pasiimate užrašų knygelę, rašiklį, nutaisote šypseną ir einate. Tiesa, truputį nerimaujate.

    C. Pradedate panikuoti - rankos dreba, mintys painiojasi. Manote, kad gausite pylos.

  5. Ar jums patogu prašyti kieno nors pagalbos?

    A. Žinoma, juk ir jūs neatsisakote, jei prašo padėti.

    B. Šiek tiek nesmagu užkrauti kitus žmones savo rūpesčiais, todėl tai darote labai retai.

    C. Kone susergate nuo minties, kad ko nors teks prašyti. Geriau nemiegosite ir nevalgysite, bet viską padarysite pati.

  6. Ar dalijatės su kuo nors savo gyvenimo smulkmenomis?

    A. Žinoma! Savo emocijas reikia išlieti.

    B. Artimų draugų kompanijoje visi pokalbiai nori nenori baigiasi asmeninių klausimų aptarimais. Kai kuo dalijatės, kai ką pasiliekate sau.

    C. Niekam nieko nepasakojate apie savo gyvenimą.

  7. Kaip bendraujate su žmonėmis, kurie yra gerokai vyresni arba jaunesni už jus?

    A. Senoliai jus vadina anūkėle, o vaikai dievina.

    B. Tai priklauso nuo aplinkybių. Būna, kad vaikai erzina, o vyresni žmonės vargina savo plepumu ir pamokslais.

    C. Jums neįdomu nei su vaikais, nei su senukais.

  8. Kavinėje jus aptarnavo itin nekultūringai: atnešė atšalusią picą, sumaišė sąskaitą, nemandagiai kalbėjosi ir t. t. Kaip elgiatės?

    A. Kviečiate kavinės vadovus ir reikalaujate aptarnauti kultūringai.

    B. Nekreipiate dėmesio - visi kartais klysta, būna blogos nuotaikos.

    C. Jeigu randate skundų ir pageidavimų knygą, parašote piktą atsiliepimą.

Rezultatai:

  • Daugiausia A: Pleputis - Trūk plyš stengiatės nuginkluoti ir pavergti pašnekovą. Mokykitės kalbėti lakoniškai ir esmę pasakyti keliais sakiniais. Mokykitės klausyti ir girdėti, ką jis sako.
  • Daugiausia B: Oratorius - Su jumis įdomu kalbėtis, mokate išklausyti pašnekovą ir išdėstyti savo nuomonę neįžeisdama jo. Tačiau tokie žmonės dažnai rizikuoja pasirodyti esą minkšto charakterio.
  • Daugiausia C: Tylenis - Jums nė trupučio nenuobodu su savimi. Geriausiai jaučiatės namie, su knyga rankose. Kartais reikia prisiversti išeiti į žmones, kad neprarastumėte bendravimo įgūdžių.

Myers-Briggs asmenybės testas (MBTI): gilus asmenybės tipų pažinimas

Myers-Briggs asmenybės testas - tipų indikatorius (Myers-Briggs Type Indicator (MBTI)) yra vienas populiariausių testų pasaulyje, paremtas Karlo Gustavo Jungo tipologijos teorija. Šis testas padeda nustatyti vieną iš 16 asmenybės tipų, atsižvelgiant į keturias pagrindines dichotomijas:

  • E/I (Ekstraversija/Introversija): kaip žmogus gauna energijos - iš išorinio pasaulio (ekstravertai) ar iš vidinio pasaulio (introvertai).
  • S/N (Jutiminis/Intuityvus): kaip žmogus priima informaciją - per konkrečius faktus ir detales (jutiminiai) ar per abstrakčias idėjas ir galimybes (intuityvūs).
  • T/F (Mąstantis/Jaučiantis): kaip žmogus priima sprendimus - remdamasis logika ir objektyvumu (mąstantys) ar remdamasis vertybėmis ir subjektyvumu (jaučiantys).
  • J/P (Sprendžiantis/Stebintis): kaip žmogus organizuoja savo gyvenimą - planuodamas ir kontroliuodamas (sprendžiantys) ar spontaniškai ir lanksčiai (stebintys).

MBTI testas gali būti naudingas karjeros planavimui, komandos formavimui, santykių gerinimui ir asmeniniam tobulėjimui. Sužinoję savo asmenybės tipą, galite geriau suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, taip pat efektyviau bendrauti su skirtingų tipų žmonėmis.

Luscherio spalvų testas: emocinės būklės įvertinimas per spalvas

Psichologinį testą, paremtą spalvų pasirinkimo metodu, sudarė šveicarų psichologas Maxas Luscheris. M. Lusheris tikėjo, kad spalvas mes suvokiame taip pat, tačiau tai, kam skiriame pirmenybę priklauso nuo subjektyvaus požiūrio. Testas atskleidžia asmens psichofiziologinę būklę, bendravimo įgūdžius, atsparumą stresui. Testas pradedamas nuo to, kad priešais pacientą išdėliojamos 8 skirtingų spalvų kortelės: pilka, juoda, mėlyna, žalia, geltona, raudona, ruda ir violetinė. Tada paprašoma žmogaus pamiršti asociacijas, susijusias su mada ar tradicinį požiūrį. Pacientui reikėtų rinktis spalvas, kai jo pasirinkimas remiasi akimirkos nuotaika. Pirmiausiai reikėtų išrinkti iš visų gražiausią spalvą. Po to gražiausią iš likusių 7 ir taip toliau, kol liks tik viena kortelė. Testas atskleidžia žmogaus poreikių, meilės, savigarbos, veiksmų, sėkmės ir vilčių pasitenkinimo lygį ir simbolizuoja tokias negatyvias emocijas kaip baimė, stresas, nerimas, nusivylimas.

Rorschacho testas: rašalo dėmių atskleidžiamos pasąmonės gelmės

Šis asmenybės tyrimo metodas buvo sukurtas šveicarų psichiatro Hermanno Rorschacho 1921 metais. Taip pat jis yra vadinamas rašalo dėmių metodu. Pacientui rodoma 10 kortelių, kuriuose pavaizduotos baltos, juodos ir spalvotos, simetriškos rašalo dėmės. Tada gydytojas paprašo paciento papasakoti, ką jis mato kiekviename pasaulyje. Gydytojas užsirašo paciento pastabas apie paveikslėlius, atkreipia dėmesį į tai, kiek laiko jis praleidžia kalbėdamas apie kiekvieną kortelę, jo elgesį kiekvieną akimirką. Testas padeda nustatyti žmogaus emocinę būklę ir asmens brandumą, poreikius, vidinius ir socialinius konfliktus, ektraverstiškumą ir introvertiškumą, ematijos, baimės ir nerimo lygį, intelektą ir emocinį stabilumą.

Minesotos daugiaprofilinis asmenybės klausimynas (MMPI): išsamus asmenybės profilio įvertinimas

Sudarytas XX amžiaus III - IV dešimtmečiuose JAV šiandien tai labiausiai ištyrinėtas testas ir populiariausias metodas pasaulyje, plačiai naudojamas klinikinėje praktikoje. Pilną versiją sudaro daugiau nei 500 klausimų, į kuriuos reikia atsakyti: „Tiesa“, „Netiesa“, „Sunku atsakyti“ (pastarojo geriau vengti). Tie taškai skirstomi į 10 klinikinių skalių ir 4 įvertinimo. Tam tikras skaičius laikomas norma, o mažesnis įvertinimas rodo įvairius nukrypimus nuo normos. Testas padeda išsiaiškinti polinkį į hipochondriją, depresiją, isteriją, psichopatiją, vyriškumą ir moteriškumą, paranoją, psichasteniją, šizofreniją, hipomaniją ir socialinę introversiją. Rezultatai parodo ribinius asmenybės tipo akcentus (nerimą, hipochondriją, šizofreniją, sociopatiją).

Medžio ir žmogeliukų testas: savęs suvokimas tarp aplinkinių

Jūs matote medį ir daug žmogeliukų. Kiekvienas žmogeliukas - skirtingos nuotaikos, užimantis skirtingą padėtį. Pirmiausia nustatykite, kuris žmogeliukas labiausiai panašus į jus. Tada išsirinkite žmogeliuką, į kurį norėtumėte būti panašūs.

Testo rezultatų šifravimas:

  • Jeigu pasirinkote 1, 3, 6 arba 7, tai apibūdina jus kaip tikslo siekiantį žmogų, kuris nebijo jokių kliūčių.
  • Jeigu pasirinkote 2, 11, 12, 18 arba 19 - esate bendraujantis žmogus, kuris niekada neatsisakys padėti draugui.
  • Jeigu pasirinkote skaičių 4 - esate žmogus su nusistovėjusia gyvenimo pozicija. Jūs norite pasiekti viską, nekovodami su jokiais sunkumais.
  • Skaičius 5 - jūs dažnai esate pavargę, silpni, jūsų menkos gyvybinių jėgų atsargos.
  • Skaičius 9 - jūs linksmas žmogus, mėgstantis pramogas.
  • 13 arba 21 - jūs užsidarę, dažnai jaučiate vidinį nerimą ir vengiate dažno bendravimo su žmonėmis.
  • Skaičius 8 - mėgstate nugrimzti į save, mąstyti apie kažką savo ir pasinerti į savo pasaulį.
  • 10 arba 15 - jūs gerai prisitaikęs prie gyvenimo, esate komfortiškos būsenos.
  • Skaičius 14 - jūs krentate į emocinę duobę, greičiausiai išgyvenate vidinę krizę.
  • Skaičių 20 paprastai renkasi žmonės, kurie per gerai save vertina. Jūs - apsigimęs lyderis ir norite, kad žmonės klausytų tik jūsų ir niekieno kito.
  • Jeigu pasirinkote 16 - jūs jaučiatės pavargę būtinybės kažką palaikyti.

Bendravimo psichologija ir asmenybės tipai

Anot Aristotelio, žmogus yra socialinis gyvūnas, jam būtinas bendravimas. Žmonės yra skirtingi, tačiau turi ir bendrų bruožų, kurie leidžia mums burtis į grupes ir atrasti draugus. Pažindami save ir savo asmenybės tipą, galime geriau suprasti savo elgesį, reakcijas ir pasirinkimus. Tai ypač svarbu, jei kankina vidiniai klausimai dėl karjeros, santykių ar gyvenimo prasmės.

Atradus savąjį tipą, supranti, kodėl tave domina būtent tai, kas visai nedomina kitų, kodėl vieni elgiasi taip, kaip tu niekada nepasielgtum.

Kaip atlikti testus teisingai?

Norint, kad testų rezultatai būtų kuo tikslesni, svarbu laikytis kelių taisyklių:

  • Būkite nuoširdūs: Atsakykite į klausimus sąžiningai, net jei atsakymai jums nepatinka.
  • Būkite atidūs: Perskaitykite klausimus atidžiai ir neskubėkite atsakyti.
  • Būkite susikaupę: Atlikite testą ramioje aplinkoje, kur jūsų netrukdys.
  • Nefiltruokite atsakymų: Atsakykite taip, kaip jaučiatės iš tikrųjų, o ne taip, kaip norėtumėte jaustis.
  • Pakartokite testą: Norėdami įsitikinti rezultatais, pakartokite testą po kelių savaičių ar mėnesių.

Bendravimo erdvės zonos

Amerikiečių antropologas Holas nustatė, kad žmonės bendraudami naudoja keturias pagrindines erdvės zonas:

  • Intymi zona (0-45 cm)
  • Asmeninė zona (45 cm - 1,2 m)
  • Socialinė zona (1,2 m - 3,6 m)
  • Viešoji zona (daugiau nei 3,6 m)

Šių zonų suvokimas ir paisymas padeda efektyviau bendrauti ir išvengti nesusipratimų.

tags: #bendravimo #psichologijos #testas