Lietuvos Edukologijos Universiteto (LEU) Psichologijos Studijos: Žvilgsnis Į Praeitį, Dabartį Ir Ateitį

Įvadas

Psichologija, kaip mokslas, nagrinėjantis žmogaus elgesį, mąstymą ir emocijas, Lietuvoje tampa vis populiaresnė. Šis straipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) psichologijos katedrą, jos istoriją, vykdomas studijas, mokslinius tyrimus ir kontaktinę informaciją. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant katedros archyvus, mokslines publikacijas ir kitą viešai prieinamą informaciją.

LEU psichologijos katedra yra svarbus psichologijos mokslo ir studijų centras Lietuvoje. Katedra vykdo įvairius mokslinius tyrimus, rengia psichologijos specialistus ir teikia konsultacijas visuomenei.

LEU Psichologijos Katedros Istorija

Psichologijos katedra Vytauto Didžiojo universitete (VDU) buvo atkurta 1991 metais. Tuometinis Socialinių mokslų fakulteto dekanas, doc. dr. Juvencijus Lapė, ėmėsi organizuoti studijas. Buvo priimti pirmieji psichologiją studijuojantys studentai, įdarbinti mokslininkai, vykdantys psichologijos mokslo tyrimus. Pradiniai katedros gyvavimo metai buvo skirti psichologijos studijų organizavimui. Įgyvendintos 4 metų psichologijos bakalauro ir 2 metų mokyklinės ir organizacinės psichologijos magistrantūros studijos.

Atkuriant psichologijos mokslo kryptį VDU daug prisidėjo JAV gyvenantys lietuviai psichologijos profesoriai Justinas Pikūnas, Antanas Paškus ir kiti. Daug dėstytojų skaityti įvairius psichologijos dalykus buvo pakviesti iš Vilniaus universiteto. Vėliau vadovavimą Psichologijos katedrai perėmė doc.dr. Vaclovas Martišius.

1998-2002 metais Psichologijos katedrai vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas, kuris plėtojo gyventojų psichologinės adaptacijos, žalingos sveikatai elgsenos prevencijos mokslinius projektus.

Taip pat skaitykite: Kompetencija, tyrimai, įkvėpimas: MRU psichologai

2002 metais Psichologijos katedra buvo reorganizuota į dvi katedras: Bendrosios psichologijos ir Teorinės psichologijos. Bendrosios psichologijos katedrai 2002-2004 metais vadovavo doc. dr. Antanas Valantinas. Nuo 2004 m. iki 2016 m. rudens Bendrosios psichologijos katedrai vadovavo doc. dr.

Atkūrus psichologijos katedrą, 1991 metais katedros vedėjas doc. dr. Juvencijus Lapė, tuometinis Socialinių mokslų fakulteto dekanas, ėmėsi organizuoti studijas. Tuomet buvo priimti pirmieji psichologiją studijuojantys studentai, įdarbinti mokslininkai, vykdantys psichologijos mokslo tyrimus. Pradiniai Psichologijos katedros gyvavimo metai buvo labiau skirti psichologijos studijų organizavimui, įgyvendintos 4 metų psichologijos bakalauro ir 2 metų mokyklinės ir organizacinės psichologijos magistrantūros studijos. Atkuriant psichologijos mokslo kryptį Vytauto Didžiojo universitete daug prisidėjo JAV gyvenantys lietuviai psichologijos profesoriai Justinas Pikūnas, Antanas Paškus ir kiti, daug dėstytojų skaityti įvairius psichologijos dalykus buvo pakviesti iš Vilniaus universiteto. Vėliau vadovavimą Psichologijos katedrai perėmė doc.dr.

1996 m. socialinių mokslų fakulteto magistrų diplomų įteikimo ceremonijos dalyviai. Iš kairės į dešinę doc. A. Palujanskienė, prof.J. Pikūnas, doc. B.Grigaitė, stovi dekanas doc. J. Lapė, toliau sėdi dekanato metodistė N. Ratkevičienė, sociologijos katedros vedėjas doc. V. Leonavičius, socialinės rūpybos katedros vedėjas kunigas A. Psichologijos katedroje tuo metu dirbo doc. dr. Vaclovas Martišius, doc. dr. Bronislava Grigaitė, doc.dr. Algirdas Grigonis, į katedrą iš Detroito atvykęs dirbti Detroito universiteto prof. Emeritas Justinas Pikūnas, kas metai vienam semestrui atvyksta Maskvos universiteto prof. Hab. Dr. Vytis Viliūnas. Katedrai talkininkauja Vilniaus universiteto dėstytojai: prof., hab.dr. Romanas Plečkaitis (vėliau pereina į Filosofijos katedrą), doc. dr. Danutė Gailienė, Rasa Bieliauskaitė, Eglė Rimkutė, Birutė Pociūtė, Rimas Kočiūnas ir kiti; Mokyklų psichologinės tarnybos centro darbuotojai Antanas Valantinas ir jos Kaunos skyriaus vadovas Aleksandras Kučinskas; Kūno kultūros instituto docentė Laima Ruibytė. Į mokymo procesą įsitraukė, skaitydami atskirus kursus, konsultuodami JAV prof.

Katedros dėstytojų mokslinio darbo kryptys siejosi su jos narių nagrinėjamomis problemomis iki jiems ateinant dirbti į VDU. Docentės B. Grigaitė ir A. Palujanskienė tiria vaikų adaptaciją mokykloje ir jų mokymosi problemas. Doc. B. Grigaitė vadovavo trejų metų longitudiniam tyrimui „Rašytinė kalbos mokymas vaikų darželyje“. Už šiuos tyrimus jai buvo paskirtas Atviros Lietuvos fondo finansavimas. Doc. V. Martišius tyrinėjo konteksto plačiąja prasme reikšmę pažinimo procese. Doc. J. Lapė tyrinėjo kito asmens suvokimo ypatumus. 1994 m. VDU leidykla išleido prof. J. Pikūno ir doc. A.

1995 - 1998 metais buvo plėtojamos šios psichologijos mokslo kryptys: vaikų brandumo mokyklai bei emocinės būklės tyrimai (doc. dr. Bronislava Grigaitė, doc. dr. Aldona Palujanskienė), emocijų ypatumų tyrimai (prof. habil. dr. Vytis Viliūnas, doc. dr. Albina Kepalaitė), inžinerinės psichologijos bei etnopsichologijos tyrimai (doc. dr. Juvencijus Lapė, Remigijus Bliumas), kognityvinės psichologijos (doc. dr. Vaclovas Martišius), specialiųjų poreikių vaikų psichologios (doc. Dr. Algirdas Grigonis). Psichodiagnostikos metodų kūrimo ir pritaikymo Lietuvoje klausimais dirbo prof. Justinas Pikūnas, įdiegęs Roršacho metodiką ir originalią piešinių diagnostikos metodiką vaikams, parengęs doktorantus: moralės tyrimus vykdžiusią Loretą Zajančkauskaitę ir Visvaldą Legkauską (kartu su doc. V. Martišiumi). Katedroje buvo vystomi vaikų kūrybiškumo tyrimai (doc. dr.

Taip pat skaitykite: VDU psichologija

1998 metais prof. Alfonso Gučo žmona padovanojo VDU Psichologijos katedrai profesoriaus A. Iš prof. A. Darbo sąlygos buvo sunkios - pastatas senas, menkai šildomas, katedra be inventoriaus ir dėstymo priemonių. Pamažu turtėjome, doc. J. Lapės pastangomis įsirengėme pirmąją psichologijos laboratoriją su veidrodine pertvara, perėmėme prof. A. Gučo asmeninę psichologijos biblioteką, užmezgėme ryšius su Vilniaus, Kauno psichologais. Iki 1991 metų buvo dėstoma bendrauniversitetinis bendrosios psichologijos kursas. Suformavus psichologijos specializacijos trečiakursių kursą ėmėmės ieškoti specialistų galinčių dėstyti įvairius psichologijos dalykus. Pradėjus eiti katedros vedėjos pareigas katedroje radau dirbančius tik du specialistus - doc. J. Lapę ir doc. V. Martišių. Neužilgo katedrą papildė doc. B. Grigaitė, iš Šiaulių universiteto pavyko prisikviesti etatiniam darbui doc. A. Kepalaitę. Maskvos universiteto profesorius V. Viliūnas dirbo vizituojančiu profesoriumi tiek Vilniaus universitete tiek pas mus. Didžiulę paramą suteikė JAV profesoriai iš Lietuvos emigravę dar jaunystėje ir mokslus baigę JAV. Pirmiausiai tai Detroito universiteto profesorius emeritas J. Pikūnas bent trejetą metų gyvenęs universiteto svečių namuose ir nuosekliai dėstęs tiek bakalauro tiek mokyklinės psichologijos magistratūros programose. Prisimenu prof. A. Paškų, prof. M. Katiliūtę, prof. Bieliauską palikusius savo indėlį katedros veikloje. Pradžioje rėmėmės VU psichologų pagalba. Nuo pirmųjų dienų dėstytojais valandininkais dirbo doc. E. Rimkutė ir dėstytoja Poškienė, vėliau prof. B.Pociūtė. Magistratūros studijoms samdėme tada dar docentus R. Kočiūną, D. Gailienę,R. Bieliauskaitę, G. Gudonytę. Talkino ir kiti žymūs Lietuvos psichologai - Gudonis, J.Kasiulis, A. Valantinas, A. Kučinskas, V.Barvydienė, kiek vėliau užsiėmimai vykdavo ir Kauno kardiologijos instituto medicininės psichologijos ir sociologinių tyrimų laboratorijoje, kurios vadovas tuo metu buvo prof. A.Goštautas. Ypač daug padėjo užsieniečiai - parėmė psichologijos knygomis, metodikomis. Iš jų mokėsi studentai, mokėmės ir mes - dėstytojai, nes tai buvo lūžio metai iš tarybinės (rusiškos) psichologijos į vakarų (amerikietišką). Doc. A.

1998-2002 metais Psichologijos katedrai vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas, kuris plėtojo gyventojų psichologinės adaptacijos, žalingos sveikatai elgsenos prevencijos mokslinius projektus. Tuo metu katedroje dirbo du užsienio profesoriai - prof. habil. dr. J. Pikūnas nuo 1997 m. katedroje užėmė pagrindines pareigas, o prof. habil. dr.

1996 m. gruodžio 30 d. buvo apginta pirmosios doktorantūros laidos pirmoji disertacija - R. Bliumo „Etnine priklausomybe determinuotų psichinių reiškinių savitumai“, vad. prof. habil. dr. R. Plečkaitis. 1997-1998 m. apgintos dar dvi pirmosios laidos disertacijos moksleivių kūrybingumo (J. Almonaitienė) ir moralinių normų (L. Zajančkauskaitė) temomis. Prof. habil. dr. A. Goštauto vadovaujami disertacijas išeminės širdies ligos temomis apgynė A. Būta ir N. Ausmanienė. Mokslo publikacijų tematika pasipildė apgintų disertacijų pagrindu parengtais straipsniais iš socialinės psichologijos (R. Lekavičienė, V. Legkauskas), organizacinės psichologijos (A. Pundzienė), mokyklinės psichologijos (L. Bukšnytė, A.Griciūtė), rizikingo elgesio (A. Endriulaitienė) sričių. Dr. Psichologijos katedros iniciatyva 2002 m. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Nebraskos universitetu, JAV.

Plečiantis mokslinių tyrimų sritims, 2002 m. suformuluota mokslinių tyrimų kryptis „Gyventojų psichologinės adaptacijos problemų amžiaus tarpsniais tyrimai sveikatos, asmenybės ir kognityvinės psichologijos požiūriu“. Svarbiausius mokslinius ir taikomuosius projektus inicijavo ir jiems vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas. Šiuo laikotarpiu vyravo publikacijos širdies ir kraujagyslių ligų psichosocialinių veiksnių, mokinių priklausomybę sukeliančių medžiagų prevencijos temomis. Daugiausia publikacijų paskelbė A. Goštautas, I. Pilkauskienė, L. Šinkariova, L. Gustainienė, A.

Vykdant mokslinius tyrimus ypač svarbią reikšmę įgijo bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. „Bendravimo psichologijos mokykla“ (1994-2006 m.), kurio viena iš sudedamųjų dalių buvo „Sniego gniūžtės“ stovyklos. Nuo 1994 m. projekto vadovas - prof. habil. dr. Antanas Goštautas, koordinatorė doc. dr. „Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių rūkymo ir alkoholio vartojimo profilaktika“ (1999 m.). Projekto vadovas - prof. habil. dr. 1998 metais VDU Senate buvo patvirtinta nauja sveikatos psichologijos magistrantūros programa, parengta prof. Netrukus prof. L. Prie studijų programų tobulinimo daug prisidėjo vizituojantys ir universitete jau dirbantys profesoriai. Emocijų psichologijos kurso pradininkas - prof. Vytis Viliūnas, vadybą organizacinės psichologijos studentams skaitė prof. Povilas Zakarevičius, neuropsichologijos kursą inicijavo prof. L.I.Vasermanas. Psichodiagnostikos žinovas Detroito universiteto profesorius Justinas Pikūnas, skaitė streso valdymo kursą. Studijų kokybės klausimais konsultavo habil. dr. prof. Kęstutis Trimakas ir habil. dr. prof. Profesorius James Slate Fleming ( atstovaudamas Black Hills State University, buvo sudaręs bendradarbiavimo sutartį su VDU), profesoriaus A.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

1998 m. Psichologijos katedra buvo išplėsta įkuriant Psichologijos kliniką ir Psichodiagnostikos centrą, kuriems universiteto administracija skyrė po pusę mokslo darbuotojo etato. Šie padaliniai buvo sukurti studentų praktikai organizuoti moksliniu pagrindu, kurti psichologinės diagnostikos metodikas. Studentų praktikai organizuoti 1999 m. buvo įdiegtas ir vykdomas iki 2006 m. taikomasis projektas „Bendravimo psichologijos mokykla“ su „Sniego gniūžtės“ stovykla (nuo 1994 m. projekto vadovas -prof. habil.dr. Antanas Goštautas, koordinatorė - doc. dr. Ina Pilkauskienė). Per šį laikotarpį bendradarbiaujant su Teorinės psichologijos ir Bendrosios psichologijos katedromis bei Lietuvos sveikatos psichologų sąjunga buvo surengta 18 „Sniego gniūžtės“ stovyklų, kuriose dalyvavo apie 1300 mokinių, o psichologo praktiką atliko daugiau kaip 250 studentų. Psichologijos klinikoje nuo 1999 m. buvo vykdytas kitas tęstinis projektas - „Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių rūkymo ir alkoholio vartojimo profilaktika“ (projekto vadovas - prof. habil.dr. Antanas Goštautas), kuriame praktiką atliko visi psichologijos bakalauro studijų studentai. Psichodiagnostikos centre, vykdant projektą Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybai, buvo paruoštos skalės pažinimo procesų ir asmenybės ypatumams nustatyti, kurios padėtų įvertinti šauktinių tinkamumą karo tarnybai (projekto vadovas - A. Goštautas, koordinatorė - I.

Mokyklinės psichologijos magistrantai su doc. B. 2004 m. Prof. A. „Sniego gniūžtės“ stovyklos buvo populiarios. Sveikatos psichologijos programoje, katedroje ir jos padaliniuose buvo vykdomi praktiniai sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos projektai, tiriamas rūkymo paplitimas 2001, 2004, 2009 ir 2014 metais tarp 7-9 klasių mokinių tarptautiniame GYTS (Global Youth Tobacco Survey) - Pasaulio jaunimo rūkymo tyrime (koordinatorius Lietuvoje - prof. A.

2002 metais Psichologijos katedra buvo reorganizuota į dvi katedras: Bendrosios psichologijos ir Teorinės psichologijos. Reorganizacija lėmė labiau formalų dviejų katedrų pasidalijimą studijų pakopomis: Bendrosios psichologijos katedra atsakinga už bakalauro studijas, Teorinės psichologijos katedra - už magistro ir doktorantūros studijas. Be ilgametės referentės Ritos Laužackienės neįsivaizduojamas sklandus psichologijos padalinių darbas. 2016 metais ji buvo išrinkta metų darbuotoja. Skirtingais laikotarpiais referentėmis dirbo Gryta Malinauskienė, Živilė Grincevičiūtė, Iveta Gadeikytė, Roberta Gadeikytė-Juškė. Bendrosios psichologijos katedrai 2002-2004 metais vadovavo doc. dr. Doc. dr. Antanas Valantinas inicijavo įvairius švietimo plėtotės, pedagoginės psichologijos tyrimų projektus. Nuo 2004 m. iki 2016 m. rudens Bendrosios psichologijos katedrai vadovavo doc. dr.

Studijų Programos

Psichologijos studijos vykdomos pirmoje ir trečioje pakopoje. Bakalauro programos kūrime aktyviai dalyvauja tiek nuolatiniai katedros dėstytojai, tiek talkininkaujantys kitų šalies ir užsienio universitetų dėstytojai. Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Klaipėdos universitetu 1992 10 07 suteikta Socialinių mokslų srities psichologijos krypties doktorantūros teisė.

1992 m. buvo priimti pirmieji trys psichologijos mokslo krypties doktorantai: Remigijus Blumas (vadovas prof. R. Plečkaitis), Junona Silvija Almonaitienė (vadovas doc. dr. E. Rimkutė), Loreta Zajančkauskaitė (prof. J. Pikūnas). Psichologijos doktorantūros teisė pratęsta iki 2003 m. 1998 04 14. Nuo 1998 07 20 LR Vyriausybės nutarimu Nr.

Bendrosios psichologijos katedra vykdo psichologijos bakalauro nuolatines ir ištęstines studijas. Iki 2009 metų ištęstinės (neakivaizdinės) psichologijos bakalauro studijos, plėtojančios visą gyvenimą trunkančio mokymosi idėją, buvo labai populiarios. Tačiau nuo 2010 metų jų atsisakyta ir studentai priimami tik į nuolatines studijas.

Katedroje vykdomos trys magistrantūros studijų programos (mokyklinė, organizacinė ir sveikatos psichologija) bei psichologijos mokslo krypties doktorantūros studijos (nuo 2011 m.). Magistrantūros studijų programoms vadovauja studijų programų komitetai, įkurti 2007 metais. Šie komitetai sudaromi iš universiteto dėstytojų, socialinių partnerių bei studentų. Sveikatos psichologijos magistro studijų komitetui vadovavo prof. habil dr. A. Goštautas, dabartiniu metu - prof. dr. Aidas Perminas. Mokyklinės psichologijos magistro studijų komitetui - doc. dr. Albina Kepalaitė, dabartiniu metu - dr. Jurga Misiūnienė, Organizacinės psichologijos magistro studijų komitetui - doc. dr. Loreta Gustainienė, prof. dr. Auksė Endriulaitienė, dabartiniu metu - dr.

Katedroje aktyviai rūpinamasi studijų kokybe ir jų tarptautiškumo didinimu. Mokslininkai iš užsienio atvyksta į VDU psichologijos padalinius skaityti paskaitų, dalyvauti doktorantūros studijų procesuose bei mokslinėse diskusijose, o VDU dėstytojai kviečiami dėstyti į užsienio šalių universitetus. Mokyklinės psichologijos magistrantai turi galimybę klausyti profesoriaus M. McFarland iš Nebraskos universiteto Kernyje (JAV) nuotoliniu būdu dėstomą kursą „Globalization and School Psychology“, kuriame kartu su kolegomis iš įvairių šalių nagrinėja psichologo darbo švietimo sistemoje ypatumus. VDU psichologijos padaliniuose ne vienerius metus dirbo JAV psichologijos profesorius R. Kern. 2010 m. Metų dėstytoju (ir vienu iš sąžiningiausių dėstytojų, studentų požiūriu, Lietuvoje) buvo išrinktas prof. dr.

Psichologijos studijos apima įvairias sritis, įskaitant bendrąją psichologiją, raidos psichologiją, socialinę psichologiją, klinikinę psichologiją, psichofiziologiją ir kt. Studentai taip pat turi galimybę pasirinkti specializaciją, pavyzdžiui, organizacinę psichologiją, sveikatos psichologiją arba pedagoginę psichologiją.

Apie Studijų Svarbą

Šiuo metu informacija knygose ir internete lengvai prieinama, todėl universitetas nebėra vieta, skirta vien tik informacijai perduoti. Svarbi ir požiūrio į mokslą ugdymo funkcija. Studijų metu dėstytojai skatina papildomai domėtis, ruošiant pristatymus ar rašto darbus dažnai suteikiama laisvė siūlyti ir pasirinkti mus dominančias temas, gilintis į jas.

Moksliniai Tyrimai

Katedros dėstytojų mokslinio darbo kryptys siejosi su jos narių nagrinėjamomis problemomis iki jiems ateinant dirbti į VDU. Docentės B. Grigaitė ir A. Palujanskienė tyrė vaikų adaptaciją mokykloje ir jų mokymosi problemas. Doc. B. Grigaitė vadovavo trejų metų longitudiniam tyrimui „Rašytinė kalbos mokymas vaikų darželyje“. Už šiuos tyrimus jai buvo paskirtas Atviros Lietuvos fondo finansavimas. Doc. V. Martišius tyrinėjo konteksto plačiąja prasme reikšmę pažinimo procese. Doc. J. Lapė tyrinėjo kito asmens suvokimo ypatumus.

Plečiantis mokslinių tyrimų sritims, 2002 m. suformuluota mokslinių tyrimų kryptis „Gyventojų psichologinės adaptacijos problemų amžiaus tarpsniais tyrimai sveikatos, asmenybės ir kognityvinės psichologijos požiūriu“. Svarbiausius mokslinius ir taikomuosius projektus inicijavo ir jiems vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas. Šiuo laikotarpiu vyravo publikacijos širdies ir kraujagyslių ligų psichosocialinių veiksnių, mokinių priklausomybę sukeliančių medžiagų prevencijos temomis. Daugiausia publikacijų paskelbė A. Goštautas, I. Pilkauskienė, L. Šinkariova, L. Gustainienė, A. Endriulaitienė.

Žaidimų Tyrimo Laboratorija

LEU taip pat vykdo projektą, kuris remiasi idėja, kad žaidimas yra vaiko pažinimo būdas ir raidos skatulys, o išplėtotos žaidimo formos tiesiogiai parengia vaiką mokymuisi ir formuoja bazinius gebėjimus. Projekto metu bus siekiama stiprinti vaikų savireguliacijos įgūdžius per vaikui natūralią ir patrauklią veiklą - žaidimą. Šio mokslinio projekto tikslas - sukurti instrumentą, kuris skatintų vaikų žaidybinę veiklą ir padėtų formuotis vaikų savireguliacijos įgūdžius.

Tyrimu bus siekiama išsiaiškinti, kaip vaikų žaidybinės veiklos metu formuojasi savireguliacijos funkcija. Tyrimai bus atliekami LEU Žaidimo tyrimo laboratorijoje ir keliose vaikų ugdymo įstaigose: Vilniaus miesto darželių ikimokyklinio ugdymo grupėse. Tyrimas sieks identifikuoti veiksmingiausias suaugusiųjų elgesio strategijas, padedančias vaikams sėkmingai dalyvauti žaidime ir ugdytis savireguliaciją; aprašyti nuoseklius savireguliacijos formavimosi žingsnius; skatinti žaidybinėje situacijoje pasiektos savireguliacijos perkėlimą į kitas kasdienio gyvenimo situacijas; sukurti instrumentą ir parengti metodines rekomendacijas padedančias švietimo pagalbos specialistams ir tėvams ugdyti vaikų savireguliaciją.

Projekto rėmuose bus parengta monografija, suteikianti platesnį supratimą apie žaidimo raidą, jo reikšmę vaiko raidai ir savireguliacijai. Projekto metu bus siekiama kuo plačiau paskleisti tyrimų rezultatus švietimo pagalbos specialistų ir tėvų bendruomenėse. Bus rengiami pristatomieji seminarai, kuriuose praktikams bus išsamiai pristatomas sukurtas savireguliacijos skatinimo instrumentas ir parengtos metodinės rekomendacijos. Dalyviai bus skatinami dalintis įgyta patirtimi savo ugdymo įstaigose.

Šio tyrimo rezultatų analizė ir sukurtas instrumentas kartu su metodinėmis rekomendacijomis, padės skatinti ir tobulinti kokybišką ir vaiko poreikius atitinkantį vaikų ugdymą tiek ikimokyklinio ugdymo institucijose, tiek šeimose. Projekto metu sukurtas instrumentas galės būti naudojamas Lietuvos ikimokyklinio vaikų ugdymo įstaigose, taip pat ir kitose šalyse, be to daug prisidės prie lavinimo ankstyvoje vaikystėje mokslų srities plėtojimo tarptautiniu mastu. Projekto metu parengta monografija bus skirta mokslininkams ir praktikams.

Darbuotojai

Skirtingais laikotarpiais katedroje dirbo įvairūs dėstytojai ir mokslininkai. Tarp jų:

• prof. dr. Auksė Endriulaitienė
• prof. dr. Aidas Perminas
• prof. dr. Liuda Šinkariova
• prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė
• doc. dr. Albina Kepalaitė
• doc. dr. Loreta Gustainienė
• doc. dr. Vaclovas Martišius
• doc. dr. Visvaldas Legkauskas
• dr. Jurga Misiūnienė
• dr. Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė
• dr. Viktorija Čepukienė
• dr. Rytis Pakrosnis
• doc. dr. Antanas Valantinas
• dr. Saulė Raižienė
• dr. Viktorija Čepukienė
• dr. Aistė Pranckevičienė
• dr. Klaudija Pauliukevičiūtė
• dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė
• Vilma Narkevičienė
• dr. Rasa Markšaitytė
• dr. Aurelija Stelmokienė
• Justinas Pikūnas
• Antanas Paškus
• M. Katiliūtė
• Bieliauskas
• E. Rimkutė
• Poškienė
• B.Pociūtė
• R. Kočiūnas
• D. Gailienė
• R. Bieliauskaitė
• G. Gudonytė
• Gudonis
• J.Kasiulis
• A. Valantinas
• A. Kučinskas
• V.Barvydienė
• A.Goštautas

Taip pat svarbu paminėti ilgametę referentę Ritą Laužackienę, be kurios neįsivaizduojamas sklandus psichologijos padalinių darbas. 2016 metais ji buvo išrinkta metų darbuotoja.

Teorinės psichologijos katedroje dėstė šie dėstytojai: prof. dr. Auksė Endriulaitienė, prof. dr. Aidas Perminas, prof. dr. Liuda Šinkariova, prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė, doc. dr. Albina Kepalaitė, doc. dr. Loreta Gustainienė, doc. dr. Vaclovas Martišius, doc. dr. Visvaldas Legkauskas, dr. Jurga Misiūnienė, dr. Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė, dr. Viktorija Čepukienė, dr. Rytis Pakrosnis, dr.

Kontaktinė Informacija

Nėra konkrečios kontaktinės informacijos apie LEU psichologijos katedrą, tačiau pateikiami kontaktiniai duomenys, kurie gali būti naudingi susisiekiant su universiteto atstovais:

• Nėries g. (8 46) 39 86 37 El. p.
• Basanavičiaus g. (8 347) 56 444 El. p.
• Armino g.
• Višinskio g. 25-201-203 kab, LT-76351 Šiauliai.
• 39, 605 kab.LT-08106 Vilnius Telefonas: (8 5) 260 78 84 El. p.
• 29, 334 kab., LT-11107 Vilnius el. p.

Socialinė Pedagogika ir Karjeros Galimybės

Mėgsti analizuoti ir kritiškai vertinti aplinką, gebi išklausyti ir suprasti jaunosios kartos problemas, turi organizacinių gebėjimų, svajoji padėti žmonėms geriau orientuotis socialinėje aplinkoje ir asmeniniame gyvenime? Studijuok socialinę pedagogiką!

Socialinis pedagogas - tai vaiko gerovės advokatas, pasirengęs dirbti institucijose, atliekančiose ugdymo funkcijas ir gebantis vykdyti socializacijos, ankstyvosios prevencijos, pagalbos prevencijos ir reabilitacijos programas, galintis ir įgalinantis asmenį padėti sau ir kitiems spręsti socioedukacines problemas.

Socialinis pedagogas gebės atstovauti vaiko teisėms ir interesams, organizuoti ir teikti socialinę, pedagoginę ir psichologinę pagalbą vaikui, šeimai, mokyklos bendruomenei, vertinti ir padėti spręsti problemas, susijusias su įvairiais vaikui kylančiais sunkumais, dirbti su vaikais, priklausomais nuo kvaišalų, patiriančiais smurtą, vykdyti mokymosi motyvacijos, lankomumo, užimtumo, elgesio ir kitų problemų sprendimo prevencines programas, teikti ir organizuoti būtinas socialines paslaugas įvairioms bendruomenių grupėms. Įgiję socialinio pedagogo kvalifikacinį laipsnį galėsite sėkmingai atlikti mokymosi organizatoriaus, kūrybiško ugdytojo, galimybių kūrėjo, talkininko, patarėjo, partnerio, tarpininko tarp mokinio ir įvairių šiuolaikinių informacijos šaltinių, ugdymo proceso organizavimo ir koregavimo koordinatoriaus vaidmenis.

tags: #leu #destytojai #psichologija