Savižudybė yra sudėtinga ir daugialypė problema, kurią lemia biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kas yra suicidinis elgesys, kokie biologiniai ir genetiniai veiksniai gali turėti įtakos savižudybei, ir kokie gydymo būdai yra prieinami. Taip pat aptarsime psichozę ir šizofreniją, kurios kartais gali būti susijusios su suicidiniu elgesiu.
Suicidinio Elgesio Biologiniai Aspektai
Iki XX a. devinto dešimtmečio psichiatrai manė, kad savižudybės yra susijusios tik su depresija. Tačiau savižudžių smegenų autopsijos atskleidė struktūrinius pokyčius smegenų kaktinėje skiltyje, kuri kontroliuoja aukšto lygio sprendimų priėmimą, ir pakitusį hormono serotonino lygį. Šios charakteristikos buvo matomos nepriklausomai nuo to, ar žmonės sirgo depresija, šizofrenija, bipoliniu sutrikimu ar neturėjo jokio sutrikimo.
Tačiau vienintelės neurologinės savižudybės priežasties nėra. Labiau tikėtina, kad aplinkos faktoriai genetiškai linkusių į savižudybę žmonių smegenyse sukelia seriją pokyčių, nulemiančių faktorių išsidėstymą, galiausiai padidinančių riziką. Tarp šių faktorių yra vaikystėje patirtas smurtas, potrauminio streso sutrikimas, ilgi nerimo ar miego trūkumo periodai.
Kai kurie tyrimai suteikia įžvalgų apie vaistų poveikį suicidinėms tendencijoms. Pavyzdžiui, kai bandę žudytis žmonės su bipoliniu sutrikimu pradeda vartoti litį, bandymai žudytis paprastai liaujasi, net jei vaistas nedaro poveikio kitiems simptomams. Tai rodo, kad šis preparatas gali specifiškai veikti nervinius takus, darančius įtaką suicidinėms tendencijoms.
Genetikos Vaidmuo Suicidiniame Elgesyje
Daugėja duomenų ir apie genetikos vaidmenį. Vienas tyrimas parodė, kad identiškiems dvyniams suicidiniai polinkiai būdingi 15 procentų atvejų, kai neidentiškų dvynių atveju tokia tendencija pastebima tik 1 proc. atvejų. Įvaikintų nusižudžiusių žmonių tyrimas atskleidė, kad jų biologinių giminaičių nusižudymo tikimybė šešis kartus didesnė, nei juos įvaikinusios šeimų narių.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Su savižudybėmis buvo susieta nemažai atskirų genų, pavyzdžiui, susijusių su smegenų reakcija į serotoniną ir signalinę molekulę, vadinamąjį smegenų išskiriamą neurotropinį faktorių (BDNF), reguliuojantį smegenų atsaką į stresą. Abu paprastai būna prislopinti nusižudžiusių žmonių smegenyse, nepriklausomai nuo jų psichologinio sutrikimo.
Kiti post mortem smegenų tyrimai parodė, kad nusižudžiusių po depresijos periodo žmonių smegenų chemija skiriasi nuo sergančių depresija smegenų, mirusių natūralia mirtimi. Turecki'io studijoje lyginamos 46 savižudžių smegenys su 16-os mirusiųjų natūralia mirtimi smegenimis. Pirmojoje grupėje 366 genų, daugiausiai siejamų su mokymusi ir atmintimi, buvo kitokie epigenetiniai žymenys - cheminiai jungikliai, įjungiantys ir išjungiantys genus. Šie epigenetiniai pokyčiai buvo vieninteliai svarbūs savižudybės, o ne psichinio sutrikimo pranašai. Niekas dar nežino mechanizmo, kuriuo aplinkos faktoriai galėtų pakeisti šiuos genus, nors streso hormonai, tokie kaip kortizolis, gali vaidinti vaidmenį.
Suicidinio Elgesio Rizikos Supratimas
Biologiniai ir genetiniai žymenys galėtų leisti psichiatrams geriau nuspėti, kuriems pacientams gresia didžiausia savižudybės rizika. Tačiau netgi jei vieną dieną galėsime naudoti biožymenis savižudybės bandymo numatymui, jie nepasakys, kada tai nutiks. Tačiau ilgo laikotarpio kieno nors suicidinės rizikos žinojimas gali suteikti svarbių nuorodų, kokią to asmens gydymo taktiką pasirinkti gydytojui. Pavyzdžiui, gydytojas gali nuspręsti pacientui, turinčiam tokius biožymenis, neskirti tam tikrų antidepresantų, nes daug vaistų, kaip manoma, padidina savižudybės riziką. Kitas klausimas būtų tokio asmens guldymas į psichiatrinę ligoninę, kadangi dažniausiai žmonės nusižudo netrukus po išleidimo iš ligoninės.
Suicidinio Elgesio Sutrikimo Diagnozė
Suicidinio elgesio sutrikimas „labai atitinka dvasią“ naujosios Tyrimų srities kriterijų (Research Domain Criteria) sistemos, kurią JAV Nacionalinis psichinės sveikatos institutas (NIMH) pasiūlė kaip alternatyvų diagnozavimo standartą DSM-V. Užuot diagnozavus žmonėms, pavyzdžiui, depresiją ar bipolinį sutrikimą, NIMH nori psichinius sutrikimus diagnozuoti ir gydyti objektyviau, naudojant pacientų elgesį, genetiką ir neurobiologiją. Jei suicidinis elgesys bus pripažintas atskira liga, bus galima atlikti konkretesnius, įrodymais paremtus jos tyrimus ir efektyvių vaistų paiešką.
Psichozė: Apibrėžimas ir Tipai
Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Tai yra rimtų psichikos sutrikimų simptomas. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
Psichozės tipai:
- Trumpalaikė psichozė: Tai yra psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių.
- Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė: Psichozė gali būti sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos.
- Organinė psichozė: Psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
- Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė: Trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą.
- Depresinė psichozė: Atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais. Dažniausiai išsakomi kliedesiai irgi atspindi depresinę nuotaiką.
Psichozės Gydymas
Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Jis apima:
- Medikamentinį gydymą: Palengvinantį simptomus.
- Socialines ir psichologines priemones: Padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios.
Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis).
Šizofrenija: Apibrėžimas ir Simptomai
Šizofrenija yra psichikos liga, kuri paveikia žmogaus mąstymą, jausmus ir valią, todėl tai įtakoja ir elgesį. Šizofrenija įprastai nustatoma 16-30 metų amžiaus žmonėms.
Šizofrenijos simptomai:
Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga
- Kliedesiai: Kai žmogus turi įsitikinimų, kurie nėra teisingi ir kitiems gali atrodyti neracionalūs.
- Haliucinacijos: Žmogus mato, girdi, užuodžia arba ragauja daiktus, kurių nėra. Sergantiems šizofrenija įprasta girdėti balsus.
- Mąstymo sutrikimas: Žmogus mąsto neįprastai ir nelogiškai. Jam gali būti sunku dėlioti savo mintis ir kalbą.
Svarbu pabrėžti, kad sergantieji šia liga nėra pavojingi kitiems. Apskritai jie yra labiau linkę nukentėti nuo kitų, nei nesergantys. Kenčiantiems nuo šizofrenijos, didžiausia tikimybė susižaloti bei smurtauti prieš kitus yra tuomet, kai jo elgesį įtakoja jo liguisti išgyvenimai.
Šizofrenijos Priežastys ir Gydymas
Šizofrenijos priežastys:
- Genetika: Liga kartais pasireiškia šeimoje, kurioje yra sergančių, tačiau tai dar nereiškia, kad nuo šio susirgimo kentės ir atžalos.
- Aplinka: Yra nustatyta, kad ypatingai riziką susirgti šizofrenija ar šizofreninio registro sutrikimais didina emocinis tėvų šaltumas.
Negydoma šizofrenija gali sukelti rimtų problemų, kurios turės įtakos kiekvienai gyvenimo sričiai, įskaitant piktnaudžiavimą alkoholiu bei narkotikais. Sergantis žmogus dažniausiai nesupranta, kad sunkumai jam kyla dėl ligos, todėl įprastai pagalbos kreipiasi šeimos nariai.
Jei manote, jog jūsų artimasis gali turėti šizofrenijos simptomų, pasikalbėkite su juo apie savo susirūpinimą. Galite jį padrąsinti bei padėti susirasti kvalifikuotą gydytoją. Liga gydoma kombinuota vaistų ir psichoterapijos pagalba.
tags: #suicidinis #elgesys #tai