Bipolinis sutrikimas yra sudėtinga psichikos sveikatos būklė, pasižyminti nuotaikos svyravimais, kurie gali svyruoti nuo gilios depresijos iki euforiškos manijos. Šiame straipsnyje gilinamės į bipolinio sutrikimo esmę, aptariame diagnostikos subtilybes, galimas priežastis, gydymo būdus ir gyvenimo su šia būkle aspektus. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kaip svarbu atskirti psichosocialinę negalią nuo intelekto negalios ir pabrėžiame individualios istorijos svarbą, o ne tik diagnozę.
Bipolinis Sutrikimas: Kas Tai?
Bipolinis sutrikimas - tai psichikos sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikos svyravimai tam tikru periodu - nuotaikos pablogėjimo epizodai (depresijos) ir pakilios nuotaikos periodai (manijos arba hipomanijos). Šie epizodai paprastai trunka ilgai, savaitėmis ar mėnesiais, tačiau dažniausiai depresija trunka kur kas ilgiau negu pakili nuotaika. Tarp nuotaikos sutrikimų įprastai būna normalios nuotaikos fazė, kai nėra jokių simptomų arba lieka nestiprūs simptomai.
Manija Ir Hipomanija: Pakilios Nuotaikos Fazės
Manijos metu žmogus jaučiasi pakylėtas, turi daug energijos. Nuotaika, stebint iš šalies, atrodo aiškiai nenormali (pakili ar dirgli), o energijos padidėjimas - neadekvatus, asmuo yra hiperaktyvus. Būdingos didybės idėjos, daugybė grandiozinių planų, asmuo jaučiasi pasitikintis savimi ir nenugalimas. Sustiprėjęs seksualumas, gali būti sumažėjęs socialinių normų laikymasis. Asmenį sunku ar net neįmanoma nuraminti, perkalbėti. Manijos būsenoje žmogus dažnai greitai kalba, jo mintys greitai keičiasi, šokinėja, dėl to gali būti sunku suprasti. Asmuo gali būti dirglus, piktas. Asmuo tampa nekritiškas savo būsenai ir nesupranta, kad tai liga, kurią reikia gydyti. Miego reikia mažiau nei įprasta, asmuo gali net visai nemiegojęs jaustis žvalus.
Hipomanija yra panaši į maniją, bet ne tokia stipri. Dažniausiai nesukelia pasekmių asmeniniame gyvenime, darbe ar mokykloje: Asmuo jaučiasi energingas, pasitikintis savimi. Reikia mažai miego, jau anksti ryte pabunda žvalus ir pailsėjęs. Turi daug ateities planų, sugeba įkvėpti kitus. Tiek pats asmuo, tiek aplinkiniai dažnai nesuvokia, kad ši būsena yra nenormali. Visi žavisi energija ir produktyvumu, o pats asmuo jaučia psichologinę ir fizinę gerovę. Deja, ši būsena, kad ir kiek maloni, paprastai nesitęsia amžinai, o gali virsti ilgai trunkančia ir sunkiai gydoma depresija.
Depresija Sergant Bipoliniu Sutrikimu
Depresijos metu asmuo gali jaustis pesimistiškai ir beviltiškai, neturėti energijos, gali pasikeisti miego įpročiai - atsirasti nemiga ar pernelyg ilgas miegas. Apetitas būna sumažėjęs ar padidėjęs, gali keistis kūno svoris. Būdinga apatija, sumažėję interesai. Mintys gali būti lėtos, o dėmesio koncentracija - prasta, kaip ir susidomėjimas kasdieniu gyvenimu.
Taip pat skaitykite: Gydymo Galimybės
Bipolinio Sutrikimo Tipai
I tipas yra diagnozuojamas, jei asmuo patiria bent vieną ryškų manijos epizodą. II tipu sergantys asmenys išgyvena depresijos epizodus, dažnai varginančius ir užsitęsusius. Iki jų (ar tarp jų) - hipomanija, kuri dažnai priimama, kaip normali savijauta ir apie tai gydytojui nepapasakojama. Be to, tai yra pageidaujama būsena, į kurią vėl norima sugrįžti, su kuria lyginama savijauta sergant depresija ir tada depresinė būsena išgyvenama dar sunkiau. Kol išsiaiškinama, kad tai bipolinis sutrikimas, o ne pasikartojanti depresija, gali praeiti ilgas laiko tarpas.
Priežastys Ir Rizikos Veiksniai
Kas gali paskatinti bipolinio sutrikimo atsiradimą?
- Genetika: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių turi šį sutrikimą, tikimybė susirgti yra didesnė.
- Biologiniai pakitimai: Įvairių smegenų regionų ir neuromediatorių sąveikos disbalansas yra kertiniai veiksniai bipolinio sutrikimo genezėje.
- Aplinka: Traumuojanti patirtis ir stresinė būsena gali prisidėti išprovokuojant sutrikimo pradžią. Ligos epizodus gali provokuoti endokrininiai sutrikimai (pvz., skydliaukės patologija ar Kušingo liga), moterims - nėštumas, menopauzė. Taip pat šią ligą gali išprovokuoti alkoholis ar narkotinės medžiagos.
Gydymo Strategijos
Šis sutrikimas dažniausiai yra gydomas medikamentų ir psichoterapijos pagalba.
Medikamentinis Gydymas
Vaistai, tokie kaip nuotaikos stabilizatoriai, antidepresantai ir antipsichotikai, gali padėti reguliuoti nuotaikos svyravimus ir sumažinti simptomus. Svarbu pabrėžti, kad raminamieji vaistai, nors ir gali būti veiksmingi trumpalaikiam nerimo ir nemigos mažinimui, turi būti vartojami atsargiai ir tik pasitarus su gydytoju, nes jie gali sukelti priklausomybę ir kitus neigiamus šalutinius poveikius.
Psichoterapija
Psichoterapija, įskaitant kognityvinę elgesio terapiją (KET) ir tarpasmeninės terapijos, gali padėti asmenims su bipoliniu sutrikimu išmokti įveikos strategijų, valdyti stresą ir pagerinti tarpasmeninius santykius.
Taip pat skaitykite: Kas yra bipolinis sutrikimas?
Gyvenimo Būdo Korekcijos
Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir streso valdymas gali turėti didelę įtaką nuotaikai ir bendrai savijautai.
Psichosocialinė Negalia Ir Jos Ypatumai
Svarbu atkreipti dėmesį į psichosocialinę negalią, kuri gali būti susijusi su psichikos sveikatos sutrikimais, įskaitant bipolinį sutrikimą. Šios negalios svarbu nemaišyti su intelekto negalia. Asmenys su psichosocialine negalia gali turėti aukštą intelektą, būti įgiję gerą išsilavinimą, o negalią patyrę tik vėliau gyvenime. Nors atsigavimo kelyje esančio asmens psichosocialinė negalia gali būti nematoma, nepastebima, psichikos sveikatos būsenai pablogėjus žmogui gali būti sunku išreikšti savo mintis, suvokti, kas vyksta. Taip pat gali kilti stiprus nerimas, baimė, irzlumas, kai kuriais atvejais - patiriamos haliucinacijos (girdimi balsai, užuodžiami kvapai, matomi vaizdai) arba kliedesiai (įsitikinimai, kurie atrodo keisti ar nelogiški kitiems). Asmenų, turinčių psichosocialinę negalią, atsparumas stresui gali būti mažesnis.
Kaip Padėti Asmeniui Su Psichosocialine Negalia?
- Suteikite aiškumą: Labai svarbu, kad nurodytumėte, kas esate ir kaip galite padėti. Galbūt teks tai pakartoti kelis kartus, paprastais sakiniais.
- Suteikite emocinę paramą: Bet kuris žmogus, patiriantis psichikos sveikatos sunkumų, patiria psichologinių sunkumų, stiprių emocijų - baimę, pyktį, gėdą, kaltę ir t. t. Kalbantis su žmonėmis su psichosocialine negalia, prieš aiškinantis detales ir organizuojant pagalbą, suteikite emocinę paramą. Ji sklandžiam pagalbos teikimui yra ypač svarbi. Tam tiks aktyvaus klausymo įgūdžiai, patvirtinimai, kad visos emocijos ir reakcijos yra suprantamos.
- Neskubinkite: Informacijos rinkimas prieš suteikiant žmogui su psichosocialine negalia pagalbą gali užtrukti ilgiau. Siekiant įgyti pasitikėjimą gali prireikti daugiau pastangų, žmogaus pasakojimas gali būti mažiau rišlus, perprasti situaciją gali būti sunkiau.
- Pasitelkite psichikos sveikatos specialistus.
Neuroįvairovė: Kitoks Požiūris Į Psichikos Sveikatą
Neuroįvairovės sąvoka, kuri apima platų lauką patirčių, esančių anapus statistinio vidurkio, kuriuo grįstas medicininis normalumo suvokimas, suteikia pozityvią identifikaciją, savo išgyvenimų bei patirčių patvirtinimą kaip tikrų, autentiškų, esančių dalimi žmonijos. Neuroįvairovės kultūrą vienijantis bruožas yra žmogiškumo atpažinimas kitame: simptomai ir disfunkcijos keičiami asmenybės ypatybėmis, reagavimo ir buvimo pasaulyje būdais. Neuroįvairovės požiūriu, žmogus yra nuolat besikeičiantis, įgyjantis naujų savybių, patiriantis skirtingas emocines būsenas, kurios negali būti įspraudžiamos į siaurus ligų klasifikacijų rėmus.
Laimės Hormonai Ir Jų Įtaka Nuotaikai
Laimės hormonai - savoka apima keturis hormonus, kurie padeda mums pajusti ryšį su kitais, laimę ir malonumą. Kiekvienas iš keturių laimės hormonų - serotoninas, oksitocinas, dopaminas ir endorfinas, veikia skirtingai. Mažiau žinoma yra tai, kad mes, kaip organizmo šeimininkai, galime daryti didelę įtaką šių hormonų išsiskyrimui paprasčiausiai rūpindamiesi savimi. Sveika mityba, sportas, aplinka, supantys žmonės yra labai svarbūs elementai ieškant savyje laimės jausmo.
- Dopaminas: Atlygio ir motyvacijos hormonas.
- Oksitocinas: Meilės ar apsikabinimų hormonas. Šis hormonas padeda mums pajusti ypatingus ryšius su žmonėmis, pasitikėjimą ir net meilę.
- Endorfinai: Pojūčio prasme, yra stipriausias laimės hormonas - jiems išsiskyrus visą kūną apima šilta euforija.
- Serotoninas: Itin svarbus hormonas, dalyvaujantis daugybėje kasdienių kūno funkcijų, kaip miegas, virškinimas ir nuotaikos reguliavimas.
Specialistų Pagalba: Psichologas, Psichiatras Ar Psichoterapeutas?
Žmogaus psichikos sveikata yra kompleksinis reiškinys, reikalaujantis įvairių požiūrių ir gydymo būdų. Siekiant efektyviai spręsti emocines, elgesio ar psichologines problemas, skirtingi specialistai gali pasiūlyti įvairias paslaugas.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie bipolinį sutrikimą
- Psichologas: Specialistas, turintis universitetinį išsilavinimą psichologijos srityje, dažniausiai magistro arba doktoranto lygmeniu. Psichologai tyrinėja žmogaus elgseną, mintis ir emocijas, siekdami suprasti, kaip žmonės veikia įvairiose aplinkose. Jie atlieka psichologinius testus, rengia asmenybės, intelekto bei kitus įvertinimus ir teikia konsultacijas bei psichologinę pagalbą.
- Psichiatras: Medicinos daktaras, specializuojantis psichiatrinėje medicinoje. Psichiatrai diagnozuoja, gydo ir siekia užkirsti kelią psichikos sutrikimams, naudodami medicinines ir farmakologines žinias. Jie gali skirti vaistus, atlikti medicininius tyrimus ir teikti gydymą pacientams, sergantiems nuo lengvų iki sunkių psichikos sutrikimų, tokių kaip depresija, šizofrenija ar bipolinis sutrikimas.
- Psichoterapeutas: Terminas, apibūdinantis specialistus, teikiančius psichoterapinę pagalbą. Psichoterapeutai gali būti psichologai, socialiniai darbuotojai, psichiatrai ar kiti specialistai, turintys atitinkamą mokymą psichoterapijos srityje. Jie taiko įvairias terapines technikas, tokias kaip kognityvinė elgesio terapija, gestalt terapija, sistemų terapija ir kt., siekdami padėti klientams spręsti emocines ir psichologines problemas.
tags: #bipolinis #sutrikimas #wikipedija