Depresija yra dažnas psichikos sveikatos sutrikimas, klasifikuojamas kaip nuolatinė prislėgta nuotaika kartu su kognityviniais ir somatiniais pokyčiais, kurie labai trukdo įprastam kasdieniniam funkcionavimui. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip lyderio asmenybės bruožai, tokie kaip narcisizmas ir psichopatija, gali paveikti darbuotojų psichinę sveikatą, ypač depresiją.
Depresijos priežastys ir lyderio vaidmuo
Depresijos kilmė yra sudėtinga, tyrimai atskleidžia daugybę depresiją sukeliančių veiksnių. Daugumą patyčių darbo vietoje (iki 75 proc.) įvykdo vadovai, o poveikis darbuotojų psichinei sveikatai gali būti reikšmingas. Vis daugiau teorinių ir empirinių tyrimų rodo, kad „tamsiosios“ asmenybės savybės yra svarbūs destruktyvaus lyderio elgesio pirmtakai. Tiek psichopatija, tiek narcisizmas kyla iš klinikinių asmenybės sutrikimų, tačiau organizacijose atliekami tyrimai daugiausia buvo skirti subklinikiniam šių požymių lygiui.
Narcisizmas ir psichopatija lyderių tarpe
Narcisizmui būdingas valdžios, didybės ir meilės sau jausmas. Literatūroje randama daugybė psichopatijos modelių, nurodančių skirtingą pagrindinių savybių skaičių, tačiau nemaža dalis teorinių ir empirinių įrodymų atspindi Hare keturių faktorių modelį: tarpasmeninius santykius (manipuliavimas), afektinį funkcionavimą, gyvenimo būdą ir antisocialias tendencijas.
Atsižvelgiant į tai, kad lyderiai, kurie turi psichopatijos ir narcisizmo požymių, pasižymi empatijos stoka, manipuliavimu, taip pat jie tiki, kad turi daugiau galių ir yra pranašesni už kitus. Darbe tokie lyderiai dažnai giriasi, elgiasi nemandagiai, elgiasi agresyviai, turi polinkį išnaudoti kitus. Asmenys, kuriems būdingas didelis narcisizmas, mano, kad yra pranašesni už kitus ir turi grandiozinę savo didybės sampratą. Toks išpūstas savęs jausmas yra tiek svarbus, kad narcizai darys viską, kas būtina, kad jį išlaikytų.
Darbe tai gali pasireikšti perdėtais asmeniniais pasiekimais, kitų kritika ir polinkiu pripažinti kitų darbą - pastarieji du faktoriai yra netiesioginio patyčių elgesio pavyzdžiai. Dėl šios priežasties narcisizmui būdingi žmonės sunkiai palaiko sveikus santykius, o tai yra ypač problematiška, atsižvelgiant į jų socialinio pritarimo ir pagyrimo poreikį. Priešingai, tie, kuriems būdinga psichopatija, turi mažiau trapų ego, todėl yra mažiau linkę agresyviai reaguoti į kritiką, tačiau šie asmenys iš prigimties yra piktybiškesni, dažnai gauna pasitenkinimą žemindami ir kenkdami kitiems. Tie, kuriems būdinga psichopatija, taip pat yra impulsyvūs, o tai kartu su kitų teisių nepaisymu priverčia juos pažeisti socialines konvencijas. Ankstesni tyrinėtojai iškėlė hipotezę, kad psichopatija labiausiai susijusi su agresyviu elgesiu darbo vietoje.
Taip pat skaitykite: Alzheimerio liga: psichikos sutrikimų apžvalga
Tyrimas apie lyderio asmenybės bruožus ir depresiją
Per “Qualtrics” programą buvo atsitiktinai rasti įdarbinti 508 Jungtinių Amerikos Valstijų darbuotojai, dirbantys pilną darbo dieną. Su dalyviais buvo susisiekta individualiai neįtraukiant dalyvių darbo organizacijas. Supažindinant dalyvius su tyrimo instrukcija buvo pabrėžta, kad anketa bus anoniminė ir konfidenciali, o identifikavimo informacija nebus renkama. Dalyviai buvo atsitiktinai atrinkti iš 1 milijono suaugusiųjų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Imtyje buvo atstovaujamos įvairios profesijų grupės, daugiausia įmonių vadovai (8,9 %), sveikatos priežiūros specialistai (8,9 %) ir klientų aptarnavimo darbuotojai (7,9 %). Šiam tyrimui buvo suteiktas Mančesterio universiteto „Alliance Manchester Business School“ etikos leidimas (paraiška Nr.
Lyderio/vadovo narcisizmui įvertinti buvo naudojama 16 elementų DAPP-BQ narcisizmo skalė. Ši skalė yra patikimas narcisizmo matas ir rodo tvirtus konvergencinius pagrįstumo įrodymus, koreliuojančius su narcisistinio susižavėjimo ir konkurencijos klausimynu, 0,83. Lyderio psichopatija buvo vertinta per 4 konstruktus. Remiantis konstrukto apibrėžimų atitikimu, buvo parinkti manipuliavimo, bejausmiškumo, impulsyvumo ir elgesio problemų matai, atspindintys atitinkamai tarpasmeninius santykius, afektinį funkcionavimą, gyvenimo būdą ir antisocialias tendencijas. Manipuliavimas ir bejausmiškumas buvo matuojamas naudojant keturis elementus iš CAT-PD skalių. Impulsyvumui matuoti buvo naudojamas Hugheso (2014) 7 elementų matas. Elgesio problemos buvo vertinamos naudojant penkis elementus, atsitiktinai parinktus iš 16 elementų DAPP-BQ elgesio problemų skalės.
Modelio rezultatai atskleidė, kad “kelias” nuo patyčių iki depresijos buvo reikšmingas. “Kelias” nuo psichopatijos iki patyčių yra statiškai reikšmingas bei psichopatijos netiesioginis poveikis depresijai per patyčias taip pat buvo reikšmingas, tačiau tiesioginis “kelias” nuo psichopatijos į depresiją buvo nereikšmingas. “Kelias” nuo narcisizmo iki patyčių buvo statistiškai nereikšmingas ir netiesioginis narcisizmo poveikis depresijai per patyčias taip pat buvo statistiškai nereikšmingas. Tiesioginis narcisizmo poveikis depresijai buvo reikšmingas.
Šio tyrimo autoriai turi vieną galimą nedidelio neigiamo tiesioginio poveikio paaiškinimą. Autoriai teigia, kad tai yra klaidingas slopinimo efektas, kurį sukelia didelė kintamųjų tarpusavio koreliacija (ir daugybė esminių modifikacijų indeksų, susijusių su narcisizmo elementais). Taigi, modelio rezultatus autoriai interpretuoja kaip leidžiančius manyti, kad psichopatijos poveikį depresijai visiškai lemia patyčios darbo vietoje. Antrajame etape autoriai pritaikė atvirkštinio priežastinio ryšio modelį (depresija → patyčios → psichopatija ir narcisizmas). Alternatyvus modelis parodė šiek tiek sumažintus modelio tinkamumo ir beta koeficientus, o patyčių darbo vietoje paaiškinama dispersija buvo žymiai sumažinta (19,6 proc., lyginant su 41 proc.), o tai rodo, kad patyčių darbo vietoje reitingus daugiausia lemia tamsios lyderio savybės , o ne darbuotojų depresija.
Iš tiesų, kai autoriai nagrinėjo tiek lyderio bruožus , tiek darbuotojų depresiją kaip patyčių darbo vietoje rezultatą, būtent lyderio asmenybė buvo stipriausias prognozuotojas (βpsichopatija = 0,55 prieš β depresiją = 0,30, p < 0,001; β narcisizmas = 0,44 prieš β depresiją). Gali būti, kad nulinius rezultatus, susijusius su narcisizmu, lėmė tai, kad narcisizmas įeina į bendrąjį tamsiosios triados branduolį kartu su psichopatija. Taigi, autoriai išbandė antrąjį modelį, kuriame nebuvo psichopatijos ir narcisizmas buvo vienintelis nuspėjamasis kintamasis. Šiame modelyje “kelias” nuo narcisizmo iki patyčių buvo reikšmingas ir netiesioginis poveikis depresijai buvo reikšmingas, o tiesioginis poveikis buvo nereikšmingas. Modelis paaiškino 25,8% patyčių darbo vietoje ir 21,5% darbuotojų depresijos dispersijos. Taigi, modeliuojant vien narcisizmą kaip atskirą kintamąjį jis yra reikšmingas prognozuotojas, tačiau tiriant kartu su psichopatija jis tampa nereikšmingas.
Taip pat skaitykite: Suprasti asmenybės tipus
Tyrimo išvados ir apribojimai
Šio tyrimo autorių teigimu, tai pirmasis empirinis lyderio narcisizmo, lyderio psichopatijos, patyčių darbo vietoje ir darbuotojų depresijos asociacijų tyrimas. Rezultatai patvirtina hipotezę, kad patyčios darbo vietoje yra vienas iš mechanizmų, per kuriuos tamsios lyderio savybės daro įtaką darbuotojų depresijai. Remiantis ankstesniais tyrimais, buvo nustatyta, kad tiek lyderio narcisizmas, tiek lyderio psichopatija yra destruktyvūs ir kenkia darbuotojų psichinei sveikatai. Išvada, kad psichopatija yra didžiausias patyčių darbo vietoje veiksnys, taip pat atitinka ir išplečia ankstesnius patyčių tyrimus.
Šiame tyrime darbuotojai įvertino lyderio asmenybę, o tai kėlė susirūpinimą dėl pačių darbuotojų šališkumo. Šio tyrimo autoriai iškėlė hipotezę ir išbandė tarpininkavimo poveikį (t.y. priežastinius ryšius) ir tai padarė naudodami duomenis, surinktus vienu momentu, o tai neleidžia daryti tvirtų išvadų dėl priežastinio ryšio pobūdžio. Iš tiesų gali būti, kad depresija sergantys darbuotojai kasdienę sąveiką darbe per daug interpretavo kaip patyčių atvejus ir perdėdavo psichopatines ir narcistines savo vadovų tendencijas.
Lyderystės esmė ir vadovo asmenybė
Yra žinoma, kad žmogus iš prigimties yra sociali būtybė. Ką tik gimusiam kūdikiui jau reikia ne tik maisto, šilumos, bet ir aplinkinių dėmesio, meilės bei bendravimo. Sėkmingas žmogaus savęs realizavimas ir bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis, teigiamų emocijų šaltinis. Didžiąją savo gyvenimo dalį žmogus praleidžia darbe. Taigi nenuostabu, kad būtent iš darbo žmogus tikisi daug dalykų.
Organizacijų pasaulyje, kuris pasižymi laiko trūkumu, siekiu didinti darbuotojų produktyvumą ir stipriai konkuruoti rinkoje, nestebėtina, kad šiuolaikinis vadovas privalo sukurti darbingai sveiką klimatą, kuriame jo darbuotojai galėtų produktyviai dirbti bei save realizuoti. Vadinasi, galima teigti, jog sėkmingą organizacijos gyvavimą, bei produktyvių darbuotojų darbą turi užtikrinti tuos organizacijos vadovas. Taip teigia ir du amerikiečių psichologai Manfred F.R. Kets De Vries ir Danny Miller, svarbi organizacijų efektyvumo sąlyga yra sveikas visos organizacijos vadovas. Jie atliko daug tyrimų organizacijose ir pastebėjo, kad yra panašumų tarp liguistų ir neadekvačių vadovų elgesio ir organizacijų veiklos ypatumų. Vadovų uždarumas, jautrumas, įžeidumas, smulkmeniškumas, įtarumas neigiamai veikia darbuotojų santykius, organizacijos planų kūrimą ir vykdymą, organizacijos padėtį rinkoje, finansus ir t.t.
Laikas parodė, kad kai kurios savybės gali būti nuosaikūs efektyvaus vadovavimo rodikliai. Tačiau tai, kad vadovas pasižymi intelektu, ryžtu, pasitikėjimu savimi ir panašiai, jokiu būdu nereiškia, jog jo pavaldiniai dirbs produktyviai ir bus patenkinti.
Taip pat skaitykite: Lyderio savybės: Algirdas Brazauskas
Lyderiavimas ir vadovavimas: skirtumai ir panašumai
Ką reikštų žodžiai „lyderiavimas, lyderis“ ir „vadovavimas, vadovas“?
- Lyderiavimas įtraukia kitus - darbuotojus ir pasekėjus.
- narių. grupės veiklą. Tačiau lyderis paprastai turi daugiau galios.3.
- Lyderiavimas susijęs su vertybėmis. Psichologas R.Želvys pagrindiniu lyderio ar vadovo atributu laiko įtaką - vadovauja tas grupės narys, kuris turi daugiausiai įtakos kitų grupės narių veiklai. Galimybė kontroliuoti kitus ir daryti jiems įtaką yra vienas svarbiausių žmonių tarpusavio santykių aspektų. Lyderis skatina veikti, duoti nurodymus, išaiškina nesutarimus tarp kitų grupės narių ir priima sprendimus. Jis reiškia pritarimą ar nepritarimą grupės veiksmams, įkvepia, padrąsina žodžiu, yra bet kurios grupės veiklos priešakyje.
Taigi, galima išskirti tris elementus, kaip bendrus visiems lyderiavimo apibrėžimams: įtaką, grupė, tikslas. Lyderiavimas parodomas kaip procesas, kurio metu lyderis įtakoja kitus, stimuliuodamas šiuos elgtis tam tikru būdu. Grupės nariai yra pavaldūs lyderiui, tačiau šis jaučia atsakomybę nariams. Svarbu pastebėti, kad nors lyderiavimas artimai susijęs su valdymu ir yra jam svarbus, tačiau lyderiavimas ir valdymas nėra ta pati sąvoka. Kad pabrėžtų skirtumą, lyderiavimo teoretikas W.Bennisas pasakė, jog daugelyje organizacijų per daug valdoma ir per mažai vadovaujama. Iš tiesų, žmogus gali būti efektingas vadovas: geras planuotojas ir puikus administratorius, bet jam gali trūkti lyderiui būtinų sugebėjimų.
Lyderiavimas yra vidinis tam tikros grupės procesas, priklausantis nuo grupės narių iniciatyvos. Vadovavimas sieja grupės veiklą su kitų grupių ir visos visuomenės, kurios dalis yra ši grupė, veiklos tikslais. Lyderiavimas remiasi neformaliais tarpasmeninės simpatijos, pripažinimo, solidarumo, opozicijos ir kitais santykiais. Vadovavimo pagrindą sudaro oficialūs dalykinės priklausomybės santykiai tarp vadovo ir pavaldinių, tarp vadovo ir aukštesnėse pakopose esančių vadovų.
Vadovavimo ir lyderiavimo skirtumai nepanaikina šių dviejų grupės reiškinių panašumų ir glaudžių ryšių. Daugybė įvairių grupių veiklos tyrimų rodo, kad vadovavimo funkcijas geriausiai atlieka tie asmenys, kurie yra autoritetingi, mėgstami kaip geri žmonės, gerbiami kaip specialistai, pagal neformalių santykių struktūrą. Efektyviausiai grupė valdoma tais atvejais, kai vadovavimo ir lyderiavimo rolės joje susipina, kai oficialus vadovas kartu yra ir neformalus lyderis. Žinoma, nebūtina, kad šių grupių vadovas būtų visapusiškas lyderis.
Vadovavimas - tai procesas, telkiantis žmones siekti ir realizuoti tam tikrus tikslus. Lietuviškoje literatūroje ši sąvoka dažnai tapatinama su lyderiavimu. Lietuvių kalboje šios sąvokos turi skirtingą prasmę: vadovavimas remiasi formalios jėgos pozicija, turinčia įtakos žmonėms, o lyderiavimas kyla iš socialinės įtakos proceso. Vadinasi, asmuo gali būti vadovas, lyderis arba ir vadovas, ir lyderis. Lyderis taip pat gali būti formalus - paskirtas vadovauti grupei, arba neformalus - iškilęs iš grupių narių vertinimo ir pripažinimo. prievarta. Vadovavimas bus neefektyvus, jei jis nesirems lyderiavimu, pasireiškiančiu vadovo sugebėjimu sutelkti žmones sėkmingam realizavimui.
Vadovo savybės ir įgūdžiai
- 3 tai menas suteikti žmonėms tai, ko jiems reikia ir ko jie nori. Kartu tai yra gavimas to, ko Jums (vadovui) reikia ir ko Jūs norite (D.H.Kuck). Būtų idealu, jei vadovas galėtų atsirinkti žmones, su kuriais jis norėtų dirbti. Tačiau tai - dažniau svajonė, o ne realybė, nes vadovai perima jau sukurtą grupę.
- pažinti kiekvieną komandos narį - jo privalumus ir trūkumus, stipriąsias ir silpnąsias puses.
- skatinti žmones dalyvauti aptariant veiklos tikslus ir taikinius.
- jei įmanoma, duoti žmonėms galimybę keistis darbu.
Komandos formavimas yra lėtas, kantrybės ir atkaklumo reikalaujantis procesas. Vadovavimas - svarbiausias komandos rezultatų faktorius. Nesugebantis ar nenorintis taikyti kolektyvinio vadovavimo metodų vadovas numarina kiekvieną komandos kūrimo iniciatyvą.
- vadovas yra tolerantiškas kitų žmonių įsitikinimų atžvilgiu.
Komandos subūrimas - galingas valdymo svertas. Jis sukuria efektyvią, atsakingą žmonių grupę, kuri pasižymi galingu potencialu. Geras kolektyvas - dažniausiai kasdienių ilgalaikių vadovo pastangų rezultatas. Tik tvirtais vadovavimo įgūdžiais pasižymintis vadovas gali sukurti puikią komandą. Grupėje neišvengiamai nusistovi tam tikra statusų hierarchija. Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra lyderis. Jis nebūtinai yra pats populiariausias žmogus grupėje. Jis imasi dominuojančio vaidmens. Lyderio ir tų, kuriems vadovaujama, sąveika pagrįsta socialiniais mainais. Jis padeda įveikti sunkumus, sudaro galimybes spręsti problemas ir padeda jas spręsti. Už tai jis įgyja pritarimą ir tampa įtakingas. Kadangi lyderiui tenka veikti ir grupės viduje, kištis į ten vykstančius procesus, jo indėlis į komunikaciją labai didelis. Jis taip pat inicijuoja naujus santykius, palaikydamas jau esamus. Be to, lyderiams labiau leidžiama pažeidinėti grupės normas, lyderis daugiau pastiprinamas ir jam reikia mažiau nuveikti, kad būtų pastiprintas.
Vienas kito nepažįstančių žmonių grupėje lyderiu gali būti palaikytas kiekvienas, kurio verbalinis aktyvumas didesnis negu kitų. Taip pat iš naujausių tyrimų aiškėja, kad sprendžiant apie gebėjimą lyderiauti dalyvavimo diskusija kiekybė yra kur kas svarbesnė už kokybę. Daug šnekantis žmogus sudaro įspūdį, kad jis yra kompetentingas. Rezultatai rodo, kad mažai, tačiau protingai ir dalykiškai kalbėjusių žmonių tinkamumas būti lyderiu buvo įvertintas blogiausiai. Taip pat įrodyta, kad fizinis patrauklumas turi įtakos asmens populiarumui. Taigi lyderiavimo grupėje efektyvumą lemia ne vien asmenybės bruožai ar aplinkos veiksniai, bet ir optimalus situacijos ir asmenybės bruožų derinys: asmeniniai lyderio ryšiai, užduočių struktūra ir grupės organizacija.
Organizacijos sėkmę labai lemia sveika vadovo asmenybė. Vadovo poreikiai, savybės ir kompetencija yra sudėtingi, bet įvardijami. Asmenybės nuostatos yra pagrįstos vertybių sistema, kuri nusako, ko žmogus siekia. Ji tartum propaguoja visą žmogaus veiklą, lemia svarbiausią elgesio kryptį. Kiekvienas vadovas pasirenka, kaip ir ką daryti. Tai, kas vadovui atrodo svarbu ir teisinga, turi didelės įtakos ir jo, ir pavaldinių gyvenimo kokybei. Vertybių išsiaiškinimo sau pačiam procesas yra ilgalaikis ir sudėtingas, tačiau būtinas, kad taptum atsakingas už jų gyvavimą. Tai ypač svarbu vadovams, kurie priima strateginius sprendimus, sprendžia principines problemas, yra atsakingi už savo pavaldinių tobulėjimą. Vadovai, kuriems neaiškūs prioritetai, veiklos prasmė bei vertybės, neturi tvirto savo veiksmų pagrindo, linkę priimti spontaniškus, vienadienius sprendimus, taip užprogramuodami nesėkmingą veiklą. Laikui bėgant, dėl naujo patyrimo bei senų vertybių neadekvatumo situacijai dabarties reikalavimams, vertybės keičiasi. Tačiau visada lieka svarbus jų įvardijimo, išsiaiškinimo bei įgyvendinimo procesas. Asmenybės vertybės pasireiškia būtent nuostatomis.
#