Straipsnyje nagrinėjami sveikatos psichologijos aspektai, priklausomybių problemos ir Vilniaus universiteto profesorės Laimos Bulotaitės įžvalgos šiais klausimais.
Sveikatos psichologų vaidmuo Lietuvoje
Lietuvoje sveikatos psichologai pradėti rengti neseniai, todėl visuomenė dar mažai žino apie jų darbą. Skirtingai nuo klinikinių psichologų, kurie dažniausiai dirba su psichikos sveikatos sutrikimų turinčiais pacientais psichiatrinėse ligoninėse ir psichikos sveikatos centruose, sveikatos psichologai daugiau dirba su sergančiaisiais somatinėmis, lėtinėmis ligomis ir užsiima žmonių sveikatinimu.
Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros magistro studijų programos „Sveikatos psichologija“ komiteto pirmininkė prof. dr. pažymi, kad pasaulyje stebima sveikatos krizė, kurios metu trūksta pinigų ir racionalaus jų panaudojimo. Tyrimai rodo, kad didžioji dalis pacientų serga lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, o lietuvių sveikatos raštingumas yra labai žemas. Žmonėms trūksta informacijos tiek apie konkrečias ligas, tiek apie sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą.
Gydytojų ir sveikatos psichologų bendradarbiavimas
Profesorė atkreipia dėmesį, kad ne tik patys žmonės yra kalti dėl žemo sveikatos raštingumo, bet ir gydytojai, kurie neturi laiko plačiau papasakoti apie ligas. Taip pat nepagrįstai baiminamasi, kad sveikatos specialistai užims medikų vietą. Gydytojai visuomet geriau išmanys žmogaus organizmą ir ligas, tačiau turintiems didesnį kraujospūdį, cholesterolio kiekį ar antsvorį pacientams jie dažniausiai tiesiog pataria sveikai gyventi. Dabar gydymo įstaigose sprendžiamos tik medicininės problemos, o turėtų būti įvertinti ir biopsichosocialiniai veiksniai.
Prevencijos svarba ir finansavimas
Ligų prevencijos svarba deklaruojama seniai, tačiau skiriant lėšas šiai sričiai dažniausiai nubyra tik trupiniai. Profesorė tikisi, kad Sveikatos apsaugos ministerija sudarys sąlygas ligoninėms įdarbinti daugiau sveikatos psichologų. Žmogus skundžiasi bloga savijauta, o ji pirmiausia išsivysto per kelerius metus dėl blogos psichologinės būklės. Jau dešimt metų kalbama apie tai, kaip padėti pacientui spręsti problemas, kol sutrikimas dar nėra išsivystęs ir nereikia vartoti vaistų. Jei tokiam žmogui nepadėsime dabar, po poros metų jam tikrai prireiks medikamentų ir jo gydymas kainuos brangiau. O dabar, jei poliklinikose ir yra psichologai, tai pacientai jiems siunčiami tik labai rimtais atvejais.
Taip pat skaitykite: Prevencijos strategijos
Sveikatos psichologų trūkumas
Sveikatos psichologus rengia ne tik Vilniaus universitetas, bet ir kiti šalies universitetai, tačiau jų išties nėra pakankamai. Ypač jų trūkumas pasijaustų, jei visos įstaigos, kur tokie specialistai reikalingi, juos priimtų. Dabar daug kas priklauso nuo įstaigos vadovo. Jeigu jis mato, kad toks specialistas reikalingas, tam atrandama pinigų ir skiriamas etatas. Bet kiti gydytojai nesupranta, kam tas psichologas reikalingas, jei žmogui skauda pilvą. Paskirsi jam vaistų ir viskas. O galbūt jam skausmas atsiradęs būtent dėl psichologinių problemų.
Požiūrio į psichologus kaita
Toks požiūris keičiasi, bet ypač vyresnioji karta tiek į klinikinius, tiek sveikatos psichologus žiūri įtariai. Užsienyje tokiais atvejais dažnai toks specialistas tiesiog įvardijamas kaip konsultantas, kad nesukeltų neigiamų asociacijų. Tačiau jaunesnių žmonių požiūris kitoks. Populiarėja savitarpio pagalbos grupės, kur renkasi tokią pačią problemą turintys, pavyzdžiui, diabetu ar reumatu sergantys žmonės. Vilniaus universiteto fakultete yra grupė, sukūrusi relaksacijos ir streso įveikimo programą. Tokios savipagalbos programų atsiranda ir poliklinikų tinklalapiuose.
Priklausomybės XXI amžiuje: Laimos Bulotaitės įžvalgos
Internetu naudojamės beveik visi, čia patenkiname vis daugiau savo poreikių. Augantis interneto vartojimas ne tik atveria naujų galimybių, bet ir pažeria daugybę naujų rizikų. Probleminis, kompulsyvus interneto naudojimas, priklausomybė nuo interneto ir žaidimo internete sutrikimas - naujas, sparčiai plintantis ir globalų susirūpinimą keliantis reiškinys. Tai gali apimti daugelį internetinės veiklos sričių: įsitraukimas į socialinius tinklus, žaidimai, azartiniai lošimai, tiesioginis vaizdo transliavimas, pornografijos žiūrėjimas, kompulsyvus naršymas ir kt.
Priklausomybių priežastys ir pasekmės
Priežasčių priklausomybės ligoms formuotis ir plisti, nepaisant gydytojų, teisėsaugos, mokytojų, psichologų, socialinių darbuotojų ir aktyvios visuomenės pastangų, yra daug. Be abejo, pagrindinė priklausomybės formavimosi priežastis yra malonumo siekis. Taip jau mes sutverti. Jei asmuo turi didelį malonumo poreikį, kurio nepatenkina kitokiais, sveikais ir visuomenėje priimtinais būdais, tuomet griebiamasi lengvesnio kelio. Vartotojiškoje visuomenėje kuriami produktai, kurie suteikia vis daugiau malonumo, net ir kalbant apie maistą.
Dar viena galimų tiek senų, tiek naujųjų elgesio priklausomybės augimo priežasčių gali būti ir Covid-19 pandemijos patirtis. Jaunimui bręstant tiesiog gyvybiškai būtini gyvi santykiai. Pandemijos metu jaunuoliai tą galimybę prarado, jų bendravimas buvo apribotas, perkeltas į internetą - štai ir matome pirmąsias pasekmes. Tos žalos kompensuoti nepavyks. Be to, karo grėsmė yra nuolatinio nerimo šaltinis, vedantis į priklausomybių bunkerius. Jaunimas juk mato, kad mes, suaugusieji, dėl to nerimaujame, jaučiame stresą.
Taip pat skaitykite: Bulotaitės apžvalga: ar priklausomybės teorija vis dar aktuali?
Technologijų įtaka ir laisvalaikio praleidimas
Šiandien daugybę dalykų galime daryti neišeidami iš namų, į pasaulį žvelgdami per ekraną. Visos technologijos, atradimai siekia palengvinti kasdienį žmogaus gyvenimą - norima turėti daugiau laisvo laiko. Psichologai jau seniai kalba apie sekmadienio neurozę. Neturėjimas ką veikti, laisvo laiko perteklius yra ne tik dovana, bet ir iššūkis. Dabar galima beveik neišeiti iš namų: mokslai, darbai, susitikimai, net apsipirkimas - viskas gali vykti per ekraną, sėdint namuose.
Pagrindinis pavojus naudojantis ekranais yra tas, kad internete poreikiai patenkinami greičiau nei realybėje. Kartais žmonėms sunku atskirti, kur realybė, o kur virtualaus pasaulio melas. Taip, Amerikoje jau 2013 m. pradėta kalbėti apie priklausomybes nuo interneto, o Europoje 2018 m. į Tarptautinį ligų klasifikacijos vadovo (TLK) leidimą įtraukta priklausomybė nuo kompiuterinių žaidi-mų. Taigi, aplenkėm amerikiečius. Pirkimai, pornografija, žaidimai, lažybos ir net kasdienės veiklos internete gali tapti priklausomybe. Pasiūla internete neišpasakytai didelė. Sekama, ką veiki internetinėje erdvėje, ką stebi, kuo domiesi, ko ieškai - ir tada siūloma vis daugiau domėjimosi srityje esančių galimybių.
Priklausomybių prevencija ir pagalba
Manau, kad kalbant apie prevenciją labai svarbu aiškios taisyklės ir draudimai. Taisyklės atspindi mūsų vertybes ir apsisprendimus.
Ką patartumėte žmonėms, kurie pastebėjo, kad internetinė veikla jau kelia problemų, jei įtaria, kad formuojasi priklausomybė nuo interneto ir patys nebegali su tuo susitvarkyti? Šiuo metu pagalbos nuo elgesio priklausomybių sistemos nėra ir ji nebus kuriama, kol elgesio priklausomybės nebus įtrauktos į TLK. Žinoma, dažnai priklausomas asmuo savo bėdą neigia. Tai galioja ne tik priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų, bet ir kalbant apie elgesio priklausomybes. Retai pats žmogus pastebi savo problemas ir kreipiasi pagalbos. Dažniausiai artimieji yra it veidrodis, atspindintis besivystančių problemų keliamą sumaištį.
Labai džiaugiuosi savipagalbos grupėmis. Džiugu, kad alkoholio, narkotikų ar lošimų atveju galima ramiai nukreipti žmones į šias grupes žinant, kad jie gaus būtinąją pagalbą. Kaip žmogus, dirbantis priklausomybių srityje, ir kaip mokslininkė noriu dar kartą patikinti - savipagalbos grupės (Anoniminiai alkoholikai, Anoniminiai narkomanai, Anoniminiai lošėjai, Anoniminiai tabletininkai ir kt.) yra puikus ir tikrai veiksmingas pagalbos būdas nuo priklausomybių kenčiantiems asmenims.
Taip pat skaitykite: Gailienė, Bulotaitė, Sturlė: psichologijos analizė
Suaugusių alkoholikų vaikų psichologinė savijauta ir atsparumas
Suaugę alkoholikų vaikai, remiantis nepilnamečių alkoholikų vaikų tyrimais, tradiciškai priskiriami rizikos grupei, kuriai būdingos įvairios psichikos sveikatos problemos, prisitaikymo darbinėje aplinkoje ir šeimoje sunkumai. Vis dėlto pastaruoju metu atliekama vis daugiau tyrimų, kurie atskleidžia, kad nemažai suaugusių alkoholikų vaikų, nepaisant traumuojančios vaikystės patirties, puikiai prisitaiko ir neturi psichikos sveikatos problemų.
Tyrimai rodo, kad suaugusiems alkoholikų vaikams būdingas ganėtinai aukštas psichologinio atsparumo lygis. Atskleistos šių asmenų psichologinio atsparumo sąsajos su vaiko amžiumi, kada tėvas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, t. y. kuo ilgiau vaikai gyvena su piktnaudžiaujančiu alkoholiu tėvu, tuo jų psichologinis atsparumas mažesnis.
Vertinant psichologinę savijautą paaiškėjo, kad suaugusių alkoholikų vaikų savivertė yra gana aukšta, depresijos, nerimo ir pasitenkinimo gyvenimu lygis vidutinis. Dauguma suaugusių alkoholikų vaikų neturi su alkoholio vartojimu susijusių problemų, o jų alkoholio vartojimas laikomas mažai rizikingu.
Išvados apie suaugusių alkoholikų vaikų psichologinę savijautą
Suaugusių alkoholikų vaikų psichologinė savijauta susijusi su jų psichologiniu atsparumu ir iš dalies susijusi su demografinėmis bei tėvų šeimos charakteristikomis. Suaugusių alkoholikų vaikų psichologinis atsparumas leidžia prognozuoti jų psichologinę savijautą, t. y. kuo didesnis jų atsparumas, tuo aukštesnė savivertė, didesnis pasitenkinimas gyvenimu bei psichologinė gerovė, žemesnis nerimo ir depresijos lygis.
Laimos Bulotaitės karjeros kelias
Laima Bulotaitė baigė VU psichologijos studijas, dirbo Higienos institute, Vilniaus priklausomybės ligų centre. Yra vadovėlio „Sveikatos psichologija“ bendraautorė (2011) (kartu su N. Žemaitiene, R. Jusiene, A.
tags: #bulotaite #laima #psichologijos #zurnalas