Radvilos - viena įtakingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) giminių, turėjusi didelę įtaką politiniam, kultūriniam ir religiniam krašto gyvenimui. Šiame straipsnyje apžvelgiama Radvilų giminės istorija, pradedant jų ištakomis Vytauto Didžiojo laikais ir baigiant šių dienų palikuonimis.
Radvilų giminės ištakos
Radvilų giminė kilo iš elitinių lietuvių bajorų Sirpučio ir Viršulio, pasižymėjusių Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais (XIV a. pabaigoje-XV a. pradžioje). Giminės pradininku laikomas Sirpučio sūnus didikas Kristinas Astikas (m. 1442 ar 1443). Jo sūnus Radvila Astikaitis (m. 1477) 1433-34 ir nuo 1463 buvo LDK krašto (žemės) maršalka, nuo 1463 Trakų vaivada, nuo 1475 Vilniaus kaštelionas. Jis rėmė Kazimiero Jogailaičio kandidatūrą į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą ir palaikė ryšius su Goštautais.
Radvilų įtaka LDK ir ATR
XVI-XVIII a. 22 Radvilos buvo kancleriai, maršalkos, etmonai ir iždininkai, 37 vaivados, 2 vyskupai, kardinolas ir karalienė. Radvilos atkakliai ir nuosekliai kovojo dėl LDK valstybinio savarankiškumo, atstovaudavo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, kai jo nebūdavo LDK. Giminė turėjo savo privačią kariuomenę (iki 6000 žmonių) su artilerija, Palenkės Białos, Biržų, Liubčios, Myriaus, Nesvyžiaus, Slucko ir Olykos pilis.
1528 m. LDK kariuomenei nuo 18 240 dūmų davė 760 raitelių, 1567 m. nuo 28 170 - 940 raitelių ir 1585 pėstininkus.
XVI a. viduryje dalis Radvilų tapo protestantais, reformacijos LDK rėmėjais ir skleidėjais. Nesvyžiaus katalikiškos šakos Radvilos studijavo Strasbūro, Bolonijos, Romos, Grazo, Vienos universitetuose, Biržų evangelikų reformatų šakos Radvilos - protestantiškuose Vokietijos bei Prūsijos (Karaliaučiaus), Nyderlandų (Leideno, Utrechto) universitetuose. XVII a. pradžioje Radvilos susigiminiavo su Vokietijos Hohencolernų dinastija, darė įtaką Prūsijos valdovų politikai.
Taip pat skaitykite: Apie Mikalojų Radvilą Rudąjį
XVII a. antroje pusėje įtakingumu LDK juos nustelbė didikai Pacai. Tuo metu Radvilų svarbiausios šakos buvo Goniądzo ir Medilo (Baltarusija).
Žymiausi Radvilų atstovai
- Mikalojus Radvila Senasis (m. 1509) - Vilniaus vaivada ir LDK kancleris.
- Mikalojus Radvila (1470-1521) - LDK kancleris, vadovavo Lietuvos I Statuto rengimui.
- Jurgis Radvila (1480-1541) - LDK didysis etmonas.
- Barbora Radvilaitė (1520-23 - 1551) - Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmona.
- Mikalojus Radvila Juodasis (1515-65) - įtakingas LDK valstybininkas, reformacijos rėmėjas.
- Mikalojus Radvila Rudasis (1512-84) - LDK didysis etmonas, valstybės veikėjas.
- Kristupas Radvila Perkūnas (1547-1603) - karvedys.
- Jonušas Radvila (1612-55) - Vilniaus vaivada ir LDK didysis etmonas, sudarė Kėdainių sutartį su Švedija.
- Boguslavas Radvila (1620-69) - LDK ir Prūsijos kunigaikštystės valstybės bei karo veikėjas.
- Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė (1702-62) - LDK didysis etmonas.
- Karolis Stanislovas Radvila (1734-90) - Radomo konfederacijos maršalka, Baro konfederacijos Lietuvos konfederatų generalinis maršalka.
- Motiejus Radvila (1749-1800) - kompozitorius ir dramaturgas.
- Mykolas Jeronimas Radvila (1744-1831) - paskutinis Vilniaus vaivada, meno kolekcininkas.
- Antanas Henrikas Radvila (1775-1833) - kompozitorius, Poznanės didžiosios kunigaikštystės vietininkas.
- Mykolas Gedeonas Radvila (1778-1850) - Lenkijos karalystės kariuomenės generolas, 1830-1831 sukilimo vienas vadų.
- Leonas Jeronimas Radvila (1808-85) - Rusijos imperijos karo veikėjas.
- Ferdinandas Frydrichas Radvila (1834-1926) - Lenkijos valstybės ir politinis veikėjas.
- Jonušas Pranciškus Radvila (1880-1967) - Lenkijos politikas, vadovavo konservatoriams.
Radvilų rezidencijos ir ordinacijos
Žymiausios Radvilų rezidencijos nuo XVI a. buvo Palenkės Biala, Biržai, Dubingiai, Liubčia, Myrius, Nesvyžius, Sluckas ir Olyka. Klecko, Myriaus, Nesvyžiaus ir Olykos valdos buvo paverstos ordinacijomis (nedalomomis valdomis, dar vadintomis majoratais, kuriuos paveldi vyriausieji sūnūs). Paskutinis Nesvyžiaus ir Klecko Radvilų šakos atstovas ir ordinacijos savininkas buvo Leonas Vladislovas (m. 1959), Olykos šakos ir ordinacijos - Jonušas Pranciškus (m. 1967); šių šakų palikuonys tebegyvena.
Radvilų palikimas
Radvilų giminė paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje ir kultūroje. Jų veikla prisidėjo prie LDK politinės, ekonominės ir kultūrinės plėtros. Radvilų remtos reformacijos idėjos turėjo įtakos religinei situacijai krašte. Giminės atstovai garsėjo kaip mecenatai, rėmę mokslą, meną ir kultūrą.
Radvilų istorija yra neatsiejama nuo Lietuvos istorijos, o jų palikimas tebėra svarbus ir šiandien.
Radvilų giminė kultūroje
Radvilų giminės istorija įkvėpė daugybę menininkų ir kūrėjų. Apie Radvilas sukurta literatūros kūrinių, spektaklių, filmų. Vienas iš naujausių pavyzdžių - Karolio Kaupinio ir Birutės Kapustinskaitės muzikinis paveikslėlis „Radvila Darius, Vytauto“, kuriame per archyvinę televizijos medžiagą ir gyvą muziką nagrinėjami Lietuvos visuomenės rūpesčiai ir idėjos. Kūrinyje panaudota vaizdo medžiaga iš LRT archyvo: 1989-1991 m. laidų „Veidrodis“, „Akistata“, „Vilnius ir vilniečiai“, „Sekmadienio rytą“ fragmentai. Spektaklyje skamba televizijos laidų vedėjų ir anoniminių asmenų balsai, atskleidžiantys Lietuvos visuomenės portretą tarp tradicijų šleifo ir siekio išsilaisvinti iš praeities.
Taip pat skaitykite: Harmoningi santykiai pagal Vytautą
Režisierius Karolis Kaupinis teigia, kad „Radvila yra didiko pavardė, o Radvila Darius Vytauto - sovietinė formuluotė su tėvavardžiu. Tai iš esmės rodo konfliktą tarp vienos ir kitos praeities. Kitas dalykas, kurį įžvelgėme jau paskui, yra tai, kad Radvila, Darius ir Vytautas - tai trys Lietuvos kultūrai svarbūs asmenys. O iš tikrųjų tai - tik paprasto konkretaus žmogaus iš konkrečios televizijos laidos vardas“.
Taip pat skaitykite: Vytauto įžvalgos apie psichologiją tarp JAV lietuvių
tags: #radvila #ir #vytautas #istorines #asmenybes #prisidejusios