Priklausomybių Tipai: Nuo Alkoholio Iki Interneto

Priklausomybė - tai psichikos sutrikimas, kuris atsiranda dėl polinkio vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ar daryti tą pačią veiklą siekiant pasitenkinimo jausmo, nepaisant numatomų ar akivaizdžių neigiamų padarinių pačiam individui ar jo aplinkai. Tai sudėtinga problema, paveikianti įvairaus amžiaus ir socialinių grupių žmones. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius priklausomybių tipus, jų ypatumus ir galimus gydymo būdus.

Priklausomybės Apibrėžimas ir Diagnostika

Priklausomybė apibrėžiama kaip psichikos sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu potraukiu vartoti tam tikras medžiagas ar užsiimti tam tikra veikla, nepaisant neigiamų pasekmių. Priklausomybę, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojas. Kilus įtarimui, kad susiduriate su žalingu vartojimu ar priklausomybe, tiek jūs, tiek jūsų artimieji gali pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu.

Gydymo Galimybės Lietuvoje

Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo. Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus. „Altamedica“ Psichikos sveikatos centre Marijampolėje pacientai gydomi dėl priklausomybių nuo alkoholio, rūkymo, narkotinių medžiagų, azartinių lošimų ar interneto. Taikomas kompleksinis priklausomybių gydymas mokslu pagrįstais metodais - terapija ir medikamentais.

Dažniausiai Pasitaikančios Priklausomybės

Pateikiame 10 dažniausiai pasitaikančių priklausomybių:

1. Priklausomybė nuo Alkoholio

Tai lengvai prieinama, suaugusiesiems jį gerti yra legalu. Ilgai ir dideliais kiekiais jį vartojant gali atsirasti priklausomybė. Tai lėtinė liga, pasireiškianti padidėjusiu potraukiu vartoti alkoholį ir išaugusia alkoholio tolerancija. Vystantis priklausomybei, didėja alkoholio suvartojimas per tam tikrą laiką, o pastangos vartoti - bergždžios, pasibaigiančios atkryčiais, nepaisant žalingų pasekmių. Kartu su priklausomybe nuo alkoholio gali išsivystyti psichikos sutrikimai ir somatinės komplikacijos, tokios kaip: širdies ir kraujagyslių ligos, kepenų cirozė, įvairūs vėžio tipai. Ši priklausomybė taip lemia sunkumus asmeniniame ir profesiniame gyvenime. Net ir suvartotas gana nedidelis alkoholio kiekis sutrikdo žmogaus gebėjimus. Mokslininkai nustatė, kad priklausomais nuo alkoholio tampa kas dešimtas alkoholinius gėrimus vartojantis žmogus. Daugiausia įtakos turi asmens savybės, paveldimumas, socialinė aplinka ir joje vyraujančios alkoholio vartojimo tradicijos.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?

Nutraukus alkoholio vartojimą, turintiems priklausomybę išryškėja abstinencija, kuri pasireiškia psichologiniais simptomais (nervingumu ir dirglumu, nerimu ar lengva susijaudinimo būsena, nuotaikos svyravimais, nuovargiu ir sunkumu aiškiai mąstyti) ir fiziniais simptomais (galvos skausmu, pykinimu ir vėmimu, apetito stoka, prakaitavimu, padažnėjusiu širdies plakimu ar nemiga).

Vykdant alkoholio vartojimo prevenciją būtina akcentuoti, kad labai pavojinga alkoholį vartoti kaip stresą mažinančią priemonę ar vaistą, susinervinus, susipykus, pavargus, kai nepasisekė, kai norisi užsimiršti ir pan.

Alkoholizmo tipai:

  • Nuolatinis: Alkoholis vartojamas beveik nuolat, dažniausiai nedidelėmis dozėmis, populiarus gėrimas yra alus ar kiti silpni gėrimai. Kartais pasigeriama, kartais pasitaiko nedidelių negėrimo periodų. Būdinga ir tai, jog kompanija nebūtina.
  • Periodinis: Žmogus vartoja alkoholį tam tikrais tarpais, pvz., du ar tris mėnesius neima nė lašo, tačiau kai užgeria - tai labai stipriai, kelias dienas ar savaites. Nustojus gerti kankina labai stipri abstinencija, kaltės jausmas, prisiekinėjama sau ir aplinkiniams: „Viskas, tikrai daugiau nebegersiu…“. Ir taip iki kito užgėrimo.
  • Proginis: Alkoholis vartojamas tik esant progai, kitų akivaizdoje stengiamasi atrodyti tvarkingu žmogumi, todėl viešuose pobūviuose neprisigeriama, o „iki pergalės“ geriama vienumoje, pasislėpus nuo artimųjų ir kitų svarbių žmonių arba keliaujama pas pažįstamus girtaujančius žmones, kurie girtavimui pritars.
  • Socialinis: Girtaujama tik kompanijose, alkoholio vartojimas siejamas su nuotykiais, bendravimu, iškylomis, šventėmis. Niekada negers vienas (ar viena), nebent kartais alaus atsipagiriojimui. Tokiu būdu bandoma susikurti sau įvaizdį: „Aš - ne alkoholikas, nes negeriu vienas“.
  • Paslėptas arba buitinis: Žmogus alkoholį dažniausiai geria vienas namuose, ilgą laiką sugeba girtavimą nuslėpti, išlaiko aukštą socialinį statusą, išoriškai atrodo tvarkingas, gerbiamas kitų. Būdingas labai subtilus girtavimo slėpimas, pvz., alkoholio niekada nepirks vienoje parduotuvėje, kad niekas neįtartų, jog geriama daug. Laikui bėgant, girtavimą darosi vis sunkiau nuslėpti, o tai yra labai skausmingas išgyvenimas, lydimas kaltės, gėdos ir baimės, kad į viešumą iškils alkoholio vartojimo problema.
  • Atsitiktinis: Girtaujama be grafiko, su proga ar be, būdingi spontaniški užgėrimai, pvz., išėjo nusipirkti maisto produktų, pakeliui sutiko pažįstamą ir „netyčia“ prisigėrė.

Šie girtavimo skirtumai neretai trukdo suvokti priklausomybę, nes žmogus lygina save su kitaip girtaujančiais, tarkime, užgeriantis retai, sau ir kitiems tvirtina, kad jis gali ilgai negerti, o problemų, jo manymu, turi tie, kurie geria ištisai. Po bet kokia priklausomybe slypi chaosas, kuris po truputį įsivyrauja žmogaus gyvenime. Alkoholizmas sudarko žmonių mintis ir jausmus, todėl pačiam, be išorinės paramos, surasti ir priimti teisingą sprendimą yra ganėtinai sudėtinga.

2. Priklausomybė nuo Rūkymo (Nikotino)

Rūkalius būna priklausomas ne nuo pačių cigarečių, o nuo jose esančio nikotino. Tai labai didelę priklausomybę sukelianti medžiaga. Dėl to mesti rūkyti be galo sunku. Šią priklausomybę sukelia tabako gaminiuose esanti medžiaga - nikotinas. Būtent dėl šios medžiagos rūkantieji savo noru negali nustoti rūkyti, o pabandę nerūkyti patiria fizinių ir psichologinių abstinencijos simptomų. Jei rūkyti pradedama paauglystėje, išsivysto stipresnė priklausomybė, nei pradėjus rūkyti suaugus. Priklausomybė nuo rūkymo yra medicininė liga, o ne įprotis. Ji pasireiškia didele tolerancija vartojamai medžiagai ir abstinencijos simptomais, nustojus ją vartoti.

Nepaisant visos informacijos apie rūkymo žalą, beveik visose valstybėse priimamų prieš rūkymą nukreiptų priemonių, įstatymais uždraustos reklamos, suvaržymų rūkyti viešose vietose, pasaulyje visvien nemažėja rūkančiųjų skaičius. Be abejo, noras rūkyti susijęs su fiziologija. Kaip tvirtina neurologai, viskas, kas dalyvauja metabolizmo procesuose, gali sukelti pripratimą. Nenugalimą potraukį rūkyti lemia cigaretėse esantis nikotinas, kuo didesnis jo kiekis yra cigaretėje, tuo stipresnį pripratimą jis sukelia. Priklausomai nuo vartojimo kiekio ir aplinkybių, nikotino poveikis gali būti ir stimuliuojantis, ir raminantis. Užsirūkius, nikotinas maždaug per septynias sekundes iš plaučių patenka į smegenis ir stimuliuoja ten esančius receptorius, susijusius su malonumo pojūčiu, sukeldamas džiaugsmingą nuotaiką. Žmogui norisi nuolat taip jaustis, todėl jis užsirūko vėl ir vėl. Negaunant nikotino, keičiasi nuotaika, žmogus tampa irzlus, prislėgtos nuotaikos, nedarbingas. Taip pasireiškia nikotino abstinencija. Ypač greit fizinė nikotino priklausomybė atsiranda vaikams. Dažnai jie pripranta rūkyti, būdami 12-13 metų, tai yra toli gražu iki amžiaus, kai cigarečių įsigyti galima legaliai. Rūkymas sukelia tam tikrus pokyčius smegenų receptoriuose, kurie yra negrįžtami.

Taip pat skaitykite: Bromazepamo vartojimas ir rizika

Psichologinė priklausomybė išsivysto iš įprastų žmogaus veiksmų, kai rūkymas tampa tam tikro ritualo dalimi: parūkyti geriant rytinę kavą, pokalbio metu, vairuojant. Dažnai cigaretės griebiasi patiriant tam tikras emocijas - norisi rūkyti susierzinus, supykus, arba atvirkščiai, be jos neįsivaizduojamas pergalės ar pilnatvės pojūtis. Būna žmonių, kurie rūko tik tam tikrose situacijose. Teoriškai jie lengvai galėtų atsisakyti rūkymo. Tačiau tos įprastos situacijos pasitaiko labai dažnai, ir kartojasi reguliariai: ir valgome kasdien, ir vairuojame, ir priežasčių susierzinti pakanka. Priežastis - vidinis elgesio stereotipas. Net naudojant pleistrus nuo rūkymo, nikotino kramtomąją gumą ar pastiles, tai yra duodant organizmui tam tikras dozes nikotino, nepavyksta atsikratyti įpročio rūkyti.

Priklausomybė nereiškia diagnozės visam likusiam gyvenimui. Tiesiog reiškia, kad mesti rūkyti yra sunku. Priklausomybė yra smegenų veiklos sutrikimas. Tai nėra disciplinos trūkumas ar moralinė problema. Smegenų treniruotės padeda normalizuoti tai, kas neveikia. Toks darbas sukuria tvirtą sveikimo ir atkryčių prevencijos pagrindą.

Kaip mesti rūkyti:

  • Nuspręskite nuo kurios dienos nustosite rūkyti.
  • Pinigus, kuriuos išleisdavote cigaretėms, dėkite į taupyklę.
  • Venkite vietų, susibūrimų, kurių metu dažniausiai rūkydavote.
  • Kilus norui užsirūkyti, išgerkite stiklinę sulčių, kramtykite kramtomąją gumą ar čiulpkite ledinukus. Jų nešiokitės su savimi.

3. Priklausomybė nuo Narkotikų

Narkotinių medžiagų, tiek nelegalių, tiek legalių, yra kai kuriuose vaistuose. Priklausomybė nuo vaistų sukelia panašias problemas kaip ir nuo narkotikų. Tai - elgesio, mąstymo ir fiziologinių veiksnių sutrikimas, atsirandantis dėl pakartotinio narkotinių medžiagų vartojimo. Narkotinės medžiagos pažeidžia smegenų dalis, atsakingas už savikontrolę ir savireguliaciją, mokymąsi ir atmintį. Priklausomybei būdingas stiprus noras vartoti psichoaktyviąją medžiagą, padidėjusi tolerancija vartojamai medžiagai, negebėjimas sukontroliuoti vartojimo, nepaisant žalingų pasekmių. Negydoma priklausomybė nuo narkotinių medžiagų gali sutrikdyti asmeninį ir darbinį gyvenimą, sukelti finansinių ir sveikatos problemų.

Smegenyse atlygio tinklas arba malonumo tinklas yra toks pat kaip priklausomybės tinklas. (Tai apima migdolą ir hipokampą). Priklausomybę sukeliantys narkotikai (metamfetaminas, kokainas, alkoholis ir kt.) keičia tinklo dinamiką, įvesdami neurofiziologinį disbalansą.

4. Priklausomybė nuo Azartinių Lošimų

Žaisti žaidimus, tikintis laimėti pinigų ar kitokį prizą, daugeliui žmonių yra malonumas. Bet ši pramoga gali tapti įkyria veikla, kurios žmogus nebeįstengia sustabdyti net matydamas, kad tai jam sukelia problemų. Piktnaudžiaujant azartiniais lošimais, nepriklausomai nuo lošimo formos (kazino, loterijos bilietai, lažybos) gali susiformuoti priklausomybė, kuri sukelia įvairias socialines ir psichologines problemas ne tik priklausomam asmeniui, bet ir jo artimiesiems. Atsiradus priklausomybei, asmuo slepia, kad lošia, negeba savęs kontroliuoti, lošia, nors ir neturi pinigų. Taip pat pasireiškia emocinės problemos: nerimas, miego sutrikimai, polinkis į savižudybę. Dažniau sunkumų kyla ne nustoti lošti, bet išvengti atkryčio.

Taip pat skaitykite: Vadovo kompetencijos ugdymas

Patologinis lošimas aptinkamas visose socialinėse grupėse, dažniausiai fiksuojamas tarp 21 ir 55 metų amžiaus vyrų. Polinkį į priklausomybę labiausiai nulemia psichologinės ir socialinės problemos.

5. Priklausomybė nuo Maisto

Žmonės, priklausomi nuo maisto, tam tikrais laikotarpiais nesugeba kontroliuoti valgymo. Jiems maistas kaip priemonė atsikratyti liūdesio, depresijos ar nerimo.

6. Priklausomybė nuo Kompiuterinių Žaidimų

Nuo kompiuterinių žaidimų priklausomi žmonės juos žaidžia tiek, kad tai ima trukdyti gyvenimui. Didžiausią priklausomybę sukelia tie žaidimai, kuriuose žaidėjas susitapatina su jo veikėju ir gali bendrauti su kitais žaidėjais.

7. Priklausomybė nuo Interneto

Internete mes ieškome informacijos, skaitome naujienas ir tinklaraščius, galime virtualiai bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio. Internetu galime tvarkyti savo sąskaitas, apsipirkinėti. Tai patologinis potraukis naudotis internetu, kliudantis darbui, mokslams ir asmeniniams santykiams. Priklausomybė nuo interneto atsiranda nesaikingai žaidžiant žaidimus, apsipirkinėjant, naudojantis socialiniais tinklais, kai tai paveikia emocinę ir fizinę sveikatą. Svarbu atkreipti dėmesį į pasikartojančio elgesio dažnį, trukmę ir intensyvumą.

Interneto naudojimas tampa priklausomybe, kai žmogus nori visą laiką juo naudotis. Jeigu neturi interneto, toks žmogus jaučia nerimą ar liūdesį.

8. Priklausomybė nuo Sekso

Priklausomybė nuo sekso neturi nieko bendra su lytiniu potraukiu. Norėti sekso normalu, bet žmonės, priklausomi nuo sekso, kad patenkintų savo įkyrų poreikį, elgiasi rizikingai. Jie lankosi pas prostitutes, mezga romanus, mylisi su nepažįstamais.

9. Priklausomybė nuo Apsipirkinėjimo

Kai kurie žmonės jaučia įkyrų poreikį apsipirkinėti, ir tai jiems tampa rimta problema. Jiems ši veikla tarsi priemonė susitvarkyti su emocinėmis ir kitomis gyvenimo problemomis. Gausus apsipirkinėjimas sukelia finansinių problemų, taip pat kelia grėsmę santykiams su partneriu.

10. Priklausomybė nuo Darbo

Priklausomybė nuo darbo gali atrodyti kaip geras dalykas. Žmonės aukština sunkų darbą, tėvai moko vaikus, kad tik dirbant įmanoma ką nors pasiekti. Tačiau jeigu darbas tampa manija, tai jau problema.

Psichologinė ir Fizinė Priklausomybė

Dažniausiai priklausomybės terminą vartojame kalbėdami apie alkoholizmą, intensyvų ilgalaikį rūkymą arba narkomaniją.

Psichologinė priklausomybė - stiprus psichologinis pripratimas, galintis išsivystyti bet kokiai malonumą teikiančiai veiklai. Įprasta psichologinės priklausomybės sąvoką vartoti tik toms priklausomybės formoms, kurios nesusijusios su fizinių medžiagų vartojimu, fiziologiniu organizmo pripratimu prie tos medžiagos bei su tuo susijusiu abstinencijos sindromu. Atrodytų, kad psichologinę priklausomybę įveikti pakanka vien valios pastangų. Tačiau dažniausia vienam pačiam išspręsti šios problemos nesiseka.

Fizinė priklausomybė - organizmo pripratimas prie tam tikrų (psichoaktyviųjų) medžiagų vartojimo ir dėl tų medžiagų negavimo išgyvenamu abstinencijos sindromu.

Priklausomybės ir Paaugliai

Visi tėvai myli savo vaikus ir neabejotinai linki jiems laimės. Visiems tėvams rūpi jų vaikų sveikata. Pasakų analizė atskleis, kokias psichologines užduotis turi išspręsti paauglio psichika, kad vystytųsi ir neužstrigtų vaikiškame tapatume. Kodėl nesivystanti psichika renkasi priklausomą elgesį? Kur ta riba, kada leisti jaunai psichikai ieškoti ir kūrybiškai skleistis, o kada tėvams verta kištis ir laikyti ribas? Priklausomybių rūšys ir kaip elgtis tėvams, sužinojus, kad vaikas vartojo neleistinų medžiagų?

Neuroterapija ir Priklausomybės Gydymas

Vis daugėja žinių, kad neuroterapija ir ypač neurostimuliacija yra veiksmingi priklausomybės gydymo būdai. Yra keletas priklausomybės profilių, kuriuos galima atskleisti atliekant elektroencefalografiją. Vienas iš įprastų benzodiazapino toksiškumo simptomų yra visuotinė beta bangų supresija. Dažnas alkoholikų skundas energijos trūkumas. Tai gali būti smegenų slopinimo pasekmė dėl alkoholio toksiškumo. Tai taip pat gali kilti dėl to, kad žmonių EEG visa supresuota.

tags: #kokios #buna #priklausomybes