Įvadas
Burnos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus sveikatos dalis, o priklausomybės ligos gali turėti didelės neigiamos įtakos burnos ertmės būklei. Šiame straipsnyje išsamiai aptariamas priklausomybių (tabako, alkoholio, opioidų ir kanapių) poveikis burnos sveikatai, pabrėžiant prevencijos ir gydymo svarbą.
Dantų Apnašos ir Akmenys
Dantų apnašos - tai lipni plėvelė, susidedanti iš maisto likučių ir bakterijų, kuri nuolat kaupiasi ant dantų. Jei apnašos reguliariai ir tinkamai nepašalinamos, ilgainiui (per 10-20 dienų) jos mineralizuojasi dėl seilėse esančių mineralinių medžiagų ir virsta kietais dantų akmenimis.
Fluoro Naudojimas
Naudojant dantų pastą su fluoru, galima užkirsti kelią dantų ėduoniui ir netgi išgydyti ankstyvąsias jo stadijas. Fluoras yra naudingas tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Tarpdančių Valymas
Reguliarus tarpdančių valymas dantų siūlu ar irigatoriumi padeda pašalinti apnašas iš tarpdančių, kur šepetėlis sunkiai pasiekia.
Dantenų Ligos
Dantenų (periodonto) liga yra dantenų infekcija, apimanti aplinkinius audinius, laikančius dantis vietoje. Ji vystosi, kai apnašos sukietėja ir kaupiasi aukštyn išilgai ir po dantenų linija, o jų negalima pašalinti šepetėliu ir siūlu.
Taip pat skaitykite: Ryšys tarp burnos ir priklausomybių
Gingivitas
Gingivitas (dantenų uždegimas) yra lengva, grįžtama forma, kurią galima išgydyti laikantis geros burnos higienos.
Periodontitas
Periodontitas, sunkesnė forma, yra dantį supančių dantenų, periodonto raiščio ir kaulo uždegimas. Uždegimas iš dantenų išplinta į gilesnius periodonto audinius. Pažeidžiamas ir nyksta periodonto raištis, dantenos atšoka nuo dantų, susidaro periodonto kišenės, kuriose kaupiasi bakterijos, minkštas dantų apnašas ir akmenys. Paspaudus dantenas, iš kišenių gali veržtis pūliai. Jei rūkote, jums yra didesnė rizika susirgti periodontitu nei nerūkančiam.
Burnos Džiūvimas (Kserostomija)
Burnos džiūvimas - tai jausmas, kai burnoje nėra pakankamai seilių. Dažniausios vyresnio amžiaus žmonių burnos džiūvimo priežastys yra tam tikrų vaistų šalutinis poveikis ir dehidratacija. Dėl burnos džiūvimo gali būti sunku kramtyti, nuryti ar net kalbėti.
Poveikis Nešiojantiems Dantų Protezus
Jei turite dantų protezus, burnos džiūvimas gali sukelti diskomfortą ir netinkamą prigludimą. Trūkstant pakankamai seilių, protezai taip pat gali trintis į dantenas ar burnos stogą ir sukelti skausmingų žaizdų atsiradimą.
Priežastys
Šimtai vaistų gali priversti seilių liaukas gaminti mažiau seilių. Chemoterapija taip pat gali sukelti burnos džiūvimą. Kai kuriems žmonėms naudinga čiulpti becukrį kietąjį saldainį arba kramtyti becukrę kramtomąją gumą.
Taip pat skaitykite: Burnos ligų gydymas priklausomiems asmenims
Burnos Vėžys
Burnos vėžiu dažniau serga vyresni nei 40 metų žmonės, juo serga daugiau nei dvigubai daugiau vyrų nei moterų. Burnos vėžys apima burnos ir gerklės nugaros vėžį.
Rizikos Veiksniai
- Tabakas ir Alkoholis: Bet koks tabako vartojimas, įskaitant cigarečių rūkymą, ir gausus alkoholio vartojimas padidina tikimybę susirgti šia liga.
- Žmogaus Papilomos Virusas (ŽPV): Nors daugelis žmonių yra veikiami burnos ŽPV, organizmas paprastai išvalo virusą.
- Amžius: Burnos ir gerklės vėžio tikimybė didėja su amžiumi.
Svarbu anksti diagnozuoti burnos ir gerklės vėžį, nes gydymas geriausiai veikia prieš ligai išplitus. Skausmas gali būti ne ankstyvas ligos simptomas. Dažniausiai šie simptomai nereiškia vėžio, nes infekcija ar kita problema gali sukelti tuos pačius simptomus.
Priklausomybių Poveikis Burnos Sveikatai
Tabakas
Tabakas yra viena labiausiai sveikatą žalojančių medžiagų dėl plataus vartojimo ir reikšmingo vaidmens vystantis plaučių, širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų rizikai. Pagrindinė tabako veiklioji medžiaga - nikotinas, priklausantis psichiką veikiančioms medžiagoms. Jis sukelia stiprią priklausomybę, todėl dauguma rūkalių negali lengvai atsisakyti šio įpročio.
Nikotinas patenka į organizmą per burnos ir kvėpavimo takų gleivinę, greitai pasiekia kraują ir veikia centrinę nervų sistemą. Iš pradžių jis ją stimuliuoja, o vėliau slopina. Kadangi nikotinas yra nuodinga medžiaga, didesnė jo dozė gali sukelti apsinuodijimą.
Rūkant nikotinas ir kitos cheminės medžiagos dirgina burnos bei kvėpavimo takų gleivines, sutraukia kraujagysles, didina kraujospūdį ir greitina širdies ritmą. Labai kenksmingos yra ir tabako dervos - jos daro ilgalaikę žalą organizmui.
Taip pat skaitykite: Priklausomybių įtaka burnos sveikatai
- Rūkymo poveikis: Rūkymas skatina išeminės širdies ligos vystymąsi, spartina aterosklerozės progresavimą, siaurina širdies vainikines kraujagysles, didina infarkto riziką.
- Kvėpavimo sistema: Didžiausia žala daroma kvėpavimo organams, todėl dažnai išsivysto lėtinis bronchitas, plaučių emfizema ir pasireiškia nuolatinis kosulys.
- Virškinimo sistema: Nuryti tabako dūmai sukelia virškinimo sistemos gleivinės uždegimus.
- Burnos ertmė: Rūkaliams būdingas burnos gleivinės paraudimas, pageltę dantys, nemalonus kvapas iš burnos.
- Oda: Rūkančių žmonių oda praranda elastingumą, todėl raukšlės greičiau išryškėja.
- Vėžys: Rūkymas yra viena pagrindinių įvairių piktybinių navikų priežasčių, ypač burnos gleivinės, ryklės, stemplės ir plaučių vėžio.
Tabako vartojimas sukelia ir psichinę, ir fizinę priklausomybę. Priklausomybės sindromas yra gana stiprus - net suvokdamas žalingą poveikį sveikatai, žmogus dažnai negali mesti rūkyti. Staiga nutraukus rūkymą, pasireiškia abstinencijos sindromas, sukeliantis psichinį ir fizinį diskomfortą. Šis laikotarpis gali trukti kelias savaites ar net ilgiau.
Alkoholis
Alkoholis - viena labiausiai paplitusių psichoaktyviųjų medžiagų, esanti įvairios koncentracijos gėrimuose, pavyzdžiui, aluje, vyne ir stipriuosiuose (distiliuotuose) gėrimuose. Kai kuriems žmonėms alkoholis sukelia agresiją. Net ir nedidelės dozės sutrikdo koordinaciją, reakcijos greitį, vairavimo įgūdžius. Didelis alkoholio kiekis daro rimtą žalą kepenims, širdžiai, kasai ir smegenims.
Yra nustatyta, kad rizika pažeisti kepenis ir kitus organus ženkliai padidėja, jei vyrai per savaitę suvartoja daugiau nei 14 „standartinių alkoholio vienetų“, o moterys - daugiau nei 7. Visi alkoholiniai gėrimai, nepriklausomai nuo jų rūšies, gali būti žalingi sveikatai ir didinti nelaimingų atsitikimų riziką.
Nuolatinis ir gausus alkoholio vartojimas sukelia priklausomybę. Ji gali pasireikšti kasdieniniu, ilgą laiką trunkančiu gėrimu arba pasikartojančiais „užgėrimais“, kai kurį laiką intensyviai vartojamas alkoholis, o vėliau seka „sausi“ periodai. Priklausomybė progresuoja, stipriai paveikdama emocinę ir fizinę sveikatą - ji gali sukelti arba pasunkinti depresiją, padidinti savižudybės riziką, lemti nelaimingus atsitikimus ar net mirtį.
- Poveikis sveikatai: Išgėrus didesnį kiekį alkoholio, gali pasireikšti atminties spragos, amnezijos epizodai, taip pat išauga rizika tapti nelaimingų atsitikimų ar smurtinių situacijų dalyviu. Didelės dozės gali būti mirtinos dėl kvėpavimo centro slopinimo.
- Abstinencijos sindromas: Pasireiškia nemiga, nerimas, depresija, gausus prakaitavimas, pykinimas, vėmimas, širdies ritmo sutrikimai, padidėja kraujospūdis, atsiranda drebulys.
Opioidai
Opioidai gali būti natūralios kilmės - morfinas ir kodeinas, išgaunami iš aguonų galvučių sulčių. Farmacijoje gaminami sintetiniai opioidai (įvairūs skausmą malšinantys vaistai), o iš pusiau sintetinių, chemiškai apdorotų natūralių opioidų plačiausiai paplitęs heroinas. Jeigu heroinas yra pakankamai grynas, jis vartojamas įkvepiant garus (pakaitinus ant folijos). Mažesnės koncentracijos heroinas arba aguonų nuoviras dažniausiai yra švirkščiami į veną.
Opioidai veikia centrinę nervų sistemą - galvos ir nugaros smegenis, o per nervų grandinėles - visą organizmą. Jie malšina skausmą ir sukelia euforiją. Lietuvoje opioidai dažniausiai vartojami švirkščiant. Susiformavus priklausomybei, heroinas gali būti leidžiamas į veną 2-3 kartus per dieną. Šis būdas itin pavojingas - naudojant nesterilią įrangą (adatas, švirkštus, šaukštelius, vatos filtrus) didėja rizika užsikrėsti pavojingomis ligomis, tokiomis kaip ŽIV, hepatitas B ir C. Kadangi opioidai stipriai slopina kvėpavimo centrą, perdozavimas yra dažna mirties priežastis.
- Perdozavimo simptomai: Perdozavus gali ištikti koma, vyzdžiai susitraukia iki taškelio formos, kvėpavimas tampa labai apsunkęs ar sulėtėjęs, oda įgauna išblyškusią ar melsvą spalvą.
Kanapės
Kanapės, dar vadinamos marihuana, yra labiausiai paplitusi uždrausta psichoaktyvioji medžiaga Lietuvoje ir Europoje. Jos gaunamos iš džiovintų viršutinių augalo dalių, primenančių sausą žolę. Spalva gali varijuoti nuo žalios, gelsvai žalios iki pilkšvai rausvos. Hašišas - tai kanapių derva, išgaunama iš lapų ir žiedynų, kuri vėliau supresuojama į gabalėlius. Jų spalva svyruoja nuo šviesiai rudos iki juodos, konsistencija primena gumą, odą ar kamštį.
Apie 50 % surūkytų kanapių veikliosios medžiagos absorbuoja plaučiai, todėl poveikis juntamas greitai. Pro plaučių audinį veikliosios medžiagos patenka į kraują, apeidamos kepenų skaidymąsi. Kadangi kanapės gerai tirpsta riebaluose, jos greitai pasiskirsto organuose, kuriuose yra daug riebalinio audinio: kepenyse, smegenyse, kiaušidėse, sėklidėse, antinksčiuose ir net plaučių riebaliniame audinyje. Pagrindinė veiklioji medžiaga - tetrahidrokanabinolis (THK) - patenka ir į placentą bei motinos pieną, veikia kepenų fermentus.
- Ilgalaikis poveikis: Nuolat vartojant kanapes, ilgainiui silpnėja dėmesys ir atmintis. Asmuo tampa užsisklendęs, mieguistas, pasitaiko ir psichikos sutrikimų. Tokiais atvejais žmogus gali būti pavojingas ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Didelės kanapių dozės apsvaigusiam asmeniui gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą, nemalonių emocijų proveržius ar net haliucinacijas. Reguliarus vartojimas dažnai veda į apatiją, mažina gyvenimo interesus, skatina fantazijas, vaikišką mąstymą, trikdo kasdienį ritmą, slopina norą tobulėti.
- Priklausomybė: Kanapėms būdinga psichologinė priklausomybė. Ji pasireiškia kasdieniniu įpročiu rūkyti kelias suktines. Nutraukus vartojimą, pasireiškia abstinencijos sindromas: psichologinis diskomfortas, dirglumas, nekantrumas, apetito praradimas, nemiga.
Burnos Ertmės Higiena ir Bendras Organizmo Stovis
Svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kuo tai darome! Burnos ertmės būklė glaudžiai susijusi su virškinimo sistemos funkcionavimu. Burnos ertmės higiena turi įtakos ne vien tik burnos ertmei, tačiau turi didžiulę įtaką bendrai žmogaus organizmo būklei.
Ligos eiga bus ilgesnė, sunkesnė, jei burnos ertmėje bus nuolatinis gingivitas (ankstyvasis dantenų uždegimas). Jei gingivitas laiku negydomas, jis gali virsti į sunkesnės formos uždegimą - periodontitą (tai dantenų ir dantį laikančiojo kaulo periodonto raisčio liga), o negydant periodontito, liga progresuoja į sunkesnę formą - nyksta kaulas aplink dantį, galiausiai dantų netenkama.
Blogas Burnos Kvapas (Halitozė)
Svarbiausia blogo burnos kvapo priežastis (80 proc. atvejų) - nepakankama burnos higiena. Savo burnos kvapo žmogus paprastai nejaučia. Viena priežasčių - oras, kai kvėpuojama taisyklingai, patenka ne pro burną, o pro nosį, taigi burnos kvapas nepasiekia uoslės receptorių. Antra, prie savo kvapo, net ir gana stipraus, greitai įprantama ir pats žmogus neįtaria, kad jo burnos kvapas nemalonus. Dėl to į burnos higienistus ar odontologus paprastai kreipiamasi paskatinus kitų specialybių gydytojams ar artimiesiems.
85-90 proc. atvejų dėl blogo burnos kvapo yra „kalti“ burnos ertmės mikroorganizmų gyvybinės veiklos produktai. Žmogaus burnoje yra šimtai bakterijų rūšių. Jų veiklos padarinys - irstančios maisto medžiagos (daugiausia - baltymai). Anaerobinės kilmės bakterijos išskiria įvairias nemalonaus kvapo medžiagas: sieros vandenilį, kurio kvapas primena sugedusio kiaušinio kvapą, metilmerkaptaną ir skatolą, indolą, kadaveriną, puresciną ir izovalerijono rūgštį. Šios rūgšties kvapas jaučiamas ir nuo prakaituojančių pėdų.
Atlikus nemažai tyrimų nustatyta, kad dantų apnašo ir liežuvio apnašo mikroflora yra skirtinga. Tapo aišku, kad daugiausiai nemalonumų kyla dėl bakterijų, kurios „gyvena“ ant liežuvio dalies, esančios arčiausiai jo šaknies. Šią sritį blogiau nei kitą liežuvio paviršių suvilgo ir plauna seilės, be to, čia gausu mažų vagelių ir raukšlių, t. y. jaukių vietų bakterijoms įsikurti.
Mitas apie Tabaką
Nepagrįstai manoma, kad tabako dūmai mažina burnoje esančių bakterijų aktyvumą. Iš tiesų šis poveikis yra minimalus. Rūkantiesiems ne tik sausėja burna, bet ir pažeidžiamos dantenos. Tabako kvapas suteikia papildomą nemalonų atspalvį.
Pūlingi nosiaryklės uždegimai, nosies augliai ir svetimkūniai, sloga, sinusitas bei pūlinės plaučių ligos sudaro tik apie 3 proc. visų blogo burnos kvapo priežasčių.
Blogo Burnos Kvapo Šalinimo Būdai
- Liežuvio valymas: Tai nuo seno Rytų šalyse taikytas higienos metodas. Galima įsigyti specialų šepetėlį ar gramdiklį liežuviui valyti.
- Burnos skalavimas: Burnos skalavimas gaivinamaisiais skysčiais be alkoholio, su mentoliu, arbatmedžio ar eukalipto aliejumi bei metilsalicilatu.
tags: #burnos #prieziura #priklausomybes #ligos