Paauglystė - tai sudėtingas laikotarpis tiek pačiam jaunam žmogui, tiek jo artimiesiems. Šiuo metu vyksta intensyvūs fiziniai, emociniai ir socialiniai pokyčiai, kurie gali sukelti įvairių sunkumų. Paauglių psichologas yra specialistas, galintis padėti jaunuoliams ir jų šeimoms sėkmingai įveikti šį etapą.
Kada kreiptis į paauglių psichologą?
Neretai tėvams sunku atskirti, ar pasikeitęs vaiko elgesys yra natūrali paauglystės išraiška, ar ženklas, kad jam reikalinga profesionali pagalba. Štai keletas situacijų, kuomet vertėtų apsvarstyti konsultaciją su paauglių psichologu:
- Ilgalaikiai emociniai sunkumai: depresija, nerimas, stresas.
- Elgesio pokyčiai: agresija, uždarumas, impulsyvumas.
- Mokymosi sunkumai: dėmesio koncentracijos problemos, motyvacijos stoka.
- Santykių problemos: konfliktai su tėvais, bendraamžiais, patyčios.
- Priklausomybės: nuo alkoholio, narkotikų, interneto, azartinių lošimų.
- Traumuojantys įvykiai: netektis, skyrybos, smurtas.
- Valgymo sutrikimai.
- Žemas savęs vertinimas.
- Panikos atakos.
- Potrauminis stresas.
- ADHD (dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas).
- OKS (obsesinis kompulsinis sutrikimas).
- Pykčio priepuoliai.
Jei pastebite, kad jūsų vaikas ilgą laiką patiria emocinius sunkumus arba elgesio pokyčius, tai gali būti ženklas, kad jam reikia profesionalios pagalbos. Taip pat, jei jūsų paauglys turi mokymosi sunkumų arba susiduria su bendraamžių ar elgesio problemomis mokykloje, tai gali būti priežastis kreiptis į vaikų - paauglių psichologą. Svarbu atkreipti dėmesį į situacijas, kurios gali sukelti didesnį stresą jūsų vaikui. Šeimos pokyčiai, ugdymo įstaigos keitimas, vaikų tarpusavio konfliktai, trauminės patirtys, nelaimingi atsitikimai, netektis, liga arba kitos sunkios situacijos gali turėti neigiamą poveikį vaiko emocinei sveikatai.
Kaip vyksta konsultacijos?
Dažniausiai pirmoje konsultacijoje pas vaikų arba paauglių psichologą dalyvauja ir vaiko tėvai, globėjai arba vienas iš jų, o vėlesni vizitai skirti vaiko ir specialisto bendravimui. Paaiškinkite vaikui, kas yra vaikų psichologas, neslėpkite, kad lankysitės pas šį specialistą. Apie psichologus kalbėkite kaip apie pagalbininkus, tarpininkus, draugus, galinčius padėti išspręsti problemas, sunkumus. Paraginkite vaiką ar paauglį apgalvoti savo jausmus, rūpesčius, skausmą, kuriuo norėtų pasidalinti su psichologu.
Konsultacijų metu psichologas stengiasi užmegzti pasitikėjimu grįstą ryšį su paaugliu, suprasti jo jausmus ir poreikius. Jis gali naudoti įvairius metodus ir technikas, tokius kaip pokalbiai, žaidimai, piešimas, pasakos, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir problemos specifikos. Svarbu, kad konsultacijos būtų patikimos ir moksliškai pagrįstos.
Taip pat skaitykite: Emocijų reguliavimas ir neigiamos emocijos
Vaikų psichologinio konsultavimo ypatumai
Vaikų psichologinis konsultavimas yra atskira psichologinio konsultavimo rūšis, ganėtinai stipriai besiskirianti nuo suaugusiųjų psichologinio konsultavimo. Visų prima vaikų psichologinis konsultavimas skiriasi savo forma - be pokalbių, konsultacijose kaip terapinio poveikio priemonės naudojami terapiniai žaidimai, pasakos, piešiniai ir pan. Vaikų konsultavimas nuo suaugusiųjų konsultavimo skiriasi ir tuo, jog apie psichologinės pagalbos reikalingumą vaikui sprendžia jo tėvai, o ne jis pats. Be to, jaunesnio amžiaus vaikui tėvai yra svarbi jo pasaulio dalis. Todėl konsultuojamas ne tik vaikas, bet ir jo tėvai.
Kaip pasirinkti tinkamą specialistą?
Kai atėjo laikas rasti tinkamą vaikų psichologą, svarbu pasirinkti patikimą ir kvalifikuotą specialistą. Pasitarkite su šeimos gydytoju arba mokykloje dirbančiu specialistu (socialiniu pedagogu, mokyklos psichologu). Jie dažnai turi žinių ir patirties, kad galėtų nurodyti jums gerus vaikų psichologus savo regione. Ieškokite rekomendacijų ir atsiliepimų. Paprašykite draugų, šeimos narių arba mokytojų, ar jie gali rekomenduoti gerą vaikų psichologą. Be to, internete galite ieškoti atsiliepimų apie skirtingus specialistus. Tikrinkite kvalifikaciją bei išsilavinimą. Pasitikrinkite, ar pasirinktas vaikų psichologas turi tinkamą išsilavinimą ir patirtį, susijusią su vaikų ir paauglių psichologija. Susitikite su keliais specialistais. Prieš priimant galutinį sprendimą, verta susitikti su keliais vaikų psichologais. Susitikimai padės jums geriau suprasti jų požiūrį, stilių ir komunikacijos būdus. Atkreipkite dėmesį į tarpusavio sąveiką. Svarbu jaustis patogiai ir pasitikėti pasirinktu vaikų psichologu. Jų supratimas, empatija ir gebėjimas kurti sveiką ryšį su jūsų vaiku yra labai svarbūs.
Pasiruošimas pirmai konsultacijai
Prieš susitikdami su vaikų psichologu, galite pasvarstyti, kokie yra jūsų tikslai ir lūkesčiai. Ar norite, kad jūsų vaikas įgytų tam tikrus įgūdžius, įveiktų tam tikrus sunkumus arba rastų būdų valdyti savo emocijas? Atkreipkite dėmesį į vaiko poreikius ir tai, kuo jis dalinasi. Susiruoškite prieš susitikimą galvodami apie savo vaiko poreikius ir iššūkius. Pasidalinkite su psichologu informacija apie tai, kokios yra vaiko stiprybės, kas jį neramina ar kelia sunkumų. Būkite atviras ir pasitikėkite specialistu. Pirmasis susitikimas su vaikų psichologu gali būti neramus arba įtemptas, tačiau svarbu išlaikyti atvirumą ir pasitikėjimą. Psichologas yra čia, kad padėtų jūsų vaikui ir jums, todėl būkite atviri savo patirtims, emocijoms ir klausimams. Klauskite klausimų. Susitikimo metu nebijokite klausti klausimų, kad geriau suprastumėte terapijos procesą ir metodiką. Galite paklausti apie psichologo patirtį, naudojamų metodų veiksmingumą, sesijų trukmę, pasiekiamumą tarp susitikimų ir pan. Būkite pasiruošę pasidalinti informacija. Pirmasis susitikimas gali būti skirtas informacijos rinkimui, todėl būkite pasiruošę pasidalinti savo vaiko istorija, buvusiomis terapijomis ar konsultacijomis bei bet kokiomis kitomis svarbiomis detalėmis.
Drąsa augti: profesionali pagalba vaikams ir paaugliams
VšĮ „Drąsa augti“ - tai organizacija, įkurta 2019 m. psichologių dr. Jolitos Jonynienės, dr. Ingridos Pilkionienės ir Ingos Naujalės, kurios tikslas - teikti profesionalią psichologinę pagalbą skirtingo amžiaus vaikams, paaugliams bei jų tėvams, globėjams, mokytojams sprendžiant vaikų emocinius, elgesio, bendravimo sunkumus. Šiandien organizacija jungia būrį ilgamečių pozityvios tėvystės programų STEP ambasadorių, kurie dalinasi emocine šiluma nuo Šiaurės iki Pietų, nuo Vakarų iki Rytų Lietuvos.
„Drąsa augti“ komanda:
Taip pat skaitykite: Viešoji tvarka ir gera moralė: išsamus straipsnis
- Dr. Ingrida Pilkionienė: psichologė - KET konsultantė, konsultuoja paauglius, tėvus ir suaugusius įvairiais jiems kylančiais klausimais.
- Dr. Jolita Jonynienė: psichologė, konsultuoja tėvus ir vaikus jų tarpusavio santykio, vaikų elgesio, auklėjimo klausimais.
- Raimonda Strazdienė: psichologė, konsultuoja vaikus nuo 6 metų, paauglius, jaunuolius, tėvus santykių šeimoje, su vaikais temomis.
- Monika Juškevičienė (Matonytė): psichologė, konsultuoja vaikus, paauglius, jų tėvus bei jaunimą dėl įvairių jiems iškilusių psichologinių sunkumų.
„Drąsa augti“ siūlo:
- Individualų konsultavimą jaunam žmogui iki 18 metų, kuriam reikia pagalbos dėl atsiradusių psichologinių sunkumų: nerimo, depresijos, patyčių, priklausomybių, kitų traumuojančių įvykių.
- Vaikų ir paauglių konsultavimą - dalinimąsi žiniomis, įgūdžiais su tėvais, emocinės paramos, rekomendacijų teikimą jiems be šališko vertinimo. Tyrinėjimą, kokią įtaką jūs, kaip tėvai, darote šeimos dinamikai.
- Tėvų konsultavimą.
- Kitas paslaugas.
Kiti specialistai ir pagalbos būdai
Be "Drąsa augti" specialistų, Lietuvoje dirba ir daugiau patyrusių psichologų, teikiančių pagalbą paaugliams ir jų šeimoms. Pavyzdžiui, Neuromedos klinikoje psichologai vadovaujasi holistiniu požiūriu į vaiką ir šeimą, taiko mokslu pagrįstas intervencijas ir technikas (piešimo, žaidimo terapija, interocepcijos lavinimas ir kt.), bei teikia prioritetą visapusiškai pagalbai vaikui ar paaugliui t.y. Neuromedos klinikoje dažniausiai taikoma žaidimų terapija, kurioje vaikas žaidimo kalba „pasakoja“ psichoterapeutui apie save ir savo sunkumus.
Svarbu prisiminti, kad kreipimasis į psichologą nėra gėda ar silpnumo ženklas. Tai rodo rūpestį vaiko gerove ir norą jam padėti. Net ir viena konsultacija gali padėti pažvelgti į situaciją iš kitos perspektyvos ir rasti tinkamus sprendimus.
Psichologinės pagalbos prieinamumas internetu
Konsultavimas neapsiriboja vien tik darbu su klientais kabinete. Dalis klientų naudojasi galimybe konsultuotis nuotoliniu būdu. Vienas iš bruožų, būdingų dabartinei visuomenei yra tai, kad mes augame aplinkoje, kurioje technologijos žaibiškai tobulėja. Bendravimas virtualioje erdvėje tapo norma. Telefonas, planšetės, kompiuteriai yra jaunimo kasdienybės dalis. Jiems tai yra aktyvi, labai gyvybinga ir kasdienė veikla.
Slapukų naudojimas
Svetainės, teikiančios informaciją apie psichologinę pagalbą, dažnai naudoja slapukus (angl. Cookies) - tai maži tekstiniai failai, kuriuos interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje. Jie taip pat naudojami funkcionalumui užtikrinti, pavyzdžiui, prisiminti Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, kad nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine, sužinoti, iš kur atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt., sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete.
Taip pat skaitykite: Emocijų įtaka elgesiui
Taip pat naudojamos „Pixel“ žymos - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas, vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. Informacija persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę.
Svarbu
Atminkite, kad svetainėje gali būti nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus.
Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. Slapukai saugomi skirtingą laikotarpį, priklausomai nuo slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu. Įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. Teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai.
tags: #gerai #paaugliu #psichologas