Statistika yra mokslas, nagrinėjantis masinius socialinius ekonominius bei kitus reiškinius kiekybiniu aspektu su jų kokybiniu turiniu vietos ir laiko sąlygomis. Statistikos objektas - tai masinių socialinių ekonominių reiškinių kiekybinis aspektas su kokybiniu turiniu, kuris yra pavaizduojamas statistinių rodiklių pagalba. Norint ištirti bendrąjį vidaus produktą (BVP) konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis, būtina pradėti nuo informacijos gavimo. Šiame straipsnyje duomenys buvo paimti iš Lietuvos statistikos metraščio 2002 ir juos apibendrinant buvo naudota statistinės teorijos literatūra.
Šio statistinio darbo tikslas - išanalizuoti turimus duomenis, atskleisti BVP kitimo tendencijas bei bendrąsias savybes ir pateikti pagrįstas išvadas. Statistinio tyrimo uždaviniai apima absoliutinių, santykinių bei vidutinių dydžių skaičiavimą, jų grafinį vaizdavimą ir kitimo analizę, prognozavimą. BVP yra vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų sistemos rodiklių, plačiai naudojamas tarptautiniams palyginimams bei ekonominei analizei.
BVP įvertinimo metodai
BVP įvertinti taikomi trys metodai: gamybos, išlaidų, pajamų. BVP išlaidų metodu įvertinamas kaip galutinio vartojimo ir kaupimui skirtų išlaidų suma. Ją sudaro:
- Individualaus (namų ūkių ir pelno nesiekiančių institucijų) ir kolektyvinio (valdžios sektoriaus įstaigų) vartojimo išlaidos prekėms įsigyti ir sumokėti už paslaugas.
- Bendrosios vidaus investicijos (bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas, atsargų pasikeitimas).
- Skirtumas tarp prekių ir paslaugų eksporto ir importo.
BVP kitimo analizė 1997-2001 metais
1 pav. BVP kitimui 1997 - 2001 metais pavaizduoti panaudota stulpelinė diagrama, kurioje stulpelio aukštis atitinka pinigų sumą (mln.Lt.). Santykiniai dydžiai - tai intensyvieji statistiniai rodikliai, apskaičiuoti lyginant du absoliučiuosius dydžius arba pačius santykinius dydžius santykio būdu. Didžiausią BVP dalį sudaro asmeninio vartojimo išlaidos (namų ūkiai ir pelno nesiekiančios institucijos), tačiau asmeninio vartojimo išlaidos 1998m. sumažėjo, tai galėjo atsitikti dėl žemos paklausos rinkoje. Asmeninio vartojimo išlaidų mažėjimas matomas ir 2000m.,ir 2001m. Taip pat pastebimas valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų mažėjimas, čia galėjo įtakoti Vyriausybės vykdomos taupymo politikos. Išlaidos investicijoms taip pat mažėja, tačiau smarkokai padidėjo prekių ir paslaugų eksportas.
2 pav. Dinamikos santykiniai dydžiai parodo reiškinio pokytį laiko atžvilgiu. Jie skaičiuojami baziniu ir grandininiu būdu. Palyginę gautus duomenis matome, kad BVP, lyginant su baziniais1997m., 1998m. padidėjo 12,13%, 1999m. padidėjo 11,25%, 2000m. padidėjo 17,75% ir 2001m. Iš šių skaičiavimų matyti, kad 1998m. BVP, palyginus su 1997m., išaugo 12,13%, tačiau 1999m. sumažėjo 0,78%, palyginus su 1998m. 2000m. vėl padidėjo 5,84%, palyginus su 1999m. ,o 2001m. taip pat padidėjo 6,25%, palyginus su 2000m.
Taip pat skaitykite: Gydymo metodai Marijampolėje
Ekonominio išsivystymo santykinis dydis parodo kiek BVP tenka vienam Lietuvos gyventojui. Iš apskaičiavimų matome, kad 1997m. BVP, tenkantis vienam žmogui buvo 10769,7 Lt. 1998m.- 12144,1 Lt. 1999m.- 12247,9 Lt. 2000m.- 12936,3 Lt. 2001m.- 13783,8 Lt.,t.y. šis rodiklis kasmet didėja. Stulpelinė diagrama mums aiškiau parodo bendrojo vidaus produkto, tenkančio vienam žmogui, dalį 1997-2001m. (3 pav.).
BVP analitiniai rodikliai ir prognozavimas
Panaudoję duomenis galime apskaičiuoti 1997 -2001 metų vidutinį BVP ir, tuo pačiu, nustatyti variacijos užmojį, vidutinį kvadratinį nuokrypį, vidutinį tiesinį nuokrypį, variacijos koeficientą. Variacija - tai požymių kitimas, svyravimas skaitine reikšme.
R = xmax - xmin = 47967,7-38340,3=9627,4 mln.Lt.
Vidutinis tiesinis nuokrypis - tai BVP požymio reikšmių nuokrypių nuo vidurkio vidurkinis dydis.
Lietuvos BVP statistiniam tyrimui apskaičiuosime BVP analitinius rodiklius:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
- Absoliutaus lygio padidėjimą (sumažėjimą), kuris rodo, keliais vienetais pasikeičia jo lygis per tam tikrą laikotarpį.
- Td=yi/yi-1.
- Padidėjimo tempas rodo, keliais procentais pasikeičia reiškinio lygis per nagrinėjamą laikotarpį.
- pakitus reikšmei 1%, t.y. (viena šimtoji prieš tai buvusio laikotarpio reikšmės).
Pagal duomenis, 2001m., palyginus su 1997m., bendras vidaus produktas padidėjo 9627,4 mln.Lt. Kaip bendrasis vidaus produktas kito 1997-2001m. , matyti iš šios lentelės. Geriausiais galima būtų laikyti 2001metus, priešinga padėtis 1999-iems metams(BVP, palyginus su 1998m., sumažėjo 335,4 mln.Lt.). 1999m., lyginant su 1998m., bendrasis vidaus produktas sumažėjo 0,8%.
Vidutinis padidėjimo tempas . Apskaičiavimai rodo, kad Lietuvoje BVP 1997-2001m.
Prognozavimui pasirenkamas tiesinis trendas yyt=a + bt. Laiko charakteristikos (t) parenkamos taip, kad jų suma būtų lygi 0. Šiuo atveju, n=5 ( nagrinėjamas laikotarpis yra 1997 -2001 m.), tai laiko t žymėjimai bus -2,-1,0,1,2. Skaičiavimo rezultatus pateikiame 8-oje lentelėje. Apskaičiuoti rezultatai rodo, kad BVP 2002m. kils iki 49843,76 mln.Lt., o 2003m. Trendo matematinę funkciją galima rasti ir EXCEL‘ io pagalba (4 pav.).
BVP ir nusikalstamumo ryšio analizė
Paanalizuosime, kaip nusikaltimai įtakoja bendrajam vidaus produktui. Programinio paketo EXCEL pagalba, gauname regresijos lygtį y=1,0079x-35745 ir determinacijos koeficientą R2=0,5019 (5 pav.). Regresijos koeficientas prie x rodo, kiek pasikeis rezultatinis požymis, faktoriniam pasikeitus 1 vienetu. Šiuo atveju, padidėjus nusikaltimų skaičiui 1 tūkst., BVP padidės 1,0079 mln.Lt.
Lietuvos kredito unijų veiklos ir makroekonominių rodiklių priklausomybė
Siekiant identifikuoti kredito unijų veiklos rodiklių ir makroekonominių rodiklių tarpusavio priklausomybę Lietuvoje, atlikta duomenų koreliacinė analizė. Tiriamoji imtis - 76 Lietuvoje veikiančių kredito unijų veiklos rodikliai. Imties visuma yra kokybiškai vienarūšė, todėl koreliacinė analizė tyrimo metu galima. Siekiant apibrėžti sąryšį tarp veiksnių ir atsakyti į klausimą, kaip keičiasi nagrinėjamo ekonominio reiškinio vidutinė reikšmė, kintant jį įtakojančiam veiksniui arba veiksniams, straipsnyje įvertinta regresijos lygtis.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip sumažinti laiką prie kompiuterio
Akcentuotina, jog veiksnių, darančių įtaką kredito unijų veiklos rezultatyvumui ir tęstinumui spektras yra gan platus. Priklausomai nuo autorių požiūrio ir tyrimo tikslo mokslinėje literatūroje išskiriamas nevienodas makroaplinkos elementų skaičius, įtakojantis verslą. Tai bendrasis vidaus produktas (BVP), vidutinis darbo užmokestis, infliacijos (prekių kainų) lygis, nedarbo lygis, investicinė aplinka, nacionalinės valiutos kursas, materialinės investicijos, tiesioginės užsienio investicijos, eksporto ir importo mastai, valstybės skola, valstybės biudžeto mokestinės pajamos, kaupimo lygis, gyventojų pajamos, kredito gavimo galimybės, ekonomikos plėtros cikliškumas.
Tyrimas parodė, kad kredito unijų veiklos rezultatus ekonominės aplinkos veiksniai įtakoja menkai, todėl didelis dėmesys turi būti skiriamas vidaus veiksnių vertinimui ir kontrolei. Nors kai kurie determinacijos koeficientai yra tikrai nedideli (arti 0), o tai rodo, kad makroekonominiai rodikliai nedaro dideles įtakos kredito unijų veiklos pajamoms, vis tik identifikuota, kad labiausiai kredito unijų uždirbtas palūkanų pajamas ir grynąjį pelną veikia gyventojų pajamų mokesčio biudžeto pajamos, BVP, tenkantis vienam gyventojui bei vartojimo paskolų palūkanų norma.
Išvados
Apibendrinant, 1997m. bendrasis vidaus produktas buvo 38340,3 mln.Lt. 1998m. jau siekė 42990 mln.Lt. Tačiau 1999m. krito iki 42654,6 mln.Lt. 2000m. ir 2001m. kilo ir pasiekė atitinkamai 45147,6 mln.Lt. Didžiausią BVP dalį sudaro asmeninio vartojimo išlaidos (namų ūkiai ir pelno nesiekiančios institucijos) , tačiau asmeninio vartojimo išlaidos 1998m.sumažėjo, tai galėjo atsitikti dėl žemos paklausos rinkoje. Asmeninio vartojimo išlaidų mažėjimas matomas ir 2000m. ir 2001m. Taip pat pastebimas valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų mažėjimas, čia galėjo įtakoti Vyriausybės vykdomos taupymo politikos, tačiau padidėjo prekių ir paslaugų eksportas. Pagrindiniai Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai buvo ir išlieka namų ūkių vartojimas ir bendros vidinės investicijos. Didelis eksporto augimas 1997m. BVP, lyginant su baziniais1997m., 1998m. padidėjo 12,13%, 1999m. padidėjo 11,25%, 2000m. padidėjo 17,75% ir 2001m. 1998m. BVP, palyginus su 1997m., išaugo 12,13%, tačiau 1999m. sumažėjo 0,78%, palyginus su 1998m. 2000m. vėl padidėjo 5,84%, palyginus su 1999m. ,o 2001m. taip pat padidėjo 6,25%, palyginus su 2000m. 1997m., skaičiuojant vienam gyventojui bendrojo vidaus produkto buvo sukurta 10769,7 Lt. 1998m.- 12144,1 Lt. 1999m.- 12247,9 Lt. 2000m.- 12936,3 Lt. 2001m.- 13783,8 Lt.,t.y. šis rodiklis kasmet didėja. 2001m., palyginus su 1997m., bendras vidaus produktas padidėjo 9627,4 mln.Lt. Geriausiais galima būtų laikyti 2001metus, priešinga padėtis 1999-iesiems metams (BVP, palyginus su 1998m., sumažėjo 335,4 mln.Lt.). 1999m., lyginant su 1998m., bendrasis vidaus produktas sumažėjo0,8%. Prognozė, atlikta pagal trendo funkciją, rodo, kad BVP 2002m. kils iki 49843,76 mln.Lt., o 2003m. BVP ir nusikaltimų skaičiaus ryšio analizė rodo, kad padidėjus nusikaltimų skaičiui 1 tūkst., BVP padidės 1,0079 mln.Lt.
tags: #bvp #ir #ekpsorto #priklausomybes #tyrimas