Šis straipsnis skirtas nagrinėti sąmonės ir pasąmonės sąvokas, remiantis įvairių autorių citatomis bei įžvalgomis. Straipsnyje siekiama apžvelgti skirtingus požiūrius į šias sąvokas, jų tarpusavio ryšį ir įtaką žmogaus gyvenimui.
Savęs pažinimas per pasąmonę
Sigmundas Freudas teigė, kad savęs pažinimas yra procesas, kurio metu žmogus suvokia savo pasąmonės turinį. Tai nėra lengvas uždavinys, nes pasąmonė priešinasi bandymams ją atskleisti. Freudas pabrėžė, kad savęs pažinimas yra tiek intelektualinis, tiek emocinis procesas, apimantis tiek smegenis, tiek širdį. Tai nuolatinis procesas, trunkantis visą gyvenimą, reikalaujantis nuolatinio savęs stebėjimo ir analizės.
Freudo supratimu, savęs pažinimas, yra ne vien intelektualinis procesas, kartu jis ir emocinis, koks jau buvo ir Spinozai. Tai pažinimas ne tik smegenimis, bet ir širdimi. Pažinti save reiškia įgyti vis didesnį supratimą, intelektualiai ir emociškai, apie ligi tol slaptas savo psichikos sritis. Tai procesas, galintis užtrukti metų metus ligoniui, norinčiam pasveikti, ir visą gyvenimą žmogui, rimtai norinčiam būti pačiu savimi.
Sąmonės harmonija ir gyvenimo realybė
Gyvenimas yra tiesioginė atspindžio sistema: ką atiduodame, tą ir gauname. Todėl mes patys esame atsakingi už visus įvykius savo gyvenime. Kai į savo sąmonę įsileidžiame harmoniją ir balansą, tai atsispindi ir mūsų gyvenime. Mūsų mintys yra visa ko pradžia, ir mes galime jas keisti norima linkme. Sveika sąmonė - tai pozityvi sąmonė. Pozityvumas - prigimtinė kiekvieno žmogaus sąmonės būsena. Neigiamos mintys lyg virusas pažeidžia sąmonę ir iškreipia pasaulio suvokimą. Tai lyg liga, nuo kurios reikia būtinai gydytis pozityviu mąstymu, kitaip neigiamos mintys taps mūsų gyvenimo programa ir mūsų realybe.
Metafizinis požiūris ir ribojantys įsitikinimai
Metafizinis požiūris leidžia žengti už fizinės realybės ribų ir priartėti prie psichinės fizinio reiškinio priežasties. Žmogaus gyvenime tai reikštų minčių analizę. Jei gyvenime nesiseka, tai reiškia, kad žmogus kabinasi už neigiamų, ribojančių įsitikinimų. Norint juos pakeisti, reikia keisti savo mintis.
Taip pat skaitykite: Apie asmenybės slėpimą
Kai mes suaugame, mes turime polinkį atkurti emocinę mūsų vaikystės atmosferą. Jeigu mus nuoširdžiai mylėjo vaikystėje, tai ir suaugę mes mylime save ir žmones, ir skleidžiame meilę savo gyvenime. Ir atvirkščiai - jei nepatyrėme vaikystėje šilumos, mes nemokėsime jos dovanoti sau ir aplinkiniams.
Gausa ir nepriteklius sąmonėje
Gausa apima ne tik materialinius dalykus, bet ir sveikatą, bendravimą, galimybes, bendradarbiavimą ir džiaugsmą dėl savirealizacijos. Suvokti gausą, kaip kraštutinumą ar perteklių, yra klaidinga. Žmogus turi gyventi gausoje, nes jis taip sukurtas. Nepriteklius yra ne tik mąstymo trūkumas ar nesuvokimas, tai yra neigiama dvasinė būsena, kuri parodo Visatos dėsnių nepaisymą ir savęs žlugdymą. Kertinis gausos energijos pritraukimo principas - pasitikėjimas savimi ir nuolatinis gausos energijos stiprinimas pozityviomis mintimis. Labai svarbu atsisakyti neigiamų minčių ir pavydo.
Gausos suvokimas prasideda mūsų galvose, mūsų mintyse. Kai tik padarome pasirinkimą gyventi gausoje, mes pajungiame savo vidines jėgas (kurios pritraukia išorines) savo pasirinkimo realizavimui. Būtent gausos pasirinkimas yra kertinis, visa kita yra tik priemonės ir instrumentai.
Nepamirškime, kad tik asmenybės gali kurti savo gyvenimą, todėl stiprinkime pasitikėjimą savimi, orumą, meilę sau, kitaip visi troškimai kels vidinius prieštaravimus ir neįgaus jėgos realizacijai. Būtinai reikia turėti konkrečius tikslus, jokių “gerai būtų.., jeigu.., kada nors..“. Neturi būti jokios kovos, viską turime pasiekti lengvai, pagal savo įsitikinimus. Mes laisvi, visus apribojimus sau užsidedame patys.
Būkime dėkingi už viską savo gyvenime, net už atrodančias smulkmenas ar kasdieninius dalykus. Dėkingumu išreiškiame pritarimą gyvenimui ir pritraukiame sėkmę ir gausą į savo gyvenimą. Kiekvieną rytą pradėkime nuo pozityvaus nusiteikimo: meilės sau, savo artimiesiems, dėkingumo gyvenimui ir nusiteikimo gerai dienai.
Taip pat skaitykite: Gero elgesio citatos
Dabarties momento svarba
Mes patys padarome savo gyvenimą sudėtingą, dažnai stengiamės daryti tai, kas neįmanoma. Užsiėmę tais sudėtingumais, dažnai praeiname nepastebėję pasiekiamų dalykų. Pradinis jėgos taškas - visada dabartiniame momente. Kiekviena mintis kuria mūsų ateitį. Energija - tai gyvenimo procesų palaikymo instrumentas, ji yra neutrali, mes patys savo mintimis suteikiame jai vienokį ar kitokį atspalvį, o kartu ir atitinkamą gyvenimo kryptį.
Gera nuotaika mūsų širdyse visada yra mūsų rankose. Gyvenimo džiaugsmas yra tame, kad galime nuolat tobulėti. Vidinis grožis yra mūsų mintys: švarios, pozityvios, nuo to priklauso ir išorinis grožis, nes vidus veikia išorę. Suprask ir valdyk savo mintis, tuomet tapsi Kūrėju.
Emocijos ir lūkesčiai
Emocijos leidžia mums peržengti save, rūpintis ir priimti kito žmogaus perspektyvą. Neteisingais lūkesčiais išgyvename neapykantą, o teisingais lūkesčiais - meilę. Baimė ir bjauresys yra priemonės, skatinančios mus keistis.
Geroji valia ir gėrio kryptys
Gera valia yra atvira kitų perspektyvoms ir rūpinasi santykiu su kitu. Struktūrinis kontekstas ramybei yra lūkesčiai, kurie yra gėrio keliai. Gėrio kryptys yra įvairūs geri dalykai: gera širdis, geras Dievas, geros dovanos, gera savybė, geras žmogus, geras darbas, geras žodis, geros naujienos.
Jėzaus požiūris į gerą valią
Jėzus siekė, kad žmonės sektų Dievo valia, t. y., kad žmogaus valia būtų suderinta su Dievo valia. Tam reikalingas vidinis prisirišimas ir noras keistis. Vidinis prisirišimas yra žmogaus gerumas, o noras keistis - Dievo gerumas. Žmogus, kuris laikosi, tai parodo per tai, ką jis pasieks, per savo gerus darbus. Santykis tarp gero žmogaus ir jo gerų darbų yra tai, ką jis galėtų daryti, kaip nurodyta geru žodžiu. Dievas, iš kurio ateina noras keistis, tai parodo per savo investicijas į gėrį, jo geras dovanas. Santykis tarp gero Dievo ir jo gerų dovanų yra tai, kad jis atskiria gėrį nuo blogio, o tai yra gera savybė.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo pamokos
Veikimas ir emocinės reakcijos
Yra aštuoni būdai, kaip nuveikti darbus: išgirsti, konfrontuoti, deleguoti, inicijuoti, artikuliuoti, atnaujinti, parodyti valią ir reaguoti. Šie būdai yra susiję su aštuoniomis emocinėmis reakcijomis.
Blogis ir dorovė
Blogiui būdinga norėti to, kas nenorėtina, todėl neapykantos jausmus pakeičia teigiami jausmai - linksmumas vietoj pykčio ir t.t. O blogis nejaučia liūdesio, nuostabos. Dorovė yra susijusi su jausmais.
Pasąmonė pagal Jungą
Carlas Jungas, tyrinėdamas kolektyvinę pasąmonę, atrado Mandalos simbolį, kuris vaizduoja Savasties pilnatvę arba sielos pagrindo pilnatvę, mitologiškai kalbant - žmoguje įsikūnijusią dievybę.
Projekcija
Projekcija yra nesąmoningas subjektyvaus vidinio turinio perkėlimas į išorinį objektą. Projekcija yra disimiliacijos procesas, kurio metu subjektyvus turinys atskiriamas nuo subjekto ir įkūnijamas objekte. Projekcija yra vienas iš psichinės gynybos mechanizmų, padedantis apsiginti nuo nemalonių išgyvenimų ir pasijusti patogiau.
Šešėlis
Šešėlis yra visuma neigiamų žmogaus savybių, kuriomis jis pasižymi, bet kurių nepripažįsta savomis. Nesiderindamos su sąmoningai pasirinktina nuostata, jos paprastai slopinamos, išstumiamos į pasąmonę, kur jos susijungia į sąlygiškai autonomiškai „atskilusią asmenybę“. Suvokus Šešėlį prasideda analizė. Šešėlio išstūmimas iš sąmonės akiračio arba susitapatinimas su juo veda prie asmenybės susidvejinimo. Šešėlis apima ir teigiamas savybes - normalius instinktus, reakcijas, realistinį tikrovės suvokimą, kūrybinius impulsus ir pan.
Pasąmonė ir jos funkcijos
Pasąmonė yra žmogaus sąmonės tiesiogiai nesuvokiamų psichikos procesų ir būsenų visuma. Pasąmonės turinys yra glaudžiai susijęs su žmogaus jausmais, jo santykiu su pasauliu, todėl pasąmonė negali valingai kontroliuoti žmogaus veiksmų, įvertinti jų rezultatų, bet veikia sąmoningą elgesį. Pasąmonėje žmogus supanašina, sutapatina save su kitais žmonėmis ir reiškiniais kitaip negu sąmoningai išgyvendamas tikrovę: tiesiogiai emociškai įsijaučia, identifikuojasi, gretina įvairius objektus pagal kokius nors bendrumus, bet ne pagal loginius prieštaravimus, esminių požymių skirtumus.
Pasąmonei priklauso reiškiniai, kurie buvo išgyventi anksčiau, ir pamiršti dalykai, automatinio veikimo reguliavimas, hipnozėje įteigtų veiksmų vykdymas. Pasąmonės turinys atsiskleidžia intuicijoje, afektuose, panikoje, sapnuose, ikislenkstiniame suvokime, nevalingame įsiminime, be to, reiškiasi tokiais siekiais, jausmais ir poelgiais, kurių priežasties žmogus nesuvokia.
Sąmonės ir pasąmonės ryšys
Įsisąmoninti - reiškia žinoti kartu su mūsų pasąmone. Tai yra procesas, kai sąmoningas protas sinchronizuojasi su pasąmone. Galutinis dvasinio vystymosi tikslas yra individo susitapatinimas su Dievu ir Dievo žinojimu. Kadangi pasąmonė kartu yra Dievas, tai dvasinio tobulėjimo tikslą galime apibrėžti kaip dieviškumo siekimą per sąmoningo „aš” ugdymą. Individui tai reiškia absoliučiai visiškai tapti Dievu, išsaugant sąmoningumą.