Šiuolaikinis gyvenimas neatsiejamas nuo informacinių technologijų, kurios apstu įvairiose gyvenimo srityse. Telefonai, kompiuteriai, internetas - reikalingi ir naudingi dalykai, tačiau pernelyg didelis jų naudojimas gali tapti priklausomybe. Kompiuterinių žaidimų priklausomybė - tai elgesio modelis, kai žmogus nuolat arba periodiškai žaidžia kompiuterinius žaidimus ir jie tampa svarbesni už kitus gyvenimo interesus.
Kompiuterinių žaidimų paplitimas ir demografija
Paplitęs įsitikinimas, kad kompiuterinius žaidimus žaidžia tik paaugliai, yra neteisingas. Statistika byloja, kad šis užsiėmimas gana artimas ir vyresnio amžiaus žmonėms, o vidutinis kompiuterinių žaidimų žaidėjo amžius yra net dvigubai didesnis negu įprasta manyti. Pramogoms skirtos programinės įrangos asociacijos (ESA) duomenimis, vidutinis kompiuteriu žaidžiančio žmogaus amžius yra 37 metai, o suaugusieji sudaro net 82 proc. visų žaidėjų. Dailiosios lyties atstovės sudaro 42 proc. visų žaidėjų. Apklausoje net 65 proc. respondentų nurodė žaidimus žaidžiantys kartu su kitais asmenimis, o šeimose 45 proc. tėvų nurodė bent kartą per savaitę žaidžiantys žaidimus kartu su savo vaikais.
JAV žaidimų kompiuteriams ir kitiems įrenginiams bei patiems žaidimams per praėjusius metus buvo išleista per 25 mlrd. JAV dolerių. Vis dažniau žaidžiami socialinių tinklų žaidimai, iš kurių pajamos per praėjusius metus sudarė beveik 6 mlrd. JAV dolerių arba 24 proc. visos JAV žaidimų rinkos. Didelę dalį žaidimų rinkos sudaro nešiojamieji žaidimams pritaikyti įrenginiai - išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ar mobilūs žaidimų kompiuteriai. Tokio tipo įrenginiai užima 55 proc. visos žaidimų rinkos.
Laikas prie ekranų: statistika ir tendencijos
Dauguma tyrimų nagrinėja ne interneto vartojimą, o laiką, praleidžiamą prie ekranų. 2017 metų statistika rodo, kad vidutiniškai suaugęs asmuo, turintis internetą savo prietaisuose, praleidžia prie ekrano beveik 6 valandas per dieną. Iš jų 3,3 valandas praleidžiame žiūrėdami į telefono ekraną, 2,1 valandas - žiūrėdami į kompiuterio ekraną ir 0,6 valandos - žiūrėdami į kitų prietaisų ekranus. Kita 2017 metų statistika, tyrinėjusi paauglius ir jaunus žmones, atskleidė, kad šios amžiaus grupės žmonės prie ekrano vidutiniškai praleidžia 7,8 valandas. JAV darytas tyrimas rodo, kad vaikai nuo 8 iki 12 metų praleidžia apie 4 valandas prie ekrano. Vaikai iš mažesnes pajamas gaunančių šeimų praleidžia prie ekranų vidutiniškai 3,5 valandos, tuo tarpu vaikai iš labiau pasiturinčių šeimų praleidžia kiek mažiau nei 2 valandas. Taip pat nustatyta, kad mažiau išsilavinusių šeimų vaikai daugiau laiko praleidžia prie ekranų.
Kada laikas prie ekranų tampa priklausomybe?
Nėra tokios diagnozės, kaip priklausomybė nuo interneto. Pagrindinė priežastis, kodėl tokios diagnozės atsisakyta, yra tai, kad žmogaus veikla internete gali būti atitinkanti veiksmus, kuriuos jis atliktų realiame gyvenime. Pavyzdžiui, jeigu žmogus daugybę valandų lošia internetiniuose kazino - ar tai priklausomybė nuo interneto, ar nuo lošimų? Arba jeigu žmogus daugybę valandų žaidžia kompiuterinius žaidimus online, labai tikėtina, kad neturėdamas interneto jis tiesiog žaistų žaidimus, kuriems interneto nereikia.
Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija
Psichologas visų pirma gilintųsi, ką žmogus veikia internete. Dažniausiai perdėtas interneto vartojimas būna šiose srityse: video įrašų peržiūros, socialinių tinklų naudojimas, žaidimai, azartiniai lošimai, pornografija, pirkimas. Jeigu pastebite, kad netekote santykių, laiko su artimaisiais, tobulėjimo galimybių, nepadarėte to, kas jums svarbu, nes leidote laiką internete, tai jau yra problema, kurią reikia spręsti. Veikla tampa problemine, kai naudojimasis internetu ar vaizdo žaidimai ima trukdyti kasdieniam gyvenimui: santykiams su šeima ir draugais, poilsiui, darbui, mokslui ar laisvalaikiui bei neigiamai veikia psichinę ir fizinę sveikatą. Reikia atkreipti dėmesį į pasikartojančio elgesio dažnumą, trukmę, intensyvumą bei dėl tos veiklos kylančius konfliktus.
Priklausomybės rimtumas ir pavojai
Ekranų padaroma žala neprilygsta alkoholio ar narkotikų žalai - ne tiek smarkiai nukenčia finansai, sveikata. Retas atvejis, kad žmogus nenueitų į darbą, nes leido laiką internete. Tačiau tai gali būti labai rimta, jei įsižiūrime į konkretų žmogų. Dažniausiai perdėtas interneto vartojimas būna ne problema savaime, o didesnės problemos simptomas.
Pavyzdžiui, depresija sergančioms moterims būdinga leisti laiką socialiniuose tinkluose žiūrint, kokie geri yra kitų gyvenimai ir galvojant, koks netikęs yra jos gyvenimas. Šiuo atveju, depresija atima jėgas ir valią atsitraukti nuo ekrano, o laikas prie ekrano tik dar labiau skatina prislėgtumą ir depresiją. Kita grupė patologinių vartotojų yra žmonės, turintys impulsų kontrolės problemų. Jiems sunku save sustabdyti įvairiose veiklose, sukeliančiose sujaudinimą, dėl to jiems nesiseka gyventi nuoseklaus gyvenimo ir siekti savo tikslų.
Įsivaizduokite mažą vaiką, kuris gauna planšetinį kompiuterį ir gali jį naudoti neribotą laiką. Visų pirma, yra pavojus, kad jis naudos žaidimus tam, kad nusiramintų. Toks vaikas neišmoksta reguliuoti savo emocijų, dažnu atveju neišmoksta jų net atpažinti, nes visas jas tiesiog gesina nukreipdamas dėmesį į mirgantį ekraną. Kitas pavojus - toks vaikas nepatirs nuobodulio. Vaikas privalo patirti tokius momentus, kai svarsto, o ką man veikti dabar? Ką čia sugalvojus? Tai skatina kūrybiškumą, įgūdį kelti sau tikslus ir jų siekti. Tačiau internetinės platybės yra kupinos stimuliacijos, nereikia nieko kurti ir siekti, gali vartoti be perstojo, dėl to nesivysto minėti vaiko įgūdžiai.
Dar vienas pavojus - kad neįvyks daugelis dalykų, kurie pagal raidą turi natūraliai įvykti. Augdamas vaikas nuolat juda, lipa, lenda - jis apdovanotas smalsumu, kuris lavina vaiko motoriką, žinias apie pasaulį, įgūdžius, gebėjimą sutelkti dėmesį. O ilgas laikas prie ekranų gali atimti iš vaiko galimybę natūraliai tyrinėti pasaulį ir lavintis.
Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos
Amžiaus grupės ir priklausomybės ypatumai
Kuo mažesnis vaikas - tuo didesnę žalą jam gali padaryti perdėtas išmaniųjų prietaisų naudojimas. Tačiau vyresnės vaikų grupės irgi nukenčia, tik savaip. Pavyzdžiui, pradinių klasių amžiaus vaikams labai svarbu įgyti kompetenciją, tobulintis kuriose nors srityse. Tačiau jeigu mokykloje ar būreliuose vaikas jaučiasi nejaukiai, o kompiuterį gauna neribotai, kyla pavojus, kad savo kompetenciją jis tobulins tik ten, kur jaučiasi visiškai patogiai, t.y. prie ekrano. Tokiu būdu jis neišvysto įgūdžio pasitikti iššūkį, įveikti nerimą bei neįgyja patirties, kad gali būti šaunus sportininkas, menininkas, mokslininkas.
Paaugliams labai svarbūs santykiai su bendraamžiais - jie atranda bendraminčius, draugus, mezga pirmuosius romantinius santykius. Šiais laikais vis didesnė dalis šios veiklos persikelia į virtualų gyvenimą. Kai kuriais atžvilgiais tai yra geras dalykas - pavyzdžiui, paauglys, nepritampantis savo mokyklos aplinkoje, interneto pagalba gali palaikyti ryšius su draugais, gyvenančiais toliau. Tačiau kartais nerimą kelia paaugliai, kurie keičia bendravimą kompiuteriniais žaidimais, nes dažnu atveju jie patys patiria nevisavertiškumą dėl bendravimo stokos, tačiau to nesprendžia, nes sprendimas reikalautų patirti frustraciją, o kompiuterinis žaidimas - saugi ir pažįstama virtuali aplinka. Tyrimai rodo, kad didžiausia tikimybė atsirasti priklausomybei nuo kompiuterinių žaidimų tenka 12-25 metų žmonėms.
Ar priklausomybė gali praeiti savaime?
Gali, labai realu, kad taip atsitiks. O jeigu norite, kad tai atsitiktų greičiau, kurkite ryšį su savo paaugliu, kalbėkitės su juo apie jo norus, tikslus, nuomonę. Klauskite, ką jis norėtų veikti suaugęs ir kaip jau dabar galėtų prisidėti prie savo sėkmės. Reikia palaikymo, nuolat rodyti, kad tikite juo, ir padėti įvairiuose praktiniuose tikslų įgyvendinimo klausimuose. Nereikia kritikuoti, menkinti paauglio dėl jo gausaus žaidimo, tai tikrai nepadės. Vietoje to pastebėkite kitokį paauglio elgesį ir girkite už tai.
Kaip atsikratyti priklausomybės nuo interneto?
Jeigu pastebėjote, kad pernelyg daug laiko leidžiate internete, visų pirma, įjunkite savistabą. Kai jūsų ranka instinktyviai ima telefoną, akimirkai stabtelėkite ir paklauskite savęs: „kaip aš šią akimirką jaučiuosi?“. Atpažinkite, kokią funkciją internetas atlieka jūsų gyvenime. Gal jis padeda sumažinti nerimą ir įtampą, nes užsimirštate? O gal sumažina vienišumą ar nuobodulį? Gal suteikia jausmą, kad esate ypatingas, sėkmingas, nes keliate nuotraukas ir žmonės į jas reaguoja? Kai atpažinsite, kam jūs naudojate internetą, tada galite mąstyti, o kaip aš noriu gyventi? O kaip aš noriu patenkinti savo poreikius? Jeigu matote, kad internetas - tai vaistas nuo jūsų emocinių problemų, išdrįskite spręsti savo problemas iš esmės, o ne slėptis nuo jų už ekrano.
Jeigu pastebėjai, kad tau tinka daugelis probleminio interneto naudojimo požymių, stenkis keisti savo įpročius. Pradėk nuo mažų žingsnių, pavyzdžiui, pasistenk laiku eiti miegoti, kad išmiegotum 8-9 val. per parą. Naršant internete kas 1 val. daryk pertraukas. Dirbk nesiblaškydamas - kiekvieną rytą sugalvok 3 svarbiausius dienos darbus ir tik juos atlikęs įsijunk internetą. Atrask kitą tau patinkančią veiklą, kurios metu nereikia naudotis internetu, kompiuteriu ar telefonu, pvz., sportuok, skaityk knygas. Kelkis bei eik miegoti tuo pačiu metu. Daugiau laiko praleisk su šeima, draugais. Pabandyk išjungti arba nutildyti pranešimo žinutes. Tyrimai rodo, kad interneto ryšio išjungimas arba telefono padėjimas toliau padidina mokymosi ar darbo efektyvumą. Analogiškų technologijų (rankinio laikrodžio, žadintuvo) naudojimas vietoj išmaniojo telefono gali sumažinti piktnaudžiavimą, pvz., socialiniais tinklais. Jeigu kyla pastebimi sunkumai, vertėtų kreiptis į psichologą ar psichikos sveikatos specialistą.
Taip pat skaitykite: Maironis: Poetas ir Kunigas
Ką daryti tėvams, jeigu jų vaikas atrodo priklausomas?
Priklauso nuo to, koks vaiko amžius. Kalbant apie mažus vaikus, nėra tokio dalyko kaip vaiko priklausomybė nuo interneto. Tai tėvų problema, kad dėl kažkokių priežasčių jų vaikas gauna ekraną neribotai. Tad aiškiai perimkite vadžias į savo rankas - kompiuterio, planšetės, televizoriaus įjungimas ir išjungimas yra jūsų atsakomybė. Kalbant apie telefonus, rekomenduojama nepirkti mažiems vaikams išmanaus telefono su internetu - susisiekti su tėvais jis gali ir naudodamas senesnės kartos telefoną.
Taip pat visada kviečiu savęs paklausti: ką norėčiau, kad vaikas darytų vietoje sėdėjimo prie ekrano? Gal jis galėtų padėti jums gaminti vakarienę? Arba eiti su jumis pasivaikščioti ir papasakoti jums, kaip jis jaučiasi mokykloje? O gal jis galėtų pradėti lankyti naują būrelį? Jūsų pareiga parodyti vaikui, koks įvairus ir įdomus yra pasaulis. Jeigu jis užsisėdėjo prie ekrano keletą metų, supraskite, kad jis stokoja drąsos ir įgūdžių atrasti sau kitokių veiklų bei nuraminti savo emocijas kitais būdais. Jūs turite būti jo vedliai šitų įgūdžių įgijime. Taip pat įjunkite savistabą. Jei mokote vaiką gyventi be ekranų, patys irgi turite gyventi aiškiai žinodami, kada ir kiek žiūrite į ekraną, ir galėdami paaiškinti savo vaikui, kad pvz. jūs tikrinate feisbuką ar susirašinėjate su draugais tik atlikę visus darbus. Jeigu jaučiate, kad darote viską, ką galite, o jūsų vaikui vis dar rūpi tik internetas, kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus - jie padės jums suprasti, kas čia vyksta.
Svarbu laikytis nurodytų amžiaus apribojimų socialiniuose tinkluose, nes bendravimas socialiniame tinkle reikalauja didelės socialinės ir emocinės brandos, gebėjimo reaguoti į sudėtingas situacijas ar galimai trikdantį turinį, taip pat priimti saugius sprendimus. Tyrimai rodo, kad aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie ekranų. Padėkite vaikams suplanuoti ir laikytis sveikos dienos rutinos: pakankamai išsimiegoti, pavalgyti ir pajudėti, pabūti lauke. Svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas. Aptarkite su vaiku, kada ir kur namuose naudojami ekranai.
Gydymas ir specialistai
Šiuo atveju geriausias gydymas yra psichoterapija. Dažniausiai tai būna arba emocinių poreikių tenkinimas, arba impulsų kontrolės stoka. Jei žmogus naudoja internetą emociniams poreikiams tenkinti, jam reikia išmokti kitaip savimi pasirūpinti, save pradžiuginti, suvaldyti savo emocijas.
Kompiuteriniai žaidimai ir pinigai
Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų gali turėti įtakos ne tik fizinei ar psichikos sveikatai, bet ir finansams. Dažnai, ypač internetiniuose žaidimuose, norėdamas pereiti į kitą lygį ar įjungti kokią nors specialią funkciją, turi sumokėti tam tikrą sumą. Žaidėjai dažnai pasiskirsto pagal finansines galimybes. Pavyzdžiui, išmaniesiems įrenginiams pritaikytuose žaidimuose yra laukimo mechanizmai - norėdamas pereiti į kitą lygį ar įvykdyti užduotį, žmogus turi palaukti, o jei nenori laukti - turi susimokėti. Nenorėdami mokėti už tam tikrus žaidimo segmentus, žaidėjai gali praleisti ištisas paras prie telefono ar kompiuterio ekrano. Dėl kompiuterinių žaidimų sąsajos su piniginiu aspektu juose gali būti pritaikomi panašūs mechanizmai, kurie naudojami lošimuose.
Prevencija ir rekomendacijos
Norint, kad vaikas internete išvengtų netinkamo turinio, jam turėtų būti prieinami tik saugūs įrenginiai su įdiegtais tėvų kontrolės įrankiais - įvairiais nustatymais, kurie padeda kontroliuoti, ką vaikas mato internete. Vis dėlto, internetinėje erdvėje gausu pavojų, tad patikinkite vaiką, kad jeigu susidurtų su netinkamu turiniu, kuris trikdo, gąsdina, neramina, jis nebus nubaustas ir visada gali kreiptis į jus. Svarbu laikytis nurodytų amžiaus apribojimų socialiniuose tinkluose.
tags: #apie #kompiuteriu #priklausomybiu #statisikos