Šiandieninėje visuomenėje, kurioje psichikos sveikata tampa vis svarbesniu prioritetu, darbo biržos psichologo konsultacijos vaidina reikšmingą vaidmenį padedant asmenims integruotis į darbo rinką. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip darbo biržos prisideda prie psichologinės pagalbos teikimo, kokios programos yra siūlomos, ir kokią naudą tai teikia darbo ieškantiems asmenims.
Užimtumo didinimo programos ir psichologinė pagalba
Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas didėjantis dėmesys užimtumo didinimo programoms, kurių tikslas - padėti darbo rinkai besirengiantiems asmenims. 2022 metais tokias paslaugas siūlė 40 savivaldybių, o 2023 metais - jau 56. Šiose programose dalyvaujantiems asmenims teikiamos ne tik teisininkų ar socialinių darbuotojų paslaugos, bet ir psichologų konsultacijos, laikinas užimtumas. 2023 metais specialiose programose pradėjo dalyvauti 5,4 tūkst. žmonių, daugiausia - darbo rinkai besirengiantys asmenys.
Užimtumo tarnybos Priemonių organizavimo departamento l.e.p. direktorė Vaida Kamandulienė pabrėžė, kad „taikomos vienodos praktikos savivaldybėse padeda spręsti problemas, su kuriomis susiduria ilgai nedirbantys ar nenorintys dirbti klientai“. Nors kiekviename rajone paslaugų prieinamumas skiriasi, teikiama tikslinė pagalba.
Kompleksinės paslaugos ir jų rezultatai
Suteikus įvairias kompleksines paslaugas, daugiau nei 4 tūkst. besirengiančių darbo rinkai asmenų 2023 metais gavo bedarbio statusą ir pradėjo darbo paieškas, 1,7 tūkst. asmenų padėta įsidarbinti, dar 50 pradėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą. 2024 metais numatyta į užimtumo didinimo programas įtraukti 6,5 tūkst. asmenų.
Dalis šių klientų vengia dirbti dėl įvairių priežasčių: skolų, priklausomybių, rūpinimosi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą arba dirba nelegaliai. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, arba nebeturi socialinių įgūdžių, nes nedirba jau ilgą laiką.
Taip pat skaitykite: Bihevioristinis požiūris į socialinį darbą
Šiose programose jie mokomi krizių valdymo, sveikos gyvensenos, finansinio ir kompiuterinio raštingumo, taikoma priklausomybių prevencija. Teikiamos teisininko konsultacijos, psichologo, karjeros konsultanto, pavėžėjimo ir kitos socialinės paslaugos, krizių įveikimo specialistų pagalba.
Tęstinis paslaugų teikimas ir sėkmės pavyzdžiai
Daugeliui atkurti įgūdžius ar išspręsti įsidarbinimui trukdančias kitas problemas užtenka kur kas trumpesnio laiko. Tiems, kuriems sekasi sunkiau, pagalba yra teikiama, kol ji yra reikalinga, todėl aktualu paslaugų teikimo tęstinumas ir pagalba po įsidarbinimo.
Patirtimi šioje srityje išsiskiria savivaldybės, kuriose po užimtumo didinimo programos suteiktų atvejo vadybos paslaugų asmenų įsidarbinimas pernai buvo vienas didžiausių: Elektrėnų (20 proc.), Kaišiadorių r. (25 proc.), Šilutės r. (29 proc.), Druskininkų (18 proc.), Alytaus m. (18 proc.). 2024 metais vien šios savivaldybės padės daugiau kaip 400 sunkiausiai į darbo rinką integruojamų asmenų. Numatyta, kad atvejo vadyba Druskininkuose ir Elektrėnuose bus taikoma po 100 nedirbančių žmonių, Alytaus mieste - 98, Kaišiadoryse - 70, Šilutėje - 60.
Emocinis ir psichologinis stiprinimas
V.Kamandulienė pažymėjo, kad „pažanga matuojama ne tik integracija į darbo rinką. Ilgą laiką nedirbę ir žema motyvacija pasižymėję žmonės šių priemonių dėka sustiprėja emociškai bei psichologiškai, įgauna daugiau pasitikėjimo savimi, darbo galimybėmis, pripažįsta savo problemas“.
Įvertinusi skirtingų savivaldybių patirtį ir rezultatus, Užimtumo tarnyba parengė specialias rekomendacijas. Socialiniams partneriams siūloma toliau taikyti atvejo vadybos principus ir šalinti pagrindines besirengiančių asmenų darbo rinkai nedarbo priežastis, atvejo vadybai skirti ne mažiau kaip 70 proc. lėšų, o trumpalaikiams darbams - ne daugiau nei 30 proc.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos psichologijos magistro darbuose
V.Kamandulienės teigimu, tais atvejais, kai užimtumo didinimo programą įgyvendinant yra organizuojami trumpalaikiai darbai, prioritetą aktualu teikti tiems darbdaviams, kurie pasibaigus užimtumo didinimo programai, įsipareigotų asmenis įdarbinti neterminuotai.
Psichologų poreikis ir įsidarbinimo galimybės
Svarbu skirti dėmesį augančiam kvalifikuotų pozicijų skaičiui. Tačiau, nors į Lietuvos darbo biržą (LDB) kreipėsi šimtai universitetus baigusių absolventų, įsidarbinimo galimybės psichologams išlieka menkos. Jau du dešimtmečius pirmaujame tarp valstybių, kurios pasižymi itin prastais visuomenės psichikos sveikatos rodikliais.
Per šių metų pirmąjį pusmetį teritorinėse darbo biržose buvo registruota 70 psichologijos specialistų ir 56 laisvos darbo vietos. Nuo liepos pradžios, kai darbo rinką užplūdo ką tik baigę specialistai, registruota 140 psichologų, o laisvų darbo vietų - vos dvi. Tai rodo, kad besirenkantys studijas abiturientai su darbo rinkos poreikiais nėra tinkamai susipažinę arba tiesiog į juos neatsižvelgia. Nors įsidarbinimo galimybės psichologams menkos, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, šiemet pageidavimą studijuoti psichologiją valstybės finansuojamoje vietoje pirmuoju prioritetu nurodė beveik keturi šimtai studentų.
Valstybinio psichikos sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Rusteika teigia, kad sudėtinga bendrai kalbėti apie psichologų poreikį, nes psichologijos sąvoka yra labai plati. Anot jo, psichologų įsidarbinimo problemos greičiausiai susijusios su finansavimu. Specialistai išvyksta į kitas šalis.
Psichikos sveikatos svarba ir visuomenės požiūris
„Psichikos sveikata apskritai yra visos visuomenės sveikata. Pas mus vis dar aktualios smurto, vaikų auklėjimo, emigracijos ir vaikų atsiskyrimo problemos…“ Lietuvoje į kreipimąsi į psichologą ar psichiatrą vis dar žiūrima atsargiai. Žmonės bijo, kad tai jiems atsilieps įsidarbinant, įsigyjant ginklą ir panašiai.
Taip pat skaitykite: Psichologo darbo vietos apžvalga
„Poliklinikose ir įvairiuose centruose darbo vietos jau seniai užimtos, o jei yra laisvų - ieškoma žmogaus, turinčio patirties. Jauni žmonės dažnai negali pradėti dirbti tokioje saugioje pozicijoje. Nors kartais yra tokių galimybių, bet darbas būna mažai apmokamas arba net savanoriškais pagrindais. Jauni žmonės savanoriauti nėra linkę. Mano nuomone, toks savanoriškas darbas yra labai svarbus. Kitaip nėra būdų „susirinkti“ tą patirtį.
Kitas problemos aspektas - jaunas amžius. Jei psichologas dar papildomai mokėsi kokiuose nors psichoterapijos kursuose, turi daugiau patirties, jis kaip ir galėtų konsultuoti. Tik atsiranda kita bėda - pas labai jauną nedaug kas eis. Nebent tokie patys jauni. Žmonėms atrodo, kad kai pačiam jau yra koks keturiasdešimt metų, esu užauginęs vaikus ir daug ką patyręs gyvenime, ką man gali pasakyti dvidešimtmetis specialistas?
Reklamos ir patirties svarba
Anot psichologės psichoterapeutės, galiausiai, kaip ir bet kokiame versle, labai svarbi reklama. „Galima išsinuomoti patalpas ir ten priiminėti žmones, bet jie turi apie tave sužinoti. Vienas būdų - rašyti. Jei jaunas specialistas parašytų gerą, įtaigų, aiškų straipsnį ir už dyką atiduotų žiniasklaidai, jį tikrai paimtų. Tačiau jauni psichologai tingi tai daryti. Jie tuo keliu visiškai neina, nors tai pats paprasčiausias būdas ko nors pasiekti. Tereikia išlieti prakaito.“
Vyresniems, geriau žinomiems psichologams darbo netrūksta. Jei nori pakliūti pas gerą psichologą, turi laukti apie mėnesį. Kiek daugiau nei prieš metus buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis pasirašė įsakymą, pagal kurį bus didinamas psichikos sveikatos centruose (PSC) dirbančių psichologų skaičius.
tags: #darbo #birza #psichologas