Įvadas
Darbo stresas yra plačiai paplitęs reiškinys šiuolaikinėje visuomenėje, turintis įtakos įvairiems žmonių gyvenimo aspektams. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti darbo streso skalę, jo poveikį organizmui, stresą sukeliančius veiksnius ir galimus streso valdymo būdus. Aptarsime streso fazes, jo ryšį su profesiniu perdegimu bei pateiksime tyrimų rezultatus, atskleidžiančius streso paplitimą tarp skirtingų profesijų atstovų.
Streso Poveikis Organizmui
Stresas gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį žmogaus organizmui. Trumpalaikis stresas, dar vadinamas aliarmo faze, gali būti naudingas, nes padeda mobilizuoti organizmo jėgas ir apsisaugoti nuo galimų pavojų. Streso hormonai, tokie kaip adrenalinas ir kortikosteroidai, suaktyvina organizmą, suteikia energijos ir padidina budrumą. Tačiau ilgalaikis stresas gali sukelti neigiamų pasekmių sveikatai, įskaitant antsvorį, širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, depresiją ir miego sutrikimus.
Trys Streso Fazės
Žmogaus reakcija į stresą priklauso nuo jo trukmės ir intensyvumo. Alainas Golay išskiria tris streso fazes:
Aliarmo fazė: Tai pirminė reakcija į stresorių, kurios metu organizmas tampa itin budrus. Šioje fazėje išsiskiria streso hormonai, tokie kaip adrenalinas ir katecholaminai, kurie parengia organizmą instinktyviai išlikti. Raumenys įsitempia, širdis pradeda smarkiau plakti, išmuša prakaitas, pajautrėja visos juslės.
Priešinimosi fazė: Šioje fazėje organizmas prisitaiko prie patiriamo streso. Kūnas išskiria kortikosteroidus ir kortizolį, kurie padeda ilgiau suvaldyti stresą. Kortikosteroidai veikia kaip stiprus priešuždegiminis vaistas, apsaugantis nuo skausmo ir ligų.
Taip pat skaitykite: Bihevioristinis požiūris į socialinį darbą
Išsekimo fazė: Tai ilgalaikio streso pasekmė, kai organizmas nebepagamina pakankamai kortikosteroidų. Šioje fazėje jaučiamas nuovargis, skausmas, gali atsirasti galvos skausmai, migrena, virškinimo problemos ir kitos sveikatos problemos.
Stresą Sukeliantys Veiksniai
Stresą gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant darbo aplinką, asmeninius santykius ir gyvenimo sąlygas. Holmes’o streso skalė apibrėžia streso šaltinius ir padeda įvertinti streso lygį konkrečioje situacijoje. Dažniausiai stresą sukelia gyvenimo sąlygų neužtikrintumas, negalėjimas išspręsti gyvenimiškų situacijų, liga, neįgalumas, konfliktai darbo vietoje, psichologinis priekabiavimas, ginčai, kritika, konfliktai šeimose ir sutuoktinių vaidai. Net tokie teigiami dalykai kaip komplimentai, vedybos ar vaiko gimimas taip pat gali būti streso šaltinis.
Kaip Elgtis Stresinėje Situacijoje?
Reakcija į stresą yra individuali ir priklauso nuo asmens asmenybės, patirties ir įgūdžių. Kai kurie žmonės stresinėse situacijose tampa itin budrūs ir susitelkę, o kiti - patiria nerimą ir baimę. Svarbu išmokti atpažinti streso požymius ir pasirinkti tinkamas streso įveikos strategijas. Efektyvios streso įveikos strategijos apima problemų sprendimą, socialinę paramą, emocijų valdymą ir vengimą.
Streso Valdymas
Streso valdymas yra svarbus įgūdis, padedantis išvengti neigiamų streso pasekmių sveikatai ir gerovei. Yra įvairių streso valdymo būdų, įskaitant:
- Fizinį aktyvumą: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką.
- Atsipalaidavimo technikas: Meditacija, joga ir gilus kvėpavimas padeda sumažinti įtampą ir nerimą.
- Laiko planavimą: Efektyvus laiko planavimas padeda sumažinti darbo krūvį ir jausmą, kad neturite pakankamai laiko.
- Socialinę paramą: Bendravimas su draugais ir šeima padeda sumažinti vienišumo jausmą ir gauti emocinę paramą.
- Sveiką gyvenseną: Subalansuota mityba, pakankamas miegas ir vengimas žalingų įpročių padeda stiprinti organizmo atsparumą stresui.
Stresas ir Profesinis Perdegimas
Ilgalaikis stresas darbe gali sukelti profesinį perdegimą, kuris pasireiškia emociniu išsekimu, depersonalizacija ir sumažėjusiais asmeniniais pasiekimais. Tyrimai rodo, kad slaugytojai, patiriantys didelį stresą darbe, dažnai kenčia nuo profesinio perdegimo.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos psichologijos magistro darbuose
Tyrimai apie Darbo Stresą
Atlikti tyrimai rodo, kad stresas yra dažnas reiškinys tarp įvairių profesijų atstovų. Pavyzdžiui, vienas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 75 proc. apsaugos darbuotojų jaučia stresą darbe. Kitas tyrimas parodė, kad verslo organizacijų vadybininkai, patiriantys skirtingą darbinį stresą ir pasitenkinimą darbu, naudoja skirtingas streso įveikos strategijas. Tyrimai taip pat atskleidė, kad moterys dažniau nei vyrai patiria stresą dėl darbo reikalavimų ir santykių darbe.
Slaugytojų Darbo Streso Tyrimas
Tyrimas, atliktas VšĮ Radviliškio ligoninėje, parodė, kad slaugytojoms nustatytas vidutinis subjektyviai suvokiamo streso lygis. Pagrindiniai stresą darbe sukeliantys veiksniai yra slaugytojų susidūrimas su slaugomų pacientų mirtimi ir mirimu bei netikrumas prižiūrint pacientus. Tyrimas taip pat atskleidė, kad slaugytojos patiria aukštą profesinio perdegimo lygį, o iki 10 metų darbo stažą turinčios slaugytojos turi didesnę tikimybę patirti emocinį išsekimą.
Proaktyvus Elgesys Darbe ir Stresas
Tyrimai rodo, kad darbuotojų proaktyvus elgesys gali būti susijęs su darbo reikalavimais ir ištekliais. Autonomija ir grįžtamasis ryšys teigiamai veikia strateginį proaktyvų elgesį, o autonomija ir emocinis krūvis - užduočių atlikimo proaktyvų elgesį. Įsitraukimas į darbą gali būti tarpinis kintamasis, kuris padeda darbo charakteristikoms numatyti proaktyvaus elgesio tipus.
Streso Suvokimo Skalė (PSS)
Subjektyviai suvokto streso skalė (angl. Perceived Stress Scale (PSS)) yra psichologinis instrumentas, matuojantis streso suvokimą. Ši skalė matuoja laipsnį, kuriuo individas įvertina savo gyvenime patiriamą stresą. Skalėje pateikiami klausimai apie žmogaus jausmus ir mintis, išgyventus per paskutinį mėnesį.
Taip pat skaitykite: Psichologo darbo vietos apžvalga