Stresas ir psichologinė įtampa - tai realijos, su kuriomis susiduria daugelis šiuolaikinių žmonių. Straipsnyje aptariama, kas yra stresas, kokie jo požymiai ir pasekmės, taip pat veiksmingi streso valdymo metodai, padedantys susigrąžinti kokybišką gyvenimą.
Stresas: Apsauginė Reakcija ar Pavojus?
Stresas - tai apsauginė organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, kuomet jaučiamas harmonijos trūkumas. Medicinos terminologijoje nervinė įtampa atitinka streso sąvoką. Streso metu organizmas išskiria kortizolį bei adrenaliną, kurie paskatina veiksmą, jei stresas patiriamas situacijose, kuomet kyla pavojus gyvybei. Trumpalaikis stresas gali būti netgi naudingas: grūdina, formuoja charakterį, brandina kaip asmenybę. Antrą kartą atsidūrus tokioje pačioje situacijoje psichinė, emocinė reakcija būna kur kas mažesnė. Tačiau nuolatinis stresas, kortizolis turi neigiamą įtaką smegenų veiklai.
Dažnai pasikartojantis ir ilgai užsitęsiantis stresas, toks kaip liga, artimųjų netektis, verslo žlugimas, finansinės problemos ir pan., sukelia įvairių organų veiklos reguliacijos sutrikimus, todėl atsiranda pavojus susirgti tam tikromis ligomis (depresija, širdies ligos, Alzheimeris).
Streso Požymiai ir Poveikis Organizmui
Patyrus stresą, pirminiai kūno požymiai gali būti: dažnesnis širdies plakimas (vadinamieji širdies permušimai nuo streso), raumenų įsitempimas, dažnesnis kvėpavimas, padidėjęs irzlumas, kartais kraujo spaudimo ar net kūno temperatūros padidėjimas.
Visų pirma, dėl streso žmogų gali varginti dažni ilgalaikiai galvos skausmai, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai, gali atsiverti žarnyno ar skrandžio opa, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas. Žmogus, patiriantis nuolatinį stresą, jaučia apatiją, energijos trūkumą. Kai nerimas nekontroliuojamas, gali prasidėti ilgalaikė nemiga, sunkiau pagydoma hipertoninė liga, neurozės.
Taip pat skaitykite: Streso atpažinimas ir savipagalba
Per didelis stresas ir įtampa turi įtakos ir psichologinei žmogaus sveikatai. Jis gali jausti nuolatinį nerimą ar baimę, padidėja nevisavertiškumo jausmas, trūksta pasitikėjimo savimi, kyla nepasitenkinimas savimi ir vis didesnių reikalavimų sau kėlimas.
Netgi vaikystėje patirta didelė įtampa turi įtakos ir tolimesniam gyvenimui. Tėvų ligos, jų netektis palieka užsitęsusias gedėjimo reakcijas, sukelia nerimo sutrikimus, palaipsniui gali išsivystyti depresija. Bet kuriuo atveju užsitęsus stresui silpnėja imuninė sistema, o kartu ir organizmo atsparumas įvairioms ligoms. Pagyvenusius asmenis dėl streso ima kamuoti nemiga, kuri neretai sukelia depresiją su skausmais, apimančiais širdies plotą, nugaros bei sąnarių sritį.
Besilaukiančią moterį stresinė situacija ne tik traumuoja, bet ir sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, todėl moters stresas paveikia ir kūdikio psichologinę būseną. Tokie kūdikiai būna jautresni, dirglesni, dažniau dar vaikystėje suserga depresija, dažniau gali sirgti ir kitomis ligomis. Labai svarbu, jog besilaukianti moteris itin saugotų save nuo streso ir įtampos pirmąjį nėštumo trimestrą. Žinoma, viso nėštumo metu moteris turėtų saugotis nuo galimo streso bei įtampos.
Stresas Darbe: Priežastys ir Sprendimo Būdai
Dažnas mūsų stresą patiria būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos ir mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai, dažnos komandiruotės sukelia įtampą. Jeigu nesugebame atsipalaiduoti, darbe krenta mūsų produktyvumas, nebegalime efektyviai generuoti idėjų, padažnėja tikimybė klaidoms bei prasideda rimtesnės organizmo problemos. Ką galima daryti darbo aplinkoje, jog atsiradęs stresas būtų kaip įmanoma mažesnis?
- Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje. Dažnai biuruose įrengtos kondicionavimo sistemos, todėl retai kada patalpose būna gryno oro, taip pat darbo vietos apsaugotos nuo saulės spindulių, kad netrukdytų darbui kompiuteriu.
- Gerkite daug vandens. Darbo vietoje turėkite gertuvę, taip jums nereikės vaikščioti kiekvieną kartą išgėrus puodelį vandens.
- Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas. Nuolatinis blaškymasis gali kelti įtampą, o sugrįžti prie pradėtų darbų po socialinės medijos patikrinimo dažnai prireikia net 15 minučių.
- Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų (galbūt tai video žaidimai, stalo futbolas ar kt.), kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus (akims, kvėpavimui, bendram fiziniam aktyvumui).
Streso Valdymas: Veiksmingi Metodai
Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
Vienas iš sėkmingų streso mažinimo būdų yra sportas (gerina širdies ir plaučių veiklą). Taip pat padėti gali mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis.
Gana veiksmingai nervus ramina emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės, kai kurios sporto rūšys: plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
Kiekvienas individualiai gali atlikti lengvus pratimus, leidžiančius atsipalaiduoti. Tai įvairios skaičiuotės, malonių vaizdinių sukėlimas atmintyje, atsipalaidavimą sukeliantys žodžiai (garso įrašai). Specialistai gali išmokyti emocinės įtampos mažinimo, atsipalaidavimo pratimų grupinių psichoterapinių užsiėmimų metu.
Stresą mažinti padeda pozityvūs jausmai. Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas.
Nepamirškite ir tokių paprastų priemonių kaip juokas. Tai padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje.
Susidūrus su stresu (būnant darbe ar namuose), turėkite kelių minučių užsiėmimą, kuris padėtų nusiraminti. Galbūt tai spalvinimas, trumpas pasivaikščiojimas, muzikos klausymasis ar kita jūsų mėgstama veikla.
Mitybos Įtaka Nervų Sistemai
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms.
Vitaminai gali tik padėti nervinei sistemai, o ne visiškai apsaugoti nuo streso, todėl nėra „vitaminų nuo streso”, tuo labiau „vaistų nuo streso”. Yra tam tikri vitaminai nervų sistemai, kurie pagerina jos funkcijas ir gali prisidėti prie jūsų atsparumo stresui. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai.
Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.
Streso Įtaka Širdžiai ir Kraujotakai
Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerinant gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus. Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.
Širdies permušimas dažniausiai yra normalus reiškinys po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą ar nerimą, išsigandus. Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda sočiai pavalgius ar vartojant tam tikrus vaistus bei priklausomai nuo hormonų ciklo organizme. Širdies permušimo simptomai pasireiškia greitu širdies darbu, pagreitėjusiu kvėpavimu, prakaitavimu ir bendru neramumu. Jei streso metu jūsų širdis pradeda permušti ir priverčia jus jaustis prastai, patariama giliai pakvėpuoti, atsitraukti nuo to ką darote, pasivaikščioti ar tiesiog padaryti pertrauką. Tačiau patiriant ilgalaikį stresą dėl dažnų permušimų gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujo spaudimas, padidėja infarkto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl, patiriant ilgalaikį stresą reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Jei jūsų kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi. Tam yra daug priežasčių - nuo netinkamos mitybos, žalingų įpročių iki ilgalaikio streso. Aukštas kraujo spaudimas yra rimta problema, nes ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, infarktą bei širdies smūgį. Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai yra valdomas vaistais, bet jam didelę įtaką daro žmogaus mityba ir fizinis aktyvumas, gebėjimas atsipalaiduoti.
Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų ar hemoglobino. Dėl jų trūkumo pablogėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl toks žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, nusilpęs, jam svaigsta galva, sulėtėja pulsas. Mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl per mažo geležies kiekio kraujyje arba ląstelių negalėjimo jos pasisavinti. Tam įtaką daro mityba, žarnyno ir virškinamojo trakto sutrikimai bei didelis kraujavimas (mėnesinių metu ar susižeidus). Tačiau žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, taip pat turi didesnę anemijos riziką. Dėl nuolatinio streso organizmas greičiau degina naudingąsias medžiagas ir prasčiau pasisavina geležį. Taip pat suprastėja vandenilio chlorido rūgšties gamyba, kuri yra atsakinga už geležies pasisavinimą kūne.
Psichologinė Įtampa: Kasdienybės Palydovas
Dažnai gyvenime susiduriame su situacijomis, kurios viduje sukelia psichologinę įtampą. Vieniems tokių situacijų pasitaiko rečiau, tačiau kitų kasdienybėje psichologinė įtampa gali tapti dažnai pasirodančia viešnia… Galime pabandyti įsivaizduoti gyvenimą žmogaus, kuris rytą nubunda su mintimi „nenoriu šiandien į darbą, pavargau nuo visko, nebeatlaikysiu stebinčių žvilgsnių ar nepelnytų pastabų”. Kokie sudėtingi baimės, nerimo, nepasitikėjimo ar varžnačios kaltės jausmai pasitinka žmones, kurie išgyvena psichologinę įtampą darbe - juk darbas užima bene pusę mūsų gyvenimo…
Ties tuo viskas gali ir nesibaigti - nutinka ir taip, jog nervinė įtampa nedingsta ir grįžus namo. Galbūt, ji auga santykiuose su artimaisiais, o gal prispaudžia varginančiuose buities darbuose. Palaipsniui tokia nervinė įtampa iššaukia pasipriešinimą, atstūmimą, didžiulį nuovargį ir augina dar sudėtingesnę emocinę būseną, kupiną įvairiausių minčių ir jausmų… Dažnu atveju viską lydi miego, mitybos ar elgsenos pokyčiai, kurie su laiku gali peraugti į išties rimtas problemas… Ką daryti, kad nervinė įtampa netaptų kovos lauku, kuriame patys sau stojame priešais ir nebesuprantame, kokių ginklų imtis, jog susigrąžinti sveiką ir kokybišką gyvenimą?
Kaip Nuimti Nervinę Įtampą?
Labai svarbu suvokti, jog psichologinė įtampa gyvena mūsų viduje, net jei ją ir išprovokuoja išorinis pasaulis. Tol, kol bandysime nuneigti, paslėpti ar užgošti vidinę būseną, tol, deja, niekas nepradės keistis. Svarbu pajusti, kaip toli vidinė įtampa pažengusi, ar yra atsvara, kuri leidžia nuo jos pailsėti? Pavyzdžiui, jei nervinę įtampą išgyvename tik darbe, galbūt namuose jaučiamės saugūs, ramūs, atsipalaidavę. Tad visų pirmą reikėtų apgalvoti, kaip tinkamai išnaudoti tą ramybės ir poilsio laiką, skiriant jį sau, savo minčių bei jausmų įsivardinimui, susidėliojimui.
Jei psichologinė įtampa neapleidžia nuolat, vertėtų susirūpinti, kas bus toliau ir kaip nuimti nervinę įtampą. Ką galime padaryti, jog kasdienybėje atsirastų bent mažas ramybės kampelis? Joks karys mūšio lauke netaptų didvyriu, jei neturėtų vilties, kad rytojus tikrai ateis. Tad ir į kokią kovą prieš patį save mus gali palydėti psichologinė įtampa, svarbu surasti savo viltį, savo tikėjimą ir pagalbą. Pirmuoju žingsniu gali būti galimybė pasikonsultuoti su psichologu arba pasinaudoti įvairiausiais nusiraminimo, nerimo ar įtampos įveikimo pratimais, kurie per kūną pasiektų emocinės būsenos lauką. Svarbu leisti sau pripažinti, kad pagalba tikrai reikalinga, o tada tikrai lengviau surasti kelius, kaip ją pasiekti ir gauti.
Kaip ilgai gali trukti gyvenimo mūšis ir diena dienoj trunkanti kova su savimi? Vienintelio atsakymo nėra. Kartais kovos trunka dienas, o kartais - dešimtmečius, bet net ir pati ilgiausia, skausmingiausia kova kažkada pasibaigia. Leiskime sau atsistoti savo paties pusėje - užstokime save, apginkime, apkabinkime… Psichologinė įtampa dažnai sukelia nepasitikėjimą viskuo, kas yra aplinkui. Tik visada lieka vienas žmogus, kuriuo privalome pasitikėti ir tikėti tam, jog išgyventumėm.
Potrauminio Streso Sutrikimas (PTSS) ir Kompleksinis Potrauminio Streso Sutrikimas (KPTSS)
Trauminis įvykis - tai įvykis, kuris kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar jo sveikatai. Grėsmę keliantį įvykį asmuo gali patirti pats, gali tapti tokio įvykio liudininku arba sužinoti, kad tai patyrė jam artimas žmogus (pavyzdžiui, šeimos narys ar draugas). Trauminis įvykis paveikia visus - po sukrečiančių įvykių visi patiria stresą ir žmonėms reikia laiko atsigauti. Vis dėlto 5.8-13.9% asmenų po trauminio (-ių) įvykio (-ių) patiria itin stiprų stresą, kuris gali sukelti potrauminio streso sutrikimą (PTSS). PTSS simptomai gali pasireikšti tik tada, kai yra įvykęs trauminis įvykis. Potrauminis stresas gali pasireikšti įvairiu intensyvumu, be to, jis visada paveikia asmens kasdienį gyvenimą - bendravimą su aplinkiniais, studijas ir/ar darbą, laisvalaikio veiklą.
Po itin sunkių, ilgalaikių ar pasikartojančių trauminių įvykių, tokių kaip ilgalaikis smurtas šeimoje, pasikartojanti fizinė ar seksualinė prievarta suaugus ar vaikystėje ir pan., gali pasireikšti sudėtingesnės potrauminės reakcijos. Patiriant itin stiprius psichologinius sunkumus ilgiau nei tris mėnesius po trauminio įvykio gali pasireikšti kompleksinio potrauminio streso sutrikimas (KPTSS), kurio paplitimas Lietuvos populiacijoje - 1.8-10%. Šis sutrikimas pasižymi visais trims PTSS simptomais bei šiais psichologiniais sunkumais: 1) sunkiais ir nuolatiniais emocijų reguliavimo sunkumais, kurie gali pasireikšti tiek negalėjimu valdyti savo emocijų, tiek emocine nejautra; 2) nuolatiniu įsitikinimu, kad asmuo yra nevertingas, nereikšmingas; 3) nuolatiniais sunkumais tarpasmeniniuose santykiuose. Kaip ir potrauminis stresas, KPTSS visada paveikia asmens kasdienį gyvenimą. Kompleksinio potrauminio streso sutrikimas buvo oficialiai pripažintas ir 2018 m.
Jeigu po trauminio įvykio yra patiriamas itin stiprus stresas, kuris trukdo kasdienei veiklai ir yra manoma, kad asmuo patiria potrauminį stresą, rekomenduojama kreiptis į specialistus - psichologus ar gyd. psichiatrus - kad būtų galima tiksliai įvertinti potrauminio streso reakcijas ir pagal tai parinkti tinkamiausius pagalbos būdus. Per pastaruosius porą dešimtmečių tyrimai parodė, kad veiksmingiausias būdas padėti asmenims, patyrusiems traumas - specializuota psichologinė pagalba. Lietuvoje šiuo metu yra taikomi du specializuoti metodai dirbant su asmenimis, patyrusiais traumas - Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (angl. Eye Movement and Desensitization and Reprocessing, EMDR) ir Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (angl. Brief Eclectic Psychotherapy for PTSD, BEPP).
Nujautrinimo Akių Judesiais ir Perdirbimo Terapija (EMDR)
Tai išsamiai ištirta terapija, kurios veiksmingumas gydant psichologines traumas įrodytas moksliniais tyrimais. Ši terapija leidžia žmonėms palengvinti simptomus ir emocinius sunkumus, kurie yra sukrečiančių gyvenimo patirčių rezultatas. Tai terapijos forma, orientuota į trauminių ir/arba stresinių išgyvenimų prisiminimus, kurie gali prisidėti prie psichinių sutrikimų ar psichologinių problemų. EMDR įgalina žmones išsigydyti nuo simptomų ir emocinių sunkumų. Iki šiol EMDR padėjo milijonams įvairaus amžiaus žmonių palengvinti patiriamą psichologinį stresą. Šioje terapijoje patologija, psichologiniai ir emociniai sunkumai yra suprantami, kaip neapdoroti prisiminimai, kurie yra saugomi atmintyje taip, kaip jie buvo patirti. Neracionalūs įsitikinimai ar neigiamas elgesys yra laikomas reakcija į praeities įvykius. Tai yra simptomas, ne problemos priežastis. Naudojant struktūruotus protokolus bei procedūras, kurių mokoma sertifikuotuose EMDR terapijos mokymuose, specialistai sužino, kaip padėti klientams suaktyvinti natūralų sugebėjimą apdoroti ir konstruktyviai įveikti nepalankias patirtis bei psichologines traumas. Ši terapija gali padėti susitaikyti su patirtimis, kurios darė neigiamą įtaką gyvenimui ir judėti į priekį su pozityvia, viltinga perspektyva, kartu gerinant asmeninės stiprybės pojūtį, sugebėjimą užtikrintai spręsti sunkumus, įsitraukti į gyvenimą ir laisvai rinktis. Pagrindinis šios terapijos efektas - pabaigę šią terapiją klientai jaučiasi įgavę galių ir stiprybės iš patirčių, kurios juos ankščiau vertė jaustis menkesniais. EMDR terapija taikoma 32 Europos šalyse ir yra pripažinta, kaip veiksmingas metodas gydyti psichologines traumas, pagrindinių sveikatos organizacijų: Pasaulio sveikatos organizacija (angl. World Health Organization), Amerikos psichiatrų asociacija (angl. The American Psychiatric Association), ir JAV gynybos departamentas (angl.
Trumpalaikė Eklektinė Potrauminio Streso Terapija (BEPP)
Tai individuali terapija, sukurta padėti žmonėms susidurti su savo trauminėmis patirtimis ir jas apdoroti. Ši terapija leidžia įveikti potrauminio streso sutrikimo simptomus prisimenant trauminį įvykį ir apdorojant stiprias emocijas, kurias jis sukelia. Terapijos tikslas - sumažinti klientų patiriamus potrauminio streso sutrikimo simptomus, padėti jiems integruoti trauminį įvykį į savo gyvenimą ir atgauti prarastą kontrolę. BEPP padeda įsileisti ir priartėti prie skaudžių minčių ar emocijų bei jas apdoroti. Terapija buvo sukurta teikti pagalbą specialiai potrauminio streso sutrikimo atveju. BEPP terapijos gydymo metu dėmesio centre yra atsiminimai, mintys ir jausmai, susiję su trauminiu įvykiu, ir poveikis, kurį jie sukėlė asmens gyvenimui. Terapija yra vadinama eklektine, kadangi sujungia efektyvius skirtingų psichoterapinių mokyklų elementus. Gydymas dažniausiai susideda iš 16 sesijų, kurios trunka 45-60 min. Kiekviena šios terapijos sesija turi savo unikalų tikslą ir aiškią vietą atskiruose BEPP metodo etapuose. Sesijas sudaro konkretus planas, apimantis šiuos elementus: terapijos tikslus ir turinio paaiškinimą, psichoedukaciją apie potrauminį stresą, relaksacijos pratimus, sąlytį su trauma vaizduotėje bei jo atnaujinimą ir aptarimą, užuominas ir susitelkimą ties jomis, rašymo užduotį, įprasminimą ir integraciją, dėmesį kasdienio gyvenimo aspektams, atsisveikinimo ritualą ir terapijos įvertinimą. Po gydymo sesijos pacientas gali laikinai pasijausti neramiai dėl konsultacijos metu atgaivintų atsiminimų.
Stresas Jaunų Žmonių Gyvenime
Ar tau artėja egzaminas - galvoje milijonas minčių, akys knygoje, bet jokia informacija neišlieka atmintyje? O gal jautiesi spaudžiamas būti geriausiu, viską suspėti, visada šypsotis, nors viduje verda įtampa? Šis jausmas - stresas - yra pažįstamas daugeliui jaunų žmonių. Trumpalaikis stresas gali net padėti susikaupti ar veikti greičiau, tačiau jam lydint kasdienybėje prastėja nuotaika, miegas ir apskritai savijauta. Yra daugybė priežasčių, dėl kurių stresas gali tapti tuo slegiančiu palydovu jauno žmogaus kasdienybėje. Viena dažniausių - egzaminų metas. Prie to prisideda ir socialinių tinklų pasaulis - kai nuolat kuriama iliuzija, jog aplinkiniai gyvena tobulą gyvenimą, kol tu stovi vietoje. Taip pat dažnai jauną žmogų stresui pasiduoti verčia tėvų ar mokytojų lūkesčiai, nesutarimai su draugais, patyčios ir panašūs konfliktai akademinėse erdvėse, ar net smulkios nesėkmės - visa tai kaupiasi ir veikia. Ir nors aplinkiniams tam tikri dalykai gali atrodyti tik smulkmenos, kiekvienas iš mūsų tą patį įvykį galime išgyventi skirtingai. Tai, kas vienam atrodo nereikšminga, kitam gali tapti didžiuliu išbandymu.
Stresas dažnai tyliai įslenka į mūsų gyvenimą - todėl svarbu jį pastebėti. Jis pasireiškia ne tik mintyse ar emocijose, bet ir kūne. Gali pradėti kamuoti nemiga, dažnai skaudėti galvą, atsirasti raumenų įtampa, greitesnis ar nepastovus širdies plakimas. Galbūt jautiesi nuolat pavargęs net ir po nakties poilsio? Emociškai stresas pasireiškia irzlumu, liūdesiu, užsisklendimu, nenoru bendrauti, nerimu. Svarbiausia - išmokti įsiklausyti į save. Atkreipk dėmesį į savo nuotaiką, energijos lygį, elgesio pokyčius.
Ieškai, kaip nugalėti stresą? Yra daugybė paprastų, bet veiksmingų būdų, kurie gali padėti. Gilus kvėpavimas - lėtas įkvėpimas per nosį, sulaikymas, iškvėpimas per burną. Fizinis aktyvumas - netgi trumpas pasivaikščiojimas gryname ore gali sumažinti įtampą. Rutina - net paprastas dienos planas padeda susigrąžinti kontrolės jausmą ir ramybę. Kalbėtis. Su artimu žmogumi, draugu, ar tiesiog su kuo jautiesi saugiai. Jei atrodo, kad niekas nesupras - paskambink į „Jaunimo liniją“.
Kartais stresas būna toks stiprus, kad po jo jautiesi išsekęs tiek fiziškai, tiek emociškai. Tai - signalas, kad tau reikia atsigauti. Leisk sau tai padaryti. Neprivalai iš karto apsikrauti naujomis veiklomis ar grįžti į įprastą rutiną. Prisimink - tavo gera savijauta yra svarbesnė nei pažymiai, darbai, ar kitų lūkesčiai. Be to, kalbėtis padeda. Jei jautiesi prislėgtas, sutrikęs ar nori tiesiog būti išgirstas - pasikalbėk su „Jaunimo linija“ savanoriais. Kartais vienas pokalbis gali pakeisti labai daug.
tags: #psichologine #itampa #stresas