Psichologinis smurtas darbe - opi problema, kuri gali turėti didelį neigiamą poveikį darbuotojų psichinei sveikatai, produktyvumui ir bendrai gerovei. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama, kas yra psichologinis smurtas darbe, kokios jo formos, kaip jį atpažinti, kaip elgtis susidūrus su juo, ir kokios prevencinės priemonės gali padėti sukurti saugesnę ir sveikesnę darbo aplinką.
Psichologinio Smurto Paplitimas ir Priežastys
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama psichologiniam smurtui darbe, todėl apie jį pradedama kalbėti vis garsiau. Psichologė ir geštalto psichoterapeutė Karolina Puzinaitė teigia, kad augantis psichologinio smurto atvejų skaičius gali būti susijęs ne tik su didėjančiu smurtaujančių asmenų skaičiumi, bet ir su didesniu visuomenės sąmoningumu šiuo klausimu. Dėl to tokie atvejai yra greičiau pastebimi ir užfiksuojami.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenys rodo, kad skundų dėl psichologinio smurto skaičius nuolat auga. 2021 m. buvo gauta 118 skundų ir pranešimų, 2022 m. - 238, o 2023 m. - jau 298. Pastebima, kad dažniau dėl psichologinio smurto kreipiasi moterys nei vyrai.
Darbuotojai kreipiasi dėl įvairių priežasčių, kurias jie laiko psichologiniu smurtu. Tai gali būti neetiškas bendravimas, įžeidinėjimai, žeminanti kritika, ignoravimas ir pan. Vis dėlto, svarbu pažymėti, kad darbuotojai ne visada teisingai supranta psichologinio smurto sąvoką ir kartais darbdavio teisių įgyvendinimą prilygina smurtui.
Kas Yra Psichologinis Smurtas?
Psichologinis smurtas - tai bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, kuriais siekiama (arba gali būti siekiama) padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, įžeisti asmens orumą arba sukurti bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo vaidmuo anoreksijos atveju
VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja Liudmila Mironovienė teigia, kad apie psichologinį smurtą galima kalbėti, jei darbo aplinkoje darbuotojas patiria priešiškus, neetiškus, žeminančius, agresyvius, užgaulius ar įžeidžiančius veiksmus, kuriais kėsinamasi į jo garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą, siekiama įbauginti, sumenkinti ar įstumti į bejėgę padėtį.
Švedų psichologas H. Leymannas, atlikęs išsamias studijas apie mobingą ir psichologinį smurtą darbo vietoje, išskyrė apie 40 aspektų, nusakančių, ką galima laikyti psichologiniu smurtu. Tai gali būti:
- Ribojimas išsakyti savo nuomonę.
- Nuolatinis pertraukinėjimas kalbant.
- Bendravimas pakeltu tonu, šaukiant arba garsiai barant.
- Draudimas kitiems kolegoms bendrauti su auka arba bendravimas su ja tarsi su „tuščia vieta“.
- Paskalų skleidimas ir pajuokos apie asmenį.
- Fizinių trūkumų išjuokimas.
- Užuominos pasitikrinti sveikatą pas psichiatrą.
- Beprasmių darbinių užduočių skyrimas.
- Užduočių, viršijančių aukos kvalifikaciją ir galimybes, skyrimas.
- Vertimas atlikti sveikatai pavojingas užduotis.
- Fizinių veiksmų naudojimas neva siekiant „pamokyti“.
- Materialinės žalos darymas darbe arba aukos namuose.
- Grasinimas panaudoti fizinę prievartą.
Kas Nėra Psichologinis Smurtas?
Svarbu atskirti psichologinį smurtą nuo kitų nemalonių situacijų darbe. Ne kiekviena įtampą ar stresą sukelianti situacija laikytina psichologiniu smurtu.
L. Mironovienė pabrėžia, kad darbdavys turi teisę reikalauti, kad darbuotojas tinkamai, laiku ir kokybiškai atliktų pavestas užduotis. Toks reiklumas savaime nėra laikytinas psichologiniu smurtu. Psichologiniu smurtu nelaikytina ir konstruktyvi darbdavio kritika, pagarbus pastabų išsakymas, nes tai yra darbo proceso dalis ir šiais veiksmais siekiama darbo kokybės.
Darbdavys turi teisę vertinti darbuotojo dalykines savybes, darbo rezultatus. Todėl darbdavio išsakyta pozicija ar nurodytos pastabos, susijusios su pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ar pavedamų užduočių atlikimu, nėra laikomi psichologiniu smurtu, jeigu jie išdėstomi korektiškai, neįžeidžiančiai, nežeminančiai ir etiškai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo praktikos teorija
Taip pat, darbdavys, turėdamas pagrindą manyti, kad darbuotojas padarė darbo pareigų pažeidimą, turi teisę atlikti tarnybinį patikrinimą, reikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo ir taikyti drausminio poveikio priemones. Šių teisių įgyvendinimas dar nereiškia, kad prieš darbuotoją taikomas psichologinis smurtas.
Ką Daryti, Jei Patiriate Psichologinį Smurtą?
Jei manote, kad patiriate psichologinį smurtą, svarbu imtis veiksmų. Pirmiausia, reikėtų kreiptis į darbovietėje nustatyta tvarka su pranešimu dėl nepriimtino elgesio. Jei tokios tvarkos nėra arba darbuotojas su ja nėra supažindintas, rekomenduojama kreiptis raštu į įmonės vadovą. Jei vadovas nesiima jokių veiksmų arba pats taiko psichologinį smurtą, rekomenduojama su skundu kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba į darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš darbdavio patirtą turtinę ar neturtinę žalą.
Svarbu atsiminti, kad siekiant išspręsti tokias situacijas, reikės įrodymų. Neužteks vien tik darbuotojo įsitikinimo, jog smurtas išties patiriamas. Įrodymais gali būti įvairūs dokumentai, SMS žinutės, elektroniniai laiškai, nuotraukos, vaizdo ar garso įrašai, liudininkų parodymai.
Kaip Išvengti Psichologinio Smurto?
Nėra universalių taisyklių, kurios užtikrintų, kad darbovietėje pavyks išvengti psichologinio smurto. Dažnai tai - priemonių kompleksas, apimantis ir vadybinius, ir teisinius sprendimus. Efektyviausiai veikia smurto ir priekabiavimo prevencija.
Darbo kodekso 30 straipsnis reglamentuoja minimalias darbdavio pareigas ir prevencines priemones, užtikrinant darbuotojams psichologiškai saugias darbo sąlygas. Tai yra įvairūs teisės aktai, reglamentuojantys smurto ir priekabiavimo draudimą, elgesio (etikos) taisyklės, pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, smurto ir priekabiavimo prevencijos politika.
Taip pat skaitykite: Strategijos socialiniame darbe
Viena iš būtinų prevencinių priemonių yra darbuotojų mokymai apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje. Taip pat svarbu paminėti darbdavio pareigą tirti kiekvieno darbuotojo pranešimą dėl galimai patiriamo psichologinio smurto ir suteikti pagalbą nuo smurto nukentėjusiam asmeniui.
Norint užtikrinti psichologiškai saugią darbo aplinką, būtina rūpintis įmonės organizacine ir bendravimo kultūra. Pagarba ir pasitikėjimas turi būti kiekvienos darbovietės bendravimo pagrindas, prie kurio turi prisidėti ne tik įmonės vadovas, bet ir kiekvienas darbuotojas.
Kiekvienam žmogui, nesvarbu ar siekiant pagerinti santykius su kolegomis, ar bet kokius kitus, - labai svarbu išmokti nusibrėžti ribas, koks elgesys jam yra priimtinas, o koks - nepageidaujamas.
Susidūrus su psichologinio smurto atveju, darbovietė turi suprasti, kad pagalbos reikia ne tik smurtą patiriančiai, bet ir ją taikančiai pusei. Jeigu žmogus taiko psichologinį smurtą, tai pagalba ir tos priemonės, kurios turi būti įgyvendinamos, turi būti taikomos tiek ir su auka, tiek ir su pačiu smurtautoju, nes jam gali atrodyti, kad jis nieko blogo nedaro.
Svarbu, jog įmonėje šia tema būtų kalbama atvirai. Tai labai daug priklauso nuo vadovų kompetencijos, kaip pas mus apskritai kalbama, bendraujama, kokia yra bendravimo politika, kiek mes atvirai kalbame įvairiomis temomis, tame tarpe ir smurtą. Taip pat svarbu ir tai, kiek aš pats ateinu į darbo vietą pailsėjęs, rūpinuosi savo emocine sveikata, esu tolerantiškas arba ne kažkokiems dalykams.
Psichikos Sveikatai Palanki Darbovietė
Kuriant psichikos sveikatai palankią darbovietę, svarbu imtis ne vienkartinių, o strategiškų tęstinių veiksmų bei sukurti psichikos sveikatos stiprinimo organizacijoje planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai ir standartai. Imkitės koordinuotų veiksmų, kurie apimtų kovai su smurtu skirtos politikos parengimą, konfliktų valdymą ir mokymą vadovauti, darbo aplinkos pertvarkymą bei paramą priekabiavimą ir smurtą patyrusiems asmenims (pavyzdžiui, konsultacijos ir kompensacijos).
Darbo kodeksas tiesiogiai nevartoja mobingo sąvokos, tačiau nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įstatyme įtvirtintas smurto, įskaitant psichologinio, ir priekabiavimo draudimas.
Atleidžiant darbuotoją už psichologinį smurtą ar priekabiavimą, būtini įrodymai - dokumentai, SMS žinutės, el. laiškai, garso ar vaizdo įrašai, taip pat liudininkų parodymai.
VDI pabrėžia, kad Darbo kodeksas nedraudžia pakartotinai priimti į darbą darbuotoją, kuris anksčiau buvo atleistas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Jeigu darbuotojas patiria nederamą bendradarbio ar net tiesioginio vadovo elgesį, svarbu nedelsti - raštu kreiptis į darbdavį, detaliai aprašyti situaciją ir pateikti visus turimus įrodymus. Jei darbdavys nesiima veiksmų, darbuotojas turi teisę kreiptis į VDI.
Darbo kodeksas numato, kad darbdavys privalo sukurti darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojų garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą, siekiama įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Taip pat darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems tokį elgesį darbe, suteikti (Darbo kodekso 30 str.).
Psichologinis smurtas - tai pasikartojantis ne fiziškai žalojantis elgesys, besiremiantis galios santykiu, kurį žmogus naudoja tame santykyje silpnesnio asmens atžvilgiu, dėl kurio pastarasis dažnai patiria psichologinę traumą. Smurtinis elgesys įsigali tose organizacijose, kuriose egzistuoja prasti konfliktų valdymo įgūdžiai, vadovaujamasi nepotizmu, kur gausu vadybos problemų. Smurto apraiškas lemia kultūrinės nuostatos, nes smurtas ir agresija yra išmoktas elgesys. Smurtinis elgesys gali būti toleruojamas, nes vadovybė ignoruoja, neteisingai supranta arba net kursto smurtinį elgesį sąmoningai. Smurtą patiriantys darbuotojai jaučiasi išsekę ir nesugeba apsiginti. Išoriniai teisiniai mechanizmai labai riboti, todėl, jei pačioje organizacijoje nėra sukurti mechanizmai pranešti apie patiriamą smurtą, stabdyti tokį elgesį bei atstatyti teisingumą, apsiginti galimybės labai mažos.
tags: #darbuotojas #patiria #psichologini #smurta