Įvadas
Agresyvus elgesys, kaip reakcija į grėsmę, įtampą ar nepatenkintus poreikius, yra dažnas reiškinys psichiatrijos skyriuose. Šiame straipsnyje aptariamas emocinis smurtas, jo paplitimas, priežastys ir galimi sprendimo būdai, remiantis tyrimų duomenimis ir ekspertų nuomonėmis.
Agresija ir Psichomotorinis Sujaudinimas
Agresyvus elgesys dažnai kyla iš nesaugumo jausmo arba nepatenkintų poreikių, siekiant pripažinimo ar įvertinimo. Psichomotorinis sujaudinimas, lydintis daugelį psichikos sutrikimų, neretai pasireiškia įvairiomis agresijos formomis.
Smurto Paplitimas Sveikatos Priežiūros Įstaigose
Smurtas sveikatos priežiūros įstaigose nėra nei naujas, nei retas reiškinys. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sveikatos priežiūros specialistai priklauso didelės rizikos patirti smurtą grupei. Nurodoma, kad 8-38 proc. sveikatos darbuotojų per savo karjerą patiria smurtą. Realaus smurto dažnio apskaičiuoti neįmanoma dėl skirtingų smurto apibrėžimų ir neužfiksuotų atvejų dokumentacijoje.
Slaugytojų Patiriamas Smurtas
Tyrimai rodo, kad slaugytojai patenka į didžiausios rizikos patirti agresyvų elgesį grupę, nes bendrauja su pacientais ir jų šeimos nariais visą parą. Slaugytojų veikla sudėtinga, kupina psichologinės įtampos, fizinio nuovargio ir kontaktų su žmonėmis, o tai padidina riziką patirti agresyvų elgesį iš pacientų, depresiją, irzlumą bei menkina paslaugų kokybę.
Smurto Formos ir Dažnis
Dažniausia smurto forma yra verbalinė agresija, apimanti šaukimą ant žmogaus, necenzūrinių žodžių vartojimą, gąsdinimą, kalbėjimą vartojant seksualinio turinio žodžius, tyčiojimąsi, neigiamus komentarus apie kompetenciją ir išsilavinimą. Fizinio smurto dažnis svyruoja nuo 20,8 proc. iki 82 proc. Tyrimai rodo, kad didžiausią riziką patirti pacientų smurtą turi slaugytojos, dirbančios ūminės psichiatrinės patologijos skyriuose.
Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga
"Tyli Problema"
Medicinos personalo patiriamas psichologinis smurtas yra dažnas reiškinys, apie kurį dažniau nutylima nei pranešama. Slaugytojos dažnai nepraneša apie patirtą smurtą, manydamos, kad tai yra beviltiška ir situacija nepasikeis.
Emocinio Smurto Poveikis Darbui
Psichologinio smurto įtaka darbovietei yra neigiama. Darbas psichologiškai nesveikoje aplinkoje negali būti našus. Smurtas didina darbuotojų nebuvimo darbe atvejų skaičių, mažina motyvaciją, blogina darbo efektyvumo rodiklius ir sukelia darbuotojų trūkumą.
Rizikos Veiksniai Psichiatrijos Skyriuose
Viena gydymo psichiatrijos stacionare indikacijų yra agresija prieš save ar kitus. Agresyviems pacientams būdingi sunkesni teigiami psichoziniai simptomai, tokie kaip įtarumas, priešiškumas, haliucinacijos, mąstymo sutrikimai ir nekritiškumas kliedesiams, blogesnė impulsų kontrolė. Dažniausiai smurtas pasitaiko tarp sergančiųjų psichoziniais sutrikimais, asmenybės sutrikimu, priklausomybe nuo psichoaktyviųjų medžiagų ir manija. Be to, vyriškoji lytis, priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų, anamnezėje buvęs smurtas, gydymas priverstine tvarka yra reikšmingi smurtinio elgesio rizikos veiksniai.
Aplinkos Veiksniai
Iš išorinių smurto rizikos veiksnių svarbu fizinė aplinka, pacientų skaičius palatoje, lankytojai ir personalas, personalo patirtis ir apmokymai, personalo narių skaičius ir skyriaus taisyklės. Įrodyta, kad palatose, kur dirba patyręs personalas ir laikomasi lyderystės, smurtinio elgesio pasireiškimų fiksuojama mažai. Teigiamas palatos klimatas yra būtinas, norint sumažinti smurtinių atvejų skaičių.
Bendravimo Svarba
Svarbu gebėti išlaikyti pusiausvyrą tarp draugiškumo ir atitinkamo atstumo, nes kai kurie pacientai agresyviai reaguoja į per mažą fizinę distanciją ar fizinį kontaktą. Kontroliuojantis personalo bendravimo stilius yra veiksnys, išprovokuojantis agresyvų pacientų elgesį. Paciento poreikių nepatenkinimas - kita svarbi smurto priežastis.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir Pasekmės: Emocinis Suvokimas
Smurto Situacija Lietuvoje
Smurto prieš slaugytoją problema tampa vis aktualesnė ir Lietuvoje. Spaudoje pasirodo straipsniai apie agresiją ligoninėse bei kaip šį elgesį valdyti. Daugiausia kalbama apie smurtą psichiatrijos skyriuose ar specializuotose psichiatrijos ligoninėse. Medicinos personalas yra mokomas valdyti situacijas, kurios gali būti pavojingos.
Tyrimų Duomenys
Klaipėdos universitete atliktas tyrimas parodė, kad net 46 proc. 20-25 m. slaugytojų patyrė emocinį smurtą per pirmuosius savo darbo metus. Remiantis šiuo tyrimu buvo nustatyta, kad žodinę agresiją patyrė 80 proc. slaugytojų, beveik 48 proc. slaugytojų patyrė įžeidinėjimus, 45 proc. - žeminimus, 28 - tyčiojimąsi, 19 proc. - priekabiavimą, 2 proc. - izoliaciją. Kitas tyrimas parodė, kad net 36 proc. slaugytų rizikuoja patirti fizinį ir net 97 proc. rizikuoją patirti emocinį smurtą iš savo pacientų.
Psichologinis Smurtas Lietuvoje
Pagal darbe patiriamo fizinio smurto rodiklius Lietuva iš kitų Europos šalių neišsiskiria, tačiau psichologinį smurtą mūsų šalyje patiria dvigubai daugiau darbuotojų, negu kituose ES kraštuose. Lietuvoje smurtą ar smurto grėsmę darbe nuolat patiria apie 10 procentų darbuotojų, susiduriančių su psichinę savijautą neigiamai veikiančiais veiksniais.
Sprendimo Būdai ir Prevencija
Siekiant sumažinti smurtą psichiatrijos skyriuose, būtina:
- Personalo apmokymas, kaip įvertinti, ar pacientas dabar yra pavojingas.
- Tinkamas fizinės aplinkos įrengimas: maloni aplinka, optimalus pacientų skaičius palatose, aiškūs personalo vaidmenys, nuspėjama rutina, užtikrinamas pacientų privatumas ir orumas.
- Neprievartinių metodų taikymas ir paciento skatinimas nusiraminti be frustracijos.
- Situacijos valdymo technikos, įtraukiančios situacijos įvertinimą, gerus bendravimo įgūdžius, padidėjusį stebėjimą, medikamentų pasiūlymą, jei indikuotina.
- Pacientų pasitenkinimo paslaugomis tyrimai.
Darbdavio Atsakomybė
Darbdavys privalo garantuoti nekenksmingas darbo sąlygas tiek fiziniu, tiek psichologiniu požiūriu. Rimtas psichosocialinės darbo aplinkos vertinimas būtų naudingas ne tik darbuotojams, bet ir pačiai įmonei ekonomine prasme: žmonės taptų labiau motyvuoti, geriau dirbtų ir atsirastų didesnis ekonominis efektas.
Taip pat skaitykite: Emocinio išsekimo simptomai
Pagalba Aukoms
Susidūrus su tokia problema, moteriai pirmiausia turėtų padėti jos šeima, draugai, artimieji. Negalima užmiršti ir psichologo pagalbos.
Iniciatyvos Lietuvoje
2009-aisiais Valstybinis psichikos sveikatos centras įsitraukė į Europos Komisijos finansuojamą projektą: „Smurtas prieš moteris darbe… Pasikalbėkime“, kuriam vadovauja tarptautinė organizacija „Mental Health Europe“. Projekto metu numatoma panaudojus grupių metodiką įsigilinti į problemos supratimą kiekvienoje iš projekte dalyvaujančių šalių, išplatinti geros praktikos pavyzdžių bei viešinant projekto rezultatus atkreipti visuomenės ir darbdavių dėmesį į smurtą darbo vietoje, skatinti imtis priemonių užkirsti šiai problemai kelią.
tags: #emocinis #smurtas #psichiatrijos #skyriuose