Darbo vietoje, kaip ir bet kurioje socialinėje aplinkoje, kartais pasitaiko netinkamo elgesio atvejų. Šiame straipsnyje aptariami darbuotojo netinkamo elgesio požymiai, priežastys ir galimi sprendimo būdai, įskaitant mobingą ir kitas psichologinio smurto formas. Straipsnis remiasi ekspertų įžvalgomis ir teismų praktika, siekiant suteikti išsamią informaciją darbdaviams ir darbuotojams.
Įvadas
Darbo aplinkoje, kurioje praleidžiame didelę savo gyvenimo dalį, svarbu užtikrinti pagarbų ir etišką elgesį. Netinkamas elgesys, įskaitant mobingą, gali turėti neigiamų pasekmių tiek darbuotojams, tiek organizacijai. Svarbu atpažinti netinkamo elgesio požymius ir žinoti, kaip į jį reaguoti.
Mobingas: psichologinis smurtas darbo vietoje
Mobingu dažnai vadinamas bet koks psichologinis smurtas, nesutarimai ar neetiškas elgesys. Tačiau svarbu atskirti mobingą nuo kitų psichologinio smurto formų. Tikslios mobingo sąvokos nėra, bet dažniausiai jis apibrėžiamas kaip pasikartojantys grupiniai veiksmai, ilgalaikis engimas, psichologinis teroras, patyčios.
Pagrindiniai mobingo požymiai:
- Pasikartojantys grupiniai veiksmai.
- Ilgalaikiškumas (gali trukti nuo mėnesio iki pusės metų ar ilgiau).
- Psichologinis teroras, patyčios, engimas.
- Veiksmai, nukreipti į darbuotojo išstūmimą ir pažeminimą.
- Sistemingumas ir reguliarumas.
Socialinis psichologas Juris Beltė teigia, kad mobingas - tai psichologinis smurtas darbovietėse, susijęs būtent su darbiniais santykiais.
Mobingo veiksmai gali būti įvairūs:
- Patyčios ir manipuliacijos.
- Menkinančios frazės ("Klausyk, ko čia iš viso dirbi, jeigu negali padaryti tokių elementarių dalykų?", "Nežinau, kaip bus su jūsų karjera, jeigu jūs taip galvojat").
- Organizaciniai veiksmai (neskiriamos užduotys arba skiriamos ne pagal kvalifikaciją).
- Pastiprintos kontrolės veiksmai, kabinėjimasis prie smulkmenų.
- Neadekvačios bausmės (už mažą pažeidimą skiriama griežta nuobauda).
Mobingo rūšys:
- Vertikalusis mobingas (bosingas): vadovybė organizuoja engimą tam tikro nepatogaus darbuotojo atžvilgiu.
- Horizontalus mobingas: kolegos yra prieš kolegą, o vadovas to nemato.
- Stafingas: vadovai tampa mobingo aukomis iš apačios, kai kolektyvas priešinasi naujam, nepatyrusiam vadovui.
Mobingo priežastys:
- Pragmatinės (racionalios) priežastys:
- Vadovas nesusitvarko su pavaldiniu ir nori jį "pastatyti į vietą".
- Jaučiama konkurencija.
- Darbuotojas nesutinka dirbti viršvalandžių.
- Noras sutaupyti kaštus.
- Psichologinės priežastys:
- Moberiai dažnai patys vaikystėje patyrė smurtą.
- Sociopatinio tipo asmenybės.
- Nejautrūs, neempatiški, pavydūs žmonės.
- Narcisistinės asmenybės.
- Konkurencijos baimė.
- Baimė prarasti populiarumą ar autoritetą.
Ką daryti, jeigu patiriate mobingą?
- Įvertinkite savo psichologinę galią pasipriešinti mobingui.
- Investuokite į savo augimą ir tobulėjimą.
- Formuokite užnugarį - turėkite kolegų, kurie palaiko.
- Nekentėkite ir kreipkitės pagalbos.
- Informuokite tiesioginį vadovą, o jei tai nepadeda - aukštesnio lygmens vadovą.
- Kreipkitės į institucijas (Darbo ginčų komisiją, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, teismą).
- Rinkite įrodymus.
Kiti netinkamo elgesio požymiai
Be mobingo, darbo vietoje gali pasireikšti ir kiti netinkamo elgesio požymiai:
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti stresą darbe
- Psichologinis smurtas: įžeidinėjimai, nepagrįstos pastabos, grasinimai, draudimai, gąsdinimas, žeminimas, užgauliojimas.
- Šmeižtas: tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios padaryti žalos asmens garbei ir orumui, paskleidimas.
- Diskriminacija: neteisingas elgesys dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų.
- Priekabiavimas: nepageidaujamas elgesys, kuriuo siekiama įžeisti ar pažeminti asmenį.
Darbdavio atsakomybė
Organizacijos privalo apsaugoti darbuotojus nuo bet kokio psichologinio smurto, įskaitant mobingą. Aiškūs ir nuoseklūs reagavimo žingsniai ir kreipimosi kanalai turi būti numatyti organizacijos psichologinio smurto prevencijos politikoje.
Darbdavio veiksmai, siekiant užkirsti kelią netinkamam elgesiui:
- Psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas.
- Psichologinio smurto prevencijos politikos sukūrimas ir įgyvendinimas.
- Darbuotojų švietimas apie netinkamą elgesį ir jo pasekmes.
- Efektyvus reagavimas į pranešimus apie smurtą ar priekabiavimą.
- Apsaugos priemonių taikymas darbuotojams, kurie patiria spaudimą ar galimą kerštavimą po pranešimo pateikimo ar tyrimo metu.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia
Naujame Darbo kodekse yra įtvirtintas naujas darbo sutarties nutraukimo pagrindas - darbdavio valia (DK 59 straipsnis). Šiuo pagrindu darbuotojas gali būti atleistas, kai tam tikros jo asmeninės savybės, netinkamas elgesys darbe sudaro darbdaviui pagrindą daryti išvadą, kad dėl to darbuotojas negali tinkamai vykdyti savo darbo funkcijų.
Svarbu:
- Darbdavys privalo nurodyti priežastį, dėl kurios atleidžia darbuotoją.
- Priežastis turi būti nediskriminacinio pobūdžio.
- Darbdavys turi įrodyti, kad turėjo priežastį atleisti darbuotoją.
- Atleidžiant darbuotoją, jam turi būti išmokėta ne mažesnė kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Pavyzdžiai priežasčių, dėl kurių gali būti nutraukta darbo sutartis darbdavio valia:
- Netinkamas elgesys darbe (nepagrįsti konfliktai su bendradarbiais, elgesys, kuriantis įtampą tarp darbuotojų, psichologinio diskomforto kolektyve sukūrimas).
- Pažiūrų, nesuderinamų su dirbamu darbu ar visuomenės moralės normomis, demonstravimas.
- Profesinės etikos reikalavimų ignoravimas.
- Disciplinos, motyvacijos trūkumas.
- Nelojalumas darbdaviui, darbdavio vardo diskreditavimas.
Taip pat skaitykite: Kaip motyvuoti darbuotojus
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo pagalba
tags: #darbuotojo #netinkamas #elgesys #kaip #atsleisti