Darbuotojų Paramos Programos: Streso Valdymas Kuriant Sveiką Darbo Aplinką

Šiandieninėje sparčiai besikeičiančioje darbo aplinkoje darbuotojų emocinė gerovė tampa vis svarbesnė. Stresas darbe yra dažna ir aktuali problema, veikianti ne tik individą, bet ir visą organizaciją. Todėl darbuotojų paramos programos, ypač streso valdymo srityje, yra būtinos siekiant sukurti produktyvią ir atsparią darbo vietą.

Emocinės Gerovės Svarba

Emocinė gerovė yra klestinčios darbo vietos pagrindas. Ji apima darbuotojų gebėjimą valdyti stresą, palaikyti pozityvius santykius, jausti savo darbo tikslą bei pastebėti pasiekimus. Kai darbuotojai yra emociškai sveiki, jie yra labiau įsitraukę, produktyvesni ir atsidavę savo darbovietei. Prasta emocinė sveikata gali lemti perdegimą, sumažėjusį produktyvumą ir didelę darbuotojų kaitą.

Šiek tiek skaičių:

1. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija ir nerimas pasaulio ekonomikai kasmet kainuoja apie 1 trilijoną JAV dolerių dėl prarasto produktyvumo.
2. Bendrovės „Deloitte“ atliktas tyrimas parodė, kad kiekvienas 1 JAV doleris, investuotas į psichikos sveikatos iniciatyvas darbe, atsiperka 4 JAV doleriais, nes pagerėja sveikata ir produktyvumas.
3. Amerikos streso institutas praneša, kad stresas yra pagrindinė darbuotojų pasitraukimo iš darbo priežastis, o 83 % JAV darbuotojų patiria su darbu susijusį stresą.

Streso Sąvoka ir Jo Poveikis

Stresas darbe gali būti apibrėžiamas kaip fiziologinė ir psichologinė organizmo reakcija į įvairias darbo aplinkos sąlygas, kurios viršija asmens galimybes ir sukelia diskomfortą. Tai yra aktuali problema, reikalaujanti dėmesio tiek iš darbuotojų, tiek iš organizacijų. Supratimas apie streso prigimtį ir valdymo strategijas gali padėti sumažinti neigiamą streso poveikį darbo aplinkai ir darbuotojų gerovei.

Stresas veikia viso kolektyvo narių nuotaiką ir mažina produktyvumą. Stresas daro neigiamą įtaką ir įmonei, nes dėl jo darbuotojai dažniau serga, didėja jų kaita, sunku surasti naujų darbuotojų, dirbantieji dažniau patiria nelaimingus atsitikimus, formuojamas prastas organizacijos įvaizdis, klientai būna nepatenkinti.

Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų

Streso Priežastys Nuotoliniame Darbe

Prasidėjus koronaviruso pandemijai, daugybės lietuvių darbo vietos iš darboviečių persikėlė į namus. Jei prieš keletą metų darbą nuotoliu praktikavo tik kiek daugiau nei dešimtadalis šalies dirbančiųjų, tai nuo 2020 m. pavasario šis skaičius išaugo net iki 50 proc. Tokia staigi kiekybinė permaina tiek darbuotojams, tiek darbdaviams sukėlė nemažai iššūkių. Vienas didžiausių pastarųjų metų iššūkių yra darbuotojų perdegimas ir stresas, kylantys dėl koronaviruso pandemijos padaryto poveikio psichinei darbuotojų sveikatai, pasireiškiančio nerimu, nuovargiu, depresija ir miego sutrikimais. Visgi panašu, kad šis nuotolinio darbo padidėjimas nėra tik laikina tendencija, tačiau tai yra ilgalaikė darbo vietos transformacija.

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė doc. Asta Stankevičiene su kolegomis atliko nuodugnų tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti ir įvertinti nuotoliu dirbančių darbuotojų stresorius, perdegimo mastą ir priežastis. Naujausi mokslininkų kitose šalyse atliekami tyrimai rodo, kad didelė dalis darbuotojų, dirbančių nuotoliniu būdu, patyrė didesnį darbo nesaugumo jausmą ar iš viso prarado darbo prasmę. Pagrindinės psichologinės problemos, susijusios su nuotoliniu darbu yra miego trūkumas ir padidėjęs stresas. Pagrindiniai stresoriai darbuotojui yra izoliacija (jeigu dirbama tik nuotoliniu būdu), didesnis darbo krūvis, informacijos trūkumas.

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad didelis darbo krūvis, per didelis užduočių ir atsakomybių skaičius prognozuoja didesnį perdegimą. Savarankiškumas ir galimybė planuoti savo dienotvarkę mažina perdegimą ir, atvirkščiai, darbuotojai, neturintys galimybės planuoti savo darbo laiko ir krūvius, linkę perdegti labiau.

Streso Įveikos Strategijos

Tyrimą atlikę mokslininkai išskyrė keturias pagrindines streso įveikos strategijas: problemų sprendimo, vengimo, socialinės paramos ir emocijų iškrovos. Kaip parodė tyrimas, vienos iš šių strategijos gerokai veiksmingesnės už kitas ir jų taikymas organizacijoje duoda itin gerų rezultatų. Emocijų iškrovos strategija pasireiškia, kai bandoma įveikti stresines situacijas, ieškant ką apkaltinti ir išliejant ant kitų susikaupusias neigiamas emocijas. Vengimo strategija pasireiškia kaip sąmoningas asmens atsitraukimas nuo streso sukėlėjo. Natūralu, kad tokios streso įveikos strategijos gali neigiamai veikti organizacinę kultūrą, atmosferą darbe, kolegų santykius ir vesti prie dar didesnio perdegimo.

VU vadybos ekspertų atliktas tyrimas atskleidžia, kad organizacijoje taikant socialinės paramos ir problemų sprendimo strategijas, darbuotojai geba valdyti patiriamą stresą ir taip išvengti perdegimo sindromo. Problemų sprendimo strategija taikoma tuomet, kai situaciją realiai galima pakeisti. Tokia strategija praktikoje apima problemos analizę, sprendimo paiešką, sprendimų įgyvendinimo planavimą ir žinių kaupimą, kurios galėtų padėti spręsti iškilusius sunkumus. Socialinės paramos strategija apima instrumentinę ir socialinę paramą, teikiamą stresą patiriančiam asmeniui. Vertinant efektyviausius pagalbos būdus, išskiriama pagalba ir parama įsirengiant patogias darbo vietas namuose, darbo krūvio peržiūrėjimas ir perskirstymas, veiklos apimties valdymas bei sklandžios vadovo komunikacijos su darbuotoju užtikrinimas. Pavyzdžiui, efektyviai gali padėti reguliarus bendravimas ir grįžtamojo ryšio suteikimas darbuotojams, dalinimasis svarbiomis naujienomis, savaitės užduočių / rezultatų retrospektyva (aptarimas), aiškiai formuluojama darbo kryptis.

Taip pat skaitykite: Darbo motyvacijos analizė

Kaip Padėti Savo Darbuotojams

Nors visada verta paklausti (reguliarių apklausų ar individualių susitikimų metu), kaip geriausiai galite paremti savo darbuotojų gerovę, pateikiame keletą bendrų praktikų, jei siekiate sukurti produktyvią ir atsparią darbo vietą:

1. Teigiama darbo aplinka: Skatinkite pagarbos ir paramos kultūrą. Negalima nustatyti, ar darbo aplinka iš tiesų yra sveika, vien iš bendros biuro nuotaikos - reikia išklausyti kiekvieną savo komandos narį, kad tai užtikrintumėte. Reguliarios apklausos, individualūs susitikimai ir galimybė anonimiškai pateikti atsiliepimus yra būtini, kad darbuotojai jaustųsi išgirsti ir vertinami. Teigiama darbo aplinka mažina stresą ir didina bendrą pasitenkinimą darbu.
2. Lankstus darbas: Nuotolinis darbas ir lankstus darbo grafikas padeda darbuotojams suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą, sumažinti stresą bei pagerinti emocinę gerovę.
3. Reguliarios pertraukos: Skatinkite sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, primindami darbuotojams reguliariai daryti pertraukas - kalbame apie tokias taisykles kaip „jokių susitikimų per pietų pertrauką“ ir nepanaudotų atostogų vengimą. Tai padeda išvengti perdegimo ir palaiko produktyvumą.
4. Prieiga prie psichinės sveikatos išteklių: Užtikrinkite, kad darbuotojai galėtų naudotis psichinės sveikatos priežiūros paslaugomis, pvz., konsultavimo paslaugomis, pagalbos darbuotojams programomis ir streso valdymo seminarais.
5. Fizinės sveikatos skatinimas: Ryšys tarp fizinės ir emocinės sveikatos yra nenuginčijamas. Skatinkite darbuotojus užsiimti fizine veikla, pasirūpinkite sveikais užkandžiais ir pasiūlykite sveikatingumo programas, apimančias mankštą, mitybą ir sąmoningumo praktiką.

Streso Valdymo Metodai

Streso valdymas gali būti įvykdomas pasitelkus įvairius metodus, nuo paprastų kasdienių veiklų iki specializuotų terapinių technikų.

Tradiciniai Streso Valdymo Būdai:

• Fizinis aktyvumas: Reguliarus judėjimas skatina endorfinų - vadinamųjų "laimės hormonų" - išsiskyrimą. Tai gali būti sporto treniruotės, bėgiojimas, ėjimas gamtoje ar net aktyvūs namų rušos darbai. Fizinis aktyvumas ne tik padeda sumažinti stresą, bet ir gerina bendrą sveikatą bei miego kokybę.
• Meditacija ir kvėpavimo pratimai: Įvairios meditacinės praktikos (pvz., dėmesingo įsąmoningumo meditacija) moko sutelkti dėmesį į dabartinį momentą, o gilus kvėpavimas padeda greitai atsipalaiduoti ir nuraminti nervų sistemą.
• Kokybiškas miegas: Miego trūkumas didina dirglumą ir jautrumą stresui. Tinkamas miego rėžimas (7-9 valandos per parą) padeda atstatyti organizmo išteklius ir stiprina psichologinį atsparumą.

Modernūs Streso Valdymo Metodai:

• Kognityvinė elgesio terapija (KET): Tai moksliškai pagrįstas psichoterapijos metodas, kuris padeda atpažinti ir keisti neigiamus mąstymo modelius. KET moko naujų reakcijų į stresines situacijas ir yra itin veiksmingas esant nerimo sutrikimams.
• Mindfulness (dėmesingo įsąmoningumo) praktikos: Reguliariai atliekant mindfulness meditacijas, lavinamas sugebėjimas stebėti mintis ir emocijas nevertinant, kas padeda neprisirišti prie streso sukeltų emocinių reakcijų.
• Streso valdymo kursai ir programos: Yra daug programų, kurios siūlo struktūruotus streso valdymo pratimų rinkinius bei teorinius paaiškinimus. Tokios programos gali būti vedamos gyvai arba prieinamos internetu.

Veiksmingi Streso Valdymo Pratimai

Streso valdymo pratimai yra praktinės veiklos, kurios padeda sumažinti įtampą tiek fiziniame, tiek psichologiniame lygmenyje.

• Kvėpavimo pratimas "4-7-8":
  • Įkvėpkite per nosį skaičiuodami iki 4.
  • Sulaikykite kvėpavimą skaičiuodami iki 7.
  • Lėtai iškvėpkite per burną skaičiuodami iki 8.
  • Kartokite ciklą 3-5 kartus.
• Progresyvi raumenų relaksacija (PMR):
  • Sutraukite vieną raumenų grupę (pvz., kairę ranką) ir palaikykite įtampą apie 5 sekundes.
  • Staigiai atpalaiduokite ir sutelkite dėmesį į atsipalaidavimo pojūtį.
  • Eikite per visą kūno raumenyną nuo galvos iki kojų.
• Vizualizacijos metodas:
  • Įsivaizduokite vietą, kurioje jaučiatės saugiai ir ramiai (pvz., pajūrį, mišką, kalnus).
  • Pasitelkite visas jusles: matykite spalvas, girdėkite garsus, jauskite kvapus.
  • Išbūkite šioje "vietoje" 5-10 minučių.

Streso Valdymo Strategijos Kasdienybėje

Kad streso valdymas būtų veiksmingas, svarbu taikyti ilgalaikes, nuoseklias streso valdymo strategijas.

• Laiko planavimas: Aiškūs dienos planai, "to-do" sąrašai ir prioritetų nustatymas padeda išvengti perdegimo ir nuolat pavėluotų darbų keliamo streso.
• Socialinė parama: Buvimas tarp artimųjų, draugų ar net bendruomenių (pvz., paramos grupės) padeda pasijusti išgirstam ir ne vienišam.
• Ribų nustatymas: Mokėjimas atsisakyti perteklinių įsipareigojimų ir pasakyti "ne" saugo nuo pervargimo.
• Savišvieta ir nuolatinis mokymasis: Streso valdymas knyga ar kursai gali praplėsti žinias ir pasiūlyti naujus, dar neišbandytus streso valdymo būdus.

Streso Valdymo Planas: Kaip Sukurti?

Individualus streso valdymo planas yra personalizuotas veiksmų rinkinys, padedantis efektyviai susidoroti su stresinėmis situacijomis.

Taip pat skaitykite: Organizacijos ir psichikos sveikata

Kaip sudaryti veiksmingą streso valdymo planą:

• Identifikuokite streso šaltinius: Apmąstykite, kokios situacijos, darbai ar žmonės sukelia jums daugiausia streso.
• Analizuokite savo reakcijas: Kaip elgiatės ar jaučiatės streso metu? Ar tai produktyvu?
• Pasirinkite veiksmingas priemones: Atraskite, kurie streso valdymo pratimai ar streso valdymo metodai jums tinka labiausiai.
• Sukurkite struktūruotą planą: Įtraukite kasdienius pratimus, savaitinius tikslus ir krizinių situacijų valdymo veiksmus.
• Stebėkite progresą ir koreguokite planą: Kiekvienas streso valdymo planas turi būti lankstus, pritaikomas prie naujų gyvenimo aplinkybių.

Streso Valdymas Pagal Jungtinės Karalystės Standartus

Higienos instituto specialistai įmonėms ir organizacijoms siūlo naudotis Lietuvai pritaikyta Jungtinės Karalystės Sveikatos ir saugos tarnybos streso valdymo metodika - Streso darbe valdymo standartais. Jie buvo parengti remiantis gerąja praktika ir mokslo įrodymais. Standartai įmonei, įstaigai ar organizacijai gali padėti išvengti išlaidų ir nuostolių, susijusių su stresu darbe, išsiaiškinti priežastis, dėl kurių darbuotojai patiria stresą. Juose yra pateikti įrankiai skirti streso darbe rizikos nustatymui ir valdymui.

Standartai apibūdina septynias psichosocialinės darbo aplinkos sritis, kurios siejamos su tinkamai valdoma streso darbe rizika: darbo reikalavimai, darbo kontrolė, kolegų ir vadovų parama, darbuotojų tarpusavio santykiai, pareigų aiškumas, pokyčiai, taip pat Standartai turėtų padėti atpažinti, ko organizacijoje trūksta, kad būtų užtikrinta palanki psichosocialinė darbo aplinka.

Standartai diegiami penkiais etapais, kurių metu, pasitelkiant apklausas ir kitas technikas, vertinama rizika, o aktyvių diskusijų su darbuotojais metu ieškoma būdų nustatytoms problemoms spręsti. „Labai svarbu, kad sprendžiant streso darbe problemą būtų įtraukti darbuotojai. Darbuotojų požiūris svarbus nustatant organizacijoje esančias problemas ir siūlant problemų sprendimus“, - sako Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Tyrimų skyriaus vyr. specialistė Vilija Kuodytė.

tags: #darbuotoju #paramos #programa #iveikiant #stresa