Įvadas
Gera darbuotojų psichologinė savijauta yra vienas iš pagrindinių sėkmingos organizacijos ramsčių. Emociškai stabilūs, su stresu susidorojantys ir gyvenimu patenkinti darbuotojai yra produktyvesni, kuria stipresnius ryšius ir prisideda prie įmonės bei visuomenės gerovės. Tačiau pastaruoju metu, dėl įvairių iššūkių, tokių kaip COVID-19 pandemija, politinė įtampa ir greitas gyvenimo tempas, darbuotojų emocinė būklė patiria didelį spaudimą. Šiame straipsnyje aptariami darbuotojų psichologinės savijautos tyrimai, iššūkiai, su kuriais susiduria darbuotojai ir vadovai, bei pateikiamos rekomendacijos, kaip gerinti situaciją.
Emocinis nerimas darbe: iššūkiai ir statistika
Jau nuo 2015 m. pastebima tendencija, kad darbuotojų nerimas darbe didėja, ir šis skaičius nuolat auga. Tyrimų duomenimis, nerimą jaučia daugiau nei 50 proc. darbuotojų, o tarp vadovų šis skaičius siekia net 73 proc. „Sprinter“ atlikta apklausa parodė, kad didesnės profesinės atsakomybės ir didesnės pajamos lemia didesnį patiriamą stresą.
Deja, ne visose organizacijose darbuotojai linkę atvirai kalbėti apie savo problemas, savijautą, įtampą ir nerimą. Dauguma žmonių nenori dalintis savo emocine būkle su kolegomis ar vadovais, baimindamiesi pakenkti karjerai. Tik penktadalis darbuotojų mano, kad darbdavys rūpinasi jų emocine sveikata. Todėl organizacijoms būtina atsižvelgti į tai ir ieškoti būdų, kaip skatinti atvirumą ir teikti reikiamas paslaugas darbuotojams, patiriantiems emocinę įtampą.
Patarimai vadovams, siekiant užtikrinti gerą darbuotojų emocinę sveikatą
Tiek skyrių vadovai, tiek personalo specialistai turėtų ieškoti būdų, kaip padėti darbuotojams jaustis geriau darbe. Štai keletas patarimų, kaip pagerinti darbuotojų emocinę sveikatą:
Glaudi tarpusavio komunikacija
Skatinkite darbuotojus kalbėtis, dalintis savo jausmais ir įžvalgomis ne tik darbiniais, bet ir asmeniniais klausimais. Efektyviausi yra asmeniniai pokalbiai, kurie skatina glaudesnį tarpusavio ryšį, kuria pasitikėjimo atmosferą ir bendrystės jausmą.
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
Darbuotojų kaitos rodiklių stebėjimas
Stebėkite darbuotojų įsitraukimo bei kaitos rodiklius. Jei darbuotojų kaita didelė, analizuokite priežastis ir ieškokite būdų, kaip išlaikyti darbuotojus ilgesnį laiką. Personalo atrankos įmonės gali padėti rasti tinkamus darbuotojus ir sutaupyti finansinius kaštus.
Darbuotojų elgsenos stebėjimas
Nuolatinis ryšys su darbuotojais padeda pastebėti ženklus, signalizuojančius apie pakitusią savijautą, artėjantį perdegimą ar nerimą. Laiku užkirtus kelią problemos gilėjimui, galima išvengti rimtesnių pasekmių.
Svarbu paminėti, kad rūpinimasis savo sveikata yra ne tik darbdavio pareiga. Lietuvos teisės aktai numato, kad darbuotojas taip pat turi laikytis saugos ir sveikatos reikalavimų, apimančių ir psichologinę sveikatą, bei rūpintis savo ir kolegų sveikata. Tik abipusės pastangos duos gerų rezultatų.
Vadovų emocinė sveikata: atsakomybė ir iššūkiai
Vadovų emocinė sveikata darbe yra labai svarbus veiksnys, lemiantis kolektyvo darną bei organizacijos sėkmę. Tačiau dažnai vadovo emocinė būklė lieka antrame plane. Statistika rodo, kad beveik trys ketvirtadaliai vadovų jaučia stiprų emocinį nerimą darbe, o nuolatinis perdegimo jausmas yra didelė problema.
Vadovo pozicija reikalauja nuolatinio augimo, tobulėjimo ir pastangų, o neradus tinkamo darbo ir poilsio balanso, tai gali iššaukti rimtas sveikatos problemas. Dėl nuolatinės įtampos gali atsirasti nerimo, pykčio priepuoliai, padidinta kontrolė, arogancija ir nepasitenkinimo jausmas, o tai kelia įtampą kolektyve.
Taip pat skaitykite: Darbo motyvacijos analizė
Harvardo Business Review duomenimis, net 50 proc. organizacijos lyderių jaučiasi vieniši, bijo tapti atviri ir pažeidžiami. Daugelis vadovų skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, širdies ar psichikos ligomis, nuolat vartoja vaistus nuo nemigos, nerimo ar kitų sveikatos sutrikimų.
Kaip gerinti lyderių emocinę būklę darbe?
Norint sėkmingai vadovauti komandai, visų pirma reikia pasirūpinti savimi. Tik tuomet lyderis gebės tinkamai pasirūpinti komanda ir įvykdyti organizacijos tikslus. Štai keli patarimai, kaip gerinti savo emocinę sveikatą:
- Raskite balansą tarp darbo ir poilsio.
- Kasdien užsiimkite aktyvia fizine veikla.
- Skirkite pakankamai laiko miegui.
- Vartokite kokybišką maistą ir valgykite reguliariai.
- Reguliariai atlikite sveikatos patikrą bei reikalingus tyrimus.
- Stebėkite savo organizmo energijos būklę ir planuokite dienotvarkę pagal individualų ritmą.
- Stebėkite savo savijautą, išgirskite organizmo siunčiamus signalus.
- Rūpinkitės savo emocine sveikata: raskite patikimą žmogų, kuris galėtų išklausyti ir palaikyti, arba reguliariai lankykitės pas psichologijos specialistą.
Psichosocialinės rizikos vertinimas ir valdymas
Siekiant užtikrinti darbuotojų psichologinę gerovę, svarbu atlikti psichosocialinės rizikos vertinimą. Šis procesas apima kelis etapus:
- Pasirengimas tyrimui: Užtikrinkite, kad darbuotojai būtų informuoti apie tyrimo tikslus, procesą ir naudą.
- Duomenų rinkimas: Atlikite anketavimą, prašant darbuotojų atsakyti į klausimus, susijusius su darbo aplinka, patiriamu stresu, tarpusavio santykiais, darbo krūviu ir kitais psichosocialinės rizikos veiksniais.
- Rizikos analizė: Išanalizuokite surinktus duomenis ir nustatykite rizikos lygį pagal standartizuotas matavimo metodikas ir teisės aktų reikalavimus.
- Veiksmų planas: Kartu su įmonės vadovais numatykite konkrečius veiksmus, skirtus rizikos šalinimui arba minimizavimui.
- Rezultatų pristatymas: Pristatykite darbuotojams psichosocialinės rizikos vertinimo rezultatus ir planuojamus veiksmus.
- Priemonių įdiegimas: Įdiekite prevencines priemones, skirtas rizikos mažinimui.
- Įvertinimas: Po prevencinių priemonių įdiegimo įvertinkite, ar šios priemonės padėjo sumažinti nustatytą riziką arba pagerino darbo sąlygas.
Socialinis darbas ir darbuotojų gerovė
Socialinis darbas yra prasminga profesinė veikla, kurios poreikis visuomenėje auga. Socialinių paslaugų darbuotojai susiduria su įvairiausiais iššūkiais, todėl svarbu rūpintis jų psichologine gerove. Valakampių socialinių paslaugų namuose atliktas darbuotojų psichologinės gerovės tyrimas parodė, kad darbuotojų darbinė motyvacija yra aukštesnė nei vidutinė Europos Sąjungos darbuotojo, tačiau svarbu toliau stiprinti vadovų ir darbuotojų bendradarbiavimą, komunikaciją ir rūpintis darbuotojų gerove.
ES iniciatyvos, skirtos gerinti darbo sąlygas
ES aktyviai stiprina darbo kokybę ir sąlygas, kad kiekvienas darbuotojas galėtų dirbti saugioje ir palaikančioje aplinkoje. Europos priežiūros strategija ir Vaiko garantija padeda šeimoms derinti profesinius ir asmeninius įsipareigojimus. ES taip pat skatina geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, suteikdama darbuotojams teisę į apmokamas atostogas, motinystės arba tėvystės atostogas bei galimybę prašyti lanksčių darbo sąlygų.
Taip pat skaitykite: Organizacijos ir psichikos sveikata
Iššūkiai ir galimybės
Nepaisant pastangų, darbuotojų įsitraukimo ir gerovės rodikliai vis dar kelia susirūpinimą. „Gallup State of the Global Workplace 2025“ ataskaita rodo, kad darbuotojų įsitraukimas ir gerovė sumažėjo. Svarbūs veiksniai, lemiantys šią situaciją, yra:
- Darbo prasmės klausimas.
- Lankstumo lūkesčiai.
- Vadovavimo kokybė.
- Psichologinis nuovargis.
- Amžiaus ir kartų skirtumai.
Organizacijos, lanksčiai reaguojančios į pokyčius, gali imtis priemonių, kurios sumažintų neigiamų tendencijų įsigalėjimą:
- Investuoti į vadovų kompetencijas.
- Akcentuoti darbo prasmę.
- Užtikrinti lankstumą.
- Skatinti darbuotojų psichologinę gerovę.
- Įtraukti įvairias kartas.
tags: #darbuotoju #psichologine #savijauta #darbe