Vanduo yra gyvybės pagrindas, o jo svarba žemės ūkyje, ypač auginant daržoves, yra neįkainojama. Mokslininkai, ieškodami gyvybės ženklų kitose planetose, pirmiausia ieško vandens pėdsakų, o tai puikiai iliustruoja šio resurso būtinumą. Net ir sausringose Žemės vietovėse, kur karaliauja smėlis, net menkiausias drėgmės kiekis leidžia išgyventi skurdžiai augmenijai ir gyvūnams. Siekiant užtikrinti kokybišką daržovių derlių, būtina suprasti vandens poreikį skirtingiems augalams ir optimalaus laistymo principus.
Vandens poreikis Lietuvoje ir Europoje
Lietuvoje kasmet iškrenta vidutiniškai 620-770 mm kritulių. Šio kiekio pakanka grūdiniams augalams, šakniavaisiams ir kitiems augalams, kurie nėra itin jautrūs dirvos drėgmės pokyčiams. Vis dėlto, Europos Sąjungos rinka kelia aukštus kokybės reikalavimus žemės ūkio produkcijai. Norint išauginti kokybiškas ankstyvąsias daržoves, uogas ir kitus augalus, be laistymo neapsieinama.
Pastaraisiais metais vasaros Lietuvoje tampa vis sausesnės, o tai neigiamai veikia derlių ir jo kokybę. Panevėžio meteorologijos stoties duomenimis, 2002 m. regione iškrito 509 mm, 2001 m. - 739 mm, o 1999 m. - 493 mm kritulių. Kauno rajone 1999 m. liepos mėn. iškrito 30,5 mm, 2000 m. - 112,9 mm, 2001 m. - 55 mm, 2003 m. - 118,2 mm kritulių. Kritulių kiekio svyravimai rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais buvo dar didesni.
Panaši situacija stebima ir kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijos mokslininkai nustatė, kad šiaurinėje šalies dalyje (Brandenburgo žemėje) per metus iškrenta vidutiniškai apie 529 mm kritulių, birželio mėn. - 81 mm, liepos mėn. - 62 mm, rugpjūčio mėn. - 108 mm kritulių. Norint užtikrinti gerą derlių, auginant kopūstus, papildomai reikia apie 120 mm, agurkus - 110 mm, morkas - 100 mm, o svogūnus - 80 mm vandens.
Optimalaus laistymo principai
Laistymas turi būti tolygus, kad drėgmės pakaktų bent 300 mm storio dirvos sluoksnyje visame plote, o vandens perteklius nepatektų į gruntinius vandenis. Specialistai teigia, kad ankstyvuoju daržovių vegetacijos laikotarpiu, kai dirvoje yra per daug drėgmės, daugiau nitratų patenka į gilesnį dirvos sluoksnį, dirva lėčiau įšyla, blogiau vystosi augalų šaknų sistema.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Augalus per dažnai ar nepakankamai laistant, greičiau plinta grybelinės ligos, mažėja produkcijos kiekis bei kokybė. Išliejus vienu metu per daug vandens, pažeidžiama viršutinio dirvos sluoksnio struktūra, daugiau nitratų patenka į gruntinius vandenis, o kai kurios daržovės, pavyzdžiui, kopūstai ir pomidorai, gali sutrūkinėti.
Papildomas vandens kiekis augalams priklauso nuo gamtinių sąlygų, dirvos ir augalų savybių, jų augimo tarpsnio ir kitų veiksnių. Vanduo yra pagrindinis trąšų tirpiklis dirvoje, jis skatina dirvoje ir augale fizikinius, cheminius bei biologinius procesus. Todėl augalo maisto medžiagų apykaita labai priklauso nuo vandens.
Laistymo ypatumai skirtingoms daržovėms
Laistant augalus, būtina atsižvelgti į jų savybes. Gėlėms, salotoms ir kopūstams drėgmės reikia per visą vegetacijos laikotarpį. Jos trūkstant, labai nukenčia produkcijos kokybė. Šakniavaisiniai augalai, tokie kaip morkos, burokėliai ir ridikai, vystosi lėčiau, todėl juos reikėtų lieti sausringais periodais. Jeigu birželio mėn. vėlyvosios morkos drėgmę ima iš 150 mm dirvos sluoksnio, tai rugsėjo mėn. jau iš 300 mm.
Vokietijos mokslininkai nustatė, kad vienu metu vidutiniškai reikia išlaistyti apie 16 mm vandens. Maksimalus kiekis - 20 mm, tačiau turi būti įvertinta dirvos struktūra, augalo savybės, meteorologinės sąlygos ir t. t. Dirvos drėgmė turėtų sudaryti nuo 70 iki 85 proc. lauko drėgmės imlumo. Valgomąsias bulves nuo birželio mėn. trečiosios dekados iki liepos mėn. pirmosios dekados galima lieti 7 kartus. Vieno laistymo (16 mm vandens) trukmė - 4 dienos.
Laistymo technologijos ir įranga
Drėgmės kiekis dirvoje labai priklauso nuo laistymo mašinos konstrukcijos. Vokietijos firmos „Hydro-Air GmbH“ savininkas inžinierius Ulrichas Šolcas (Ulrich Scholz) teigia, kad visi dabartiniai įrengimai ir mašinos laisto vandenį, tačiau svarbu reikiamą vandens kiekį paskleisti optimaliu laiku ir tolygiai, kad jis sudrėkintų bent iki 500 mm storio dirvos sluoksnį.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Pirmiausia, būtina parengti laukų laistymo projektą, atsižvelgiant į sėjomainą, apskaičiuoti vienu metu reikiamo išlaistyti vandens kiekį, nustatyti laistymo laikotarpius, parinkti mašinas, dirvos drėgmės kontrolės prietaisus.
Dirvos drėgmės matavimo prietaisai
Dirvos drėgmės matavimo prietaisai yra stacionarūs ir nešiojami. Stacionarūs prietaisai gali būti norimo ilgio su kas 100 mm atstumais išdėstytais dirvos drėgnio matavimo jutikliais. Atstumą tarp jų galima keisti. Stacionarūs prietaisai sujungti su saulės baterija ir radijo linija su biuro kompiuteriu.
Nešiojami prietaisai labiau populiarūs mažuose ūkiuose. Specialiu grąžtu išgręžiamos iki 0,8 m gylio skylės. Į jas įdedami plastmasiniai vamzdžiai. Į vamzdį įstatomas nešiojamas drėgnomatis, kuris kas 100 mm nuo dirvos paviršiaus išmatuoja dirvos drėgnį.
Kad laistymo mašinos būtų valdomos tiksliau, dideliuose plotuose įrengiamos stacionarios meteorologinės stotelės, kurių prietaisai matuoja aplinkos oro temperatūrą, santykinį aplinkos oro drėgnį, vėjo greitį, dirvos temperatūrą, saulės spindėjimo trukmę.
Laistymo mašinų tipai
Šiuo metu naudojamos ritininės arba sijinės mašinos.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
Ritininės mašinos: tai paprastesnės konstrukcijos įrenginiai, kuriuos gali aptarnauti vienas žmogus. Ritininę laistymo mašiną sudaro rėmas, važiuoklė, ritė, kurioje yra suvyniota žarna. Prie rėmo prijungtas vežimėlis su laistymo įtaisu, kuris sujungtas su žarnos galu. Kitas žarnos galas sujungtas su mašinos išoriniu vamzdžiu, prie kurio prijungiama vandens siurblio spaudimo žarna.
Siurblys yra imliausias energijai įrengimas. Dažniausiai naudojami 60 m3/val. našumo siurbliai. Jiems sukti reikia nuo 22,7 iki 39,4 kW galios variklio, kai sistemoje slėgis kinta nuo 7 iki 11 bar. Siurblio našumas priklauso nuo žarnos skersmens, ilgio ir norimo išlaistyti vandens kiekio. Galios sąnaudos - tai vandens kiekio (m3/s) ir slėgio (Pa) sistemoje sandauga. Minėta Vokietijos firma siurblines Rytų rinkai komplektuoja su MTZ traktoriaus varikliais.
Žarnos gali būti 40, 50, 63, 70, 75, 82, 90, 100, 110, 125 mm skersmens ir nuo 100 iki 300 bei nuo 300 iki 600 m ilgio. Vokietijoje populiariausios ritininės lietinimo mašinos su 110 mm skersmens 550 m ilgio žarnomis. Viena mašina drėkina apie 25 ha plote augančius augalus. Žarnai nutiesti iki kito lauko galo reikia 150 AG traktoriaus. Ilgesnei žarnai nutiesti reikia papildomų priemonių, nes trintis į dirvos paviršių yra didelė. Vandens slėgis sistemoje priklauso nuo žarnos matmenų ir norimo išlaikyti vandens kiekio. Viena siurblinė vandenį gali tiekti dviem ritinėm laistymo mašinoms. Tuomet siurblio našumas turi būti 120 m3/val. Laistymo įrengimas vandenį paskleidžia nuo 30 iki 75 m pločio juostoje.
Mašinos veikia nesudėtingai. Laistymo įrenginys pastatomas lauko gale apie 30 m atstumu nuo jo krašto. Atstumas priklauso nuo mašinos našumo, meteorologinių sąlygų, norimo išlaistyti vandens kiekio m3/val. Prie traktoriaus yra prijungiamas vežimėlis, ant kurio yra laistymo įrengimas su prijungta žarna. Vežimėlis tempiamas, o žarna nuvyniojama nuo ritės. Ant ritės yra lentelė, kurioje nurodyta, kokiu greičiu turi būti traukiamas vežimėlis, kad hektare ploto būtų išlaistytas norimas vandens kiekis. Vežimėlio judėjimo greitį kontroliuoja jutikliai ir radijo ryšiu duomenis perduoda valdymo biurui. Vežimėliui priartėjus prie mašinos, ji išjungiama.
Sijinės mašinos: jos yra pranašesnės už ritinines, nes daug tolygiau paskleidžia vandenį, todėl mažesnės sąnaudos, iki 30 proc. didesnis derlius. Sistemoje vandens slėgis dvigubai mažesnis negu ritinių mašinų žarnose. Naudojamos dviejų tipų mašinos: vienos juda išilgai lauko, kitų - pagrindinė mašina stovi prie vandens telkinio, o sija su laistikliais brėžia apskritimą. Gaminamos nuo 27 iki 730 m sijų pločio mašinos.
Paprasčiausią sijinį laistymo įrengimą sudaro stacionarus vandens ėmiklis, prie kurio pritvirtinta sija, kuri remiasi į keletą judančių apskritimu važiuoklių. Važiavimo greitis priklauso nuo norimo išlaistyti vandens kiekio. Dideliems plotams laistyti yra naudojamos sudėtingesnės konstrukcijos mašinos. Ant pagrindinio vežimėlio įrengtas vidaus degimo arba elektros variklis, kurie suka generatorių, tiekiantį elektrą sijos atraminių vežimėlių elektros varikliams. Atstumas tarp sijos atraminių vežimėlių 61,28 m. Sija gali turėti daug atraminių vežimėlių. Už paskutinio atraminio vežimėlio įrengta 20,12 m ilgio konsolinė sija, prie kurios pritvirtintos 8 žarnos su vandens skleidikliais. Sijos gale pritvirtinta perteklinio vandens grąžinimo žarna ir valdymo stotis.
Kadangi sija sukasi apskritimu, jos atraminiai vežimėliai važiuoja skirtingu greičiu. Jų važiavimo greitį valdo kompiuteris. Per tris dienas sija apie ašį pasisuka 360o kampu. Laistant sijine mašina, vandens išgaravimo nuostoliai per dieną sudaro apie 10 proc., tai keleriopai mažiau negu laistant ritine mašina.
Investicijos į laistymo sistemas
Pirminės investicijos vienam hektarui laistyti sudaro apie 2 300 EUR. Nors tai yra nemaža suma, tačiau tinkamai įrengta ir naudojama laistymo sistema leidžia užtikrinti stabilų ir kokybišką derlių, o tai ilgainiui atsiperka.
tags: #daržovių #priklausomybė #nuo #vandens