Įvadas
Bulimija, dar žinoma kaip nervinė bulimija (lot. bulimia nervosa) arba hiperoreksija (lot. hyperorexia), yra rimtas psichologinis sutrikimas, pasireiškiantis liguistu sotumo jausmo susilpnėjimu arba išnykimu ir nekontroliuojamu apetito padidėjimu. Ši liga apima ne tik sutrikusius valgymo įpročius, bet ir giliai įsišaknijusias emocines bei psichologines problemas. Sergantieji bulimija patiria nuolatinę viršsvorio baimę, pasikartojančius persivalgymus, po kurių seka kaltės jausmas ir bandymai „atitaisyti“ padėtį, pavyzdžiui, sukeliant vėmimą, vartojant laisvinančius vaistus, sportuojant ar naudojant liesinančias tabletes.
Bulimijos paplitimas pasaulyje
Nervinė bulimija yra gana paplitęs valgymo sutrikimas, ypač tarp jaunų moterų. Išsivysčiusiose šalyse nervine bulimija serga apie 10-12 procentų jaunų moterų. Tačiau, kadangi ši liga dažnai slepiama, tikrieji rodikliai gali būti daug didesni. Europoje nervinės bulimijos paplitimas siekia apie 0,51 proc., o sergamumo rodiklis yra 300 iš 100 000 žmonių. Lietuvoje tikslių statistinių tyrimų apie nervinės bulimijos paplitimą kol kas nėra atlikta.
Svarbu pažymėti, kad nors bulimija dažniau diagnozuojama moterims, vyrai taip pat gali sirgti šia liga. Tačiau vyrams bulimiją sunkiau identifikuoti dėl sutrikimo nepripažinimo ir stigmos. Apie 5 proc. moterų ir 2 proc. vyrų visame pasaulyje kenčia nuo rimtų valgymo sutrikimų, o apie 20 proc. populiacijos vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu yra turėję nesunkių valgymo sutrikimų.
Bulimijos priežastys
Bulimijos priežastys yra kompleksinės ir apima tiek psichologinius, tiek socialinius, tiek biologinius veiksnius.
Psichologinės priežastys
- Žema savivertė ir nepasitikėjimas savimi: Asmenys, turintys žemą savivertę, gali jausti poreikį kontroliuoti savo kūną ir svorį, kad jaustųsi vertingesni.
- Emocinis skausmas ir stresas: Valgymo sutrikimai gali būti naudojami kaip „išgyvenimo mechanizmas“, siekiant pabėgti nuo emocinio skausmo, streso, depresijos ar kitų negatyvių išgyvenimų.
- Perfekcionizmas: Noras būti tobulam ir nuolatinis nepasitenkinimas savo išvaizda gali paskatinti griežtas dietas ir persivalgymus.
- Sunkumai reiškiant emocijas: Asmenys, kuriems sunku išreikšti savo jausmus, gali bandyti suvaldyti nerimą ar kitas negatyvias emocijas nuolatiniu valgymu.
- Trauminės patirtys: Valgymo sutrikimai gali išsivystyti po patirtos seksualinės prievartos ar kitų trauminių įvykių.
Socialinės priežastys
- Grožio standartai: Visuomenės ir žiniasklaidos primesti grožio standartai, ypač lieknumo kultas, gali daryti didelį spaudimą, ypač jaunoms moterims, siekti „tobulos“ išvaizdos.
- Bendraamžių įtaka: Bendraamžių spaudimas, noras būti „kietu“ draugų akyse ir lyginimasis su kitais gali paskatinti nesveikus valgymo įpročius.
- Šeimos problemos: Konfliktai šeimoje, atvirumo ir nuoširdumo trūkumas, priklausomybės (pvz., alkoholizmas) tėvų šeimoje gali padidinti riziką susirgti valgymo sutrikimais.
Biologinės priežastys
- Genetiniai veiksniai: Yra teorijų, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos valgymo sutrikimų vystymuisi. Jei tėvai turi psichologinių problemų ar priklausomybių, vaikas gali būti labiau linkęs į valgymo sutrikimus ateityje.
- Žarnyno bakterijos: Naujausi tyrimai rodo, kad žarnyno bakterijos gali turėti įtakos apetito reguliavimui. Tam tikros bakterijų rūšys išskiria proteiną ClpB, kuris gali trikdyti alkio ir sotumo jausmo reguliaciją.
Bulimijos simptomai
Bulimija pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali būti fiziniai, emociniai ir elgesio.
Taip pat skaitykite: Tyrinėjimai apie emocijas ir neįgalumą
Elgesio simptomai
- Pasikartojantys persivalgymo epizodai: Per trumpą laiką suvalgomas didelis maisto kiekis, dažnai slapta.
- Kompensacinis elgesys: Siekiant išvengti svorio priaugimo, naudojami netinkami kompensaciniai metodai, tokie kaip:
- Dirbtinai sukeltas vėmimas
- Laisvinančių vaistų ar diuretikų vartojimas
- Badavimas arba griežtos dietos
- Perdėtas sportavimas
- Maisto ribojimas: Tarp persivalgymo epizodų ribojamas maisto kiekis arba vengiama tam tikrų maisto produktų.
- Valgymas slapta: Stengiamasi valgyti vienumoje, kad niekas nematytų persivalgymo.
- Nekontroliuojamas valgymas: Valgant jaučiamas visiškas savęs nekontroliavimas.
Emociniai simptomai
- Nuolatinė baimė priaugti svorio: Didelis susirūpinimas savo svoriu ir kūno forma.
- Nepasitenkinimas savo kūnu: Negatyvus kūno įvaizdis ir nuolatinis nepasitenkinimas savo išvaizda.
- Kaltės jausmas ir gėda: Po persivalgymo jaučiamas didelis kaltės jausmas, gėda ir pasibjaurėjimas savimi.
- Depresija ir nerimas: Bulimija dažnai lydima depresijos, nerimo ir kitų nuotaikos sutrikimų.
- Dirglumas: Dėl maisto ribojimo ir emocinio streso gali pasireikšti dirglumas ir nuotaikų svyravimai.
Fiziniai simptomai
- Svorio svyravimai: Svoris gali būti normalus, viršsvoris arba svoris gali svyruoti.
- Dantų problemos: Dažnas vėmimas gali pažeisti dantų emalį, sukelti ėduonį ir dantų jautrumą.
- Gerklės skausmas ir uždegimas: Dėl dažno vėmimo gali atsirasti gerklės skausmas ir uždegimas.
- Skrandžio problemos: Persivalgymas ir vėmimas gali sukelti skrandžio skausmus, rūgšties refliuksą ir kitas virškinimo problemas.
- Elektrolitų disbalansas: Dėl dažno vėmimo ir laisvinančių vaistų vartojimo gali atsirasti elektrolitų disbalansas, kuris gali sukelti širdies ritmo sutrikimus ir kitas rimtas sveikatos problemas.
- Menstruacijų sutrikimai: Moterims gali sutrikti menstruacijų ciklas arba menstruacijos gali visiškai išnykti.
- Dehidratacija: Dėl dažno vėmimo ir nepakankamo skysčių vartojimo gali atsirasti dehidratacija.
Bulimijos gydymas
Bulimijos gydymas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis individualaus požiūrio ir integruoto gydymo. Gydymas apima tiek psichologinę, tiek medicininę pagalbą.
Psichoterapija
Psichoterapija yra pagrindinis bulimijos gydymo būdas. Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir schemų terapija yra ypač veiksmingos gydant bulimiją. Šios terapijos padeda:
- Identifikuoti ir pakeisti negatyvias mintis ir elgesio modelius: Terapeutas padeda pacientui atpažinti mintis ir įsitikinimus, kurie skatina persivalgymą ir kompensacinį elgesį, ir išmokti juos pakeisti konstruktyvesniais.
- Išmokti valdyti emocijas: Pacientas mokosi atpažinti ir valdyti emocijas, kurios sukelia persivalgymą, ir atrasti sveikesnius būdus su jomis susidoroti.
- Gerinti savivertę: Terapeutas padeda pacientui ugdyti teigiamą kūno įvaizdį ir didinti savivertę, nepriklausomai nuo svorio ir išvaizdos.
- Spręsti pamatinės problemas: Terapeutas padeda pacientui spręsti emocines traumas, santykių problemas ir kitus veiksnius, kurie prisideda prie valgymo sutrikimo.
Mitybos konsultacijos
Mitybos konsultantas arba dietologas gali padėti pacientui:
- Susigrąžinti normalius valgymo įpročius: Pacientas mokosi reguliariai maitintis, valgyti subalansuotą maistą ir atsisakyti griežtų dietų.
- Atsikratyti maisto baimių: Pacientas mokosi nebijoti tam tikrų maisto produktų ir valgyti įvairų maistą.
- Atpažinti alkio ir sotumo signalus: Pacientas mokosi atpažinti savo kūno alkio ir sotumo signalus ir valgyti tik tada, kai jaučia alkį, ir sustoti, kai jaučiasi sotus.
Vaistai
Nors vaistai nėra pagrindinis bulimijos gydymo būdas, antidepresantai, ypač selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), gali būti naudingi gydant depresiją, nerimą ir kitus nuotaikos sutrikimus, kurie dažnai lydi bulimiją.
Stacionarinis gydymas
Sunkiais atvejais, kai pacientas yra labai nusilpęs, turi rimtų medicininių komplikacijų arba yra savižudybės rizika, gali prireikti stacionarinio gydymo ligoninėje. Ligoninėje pacientui užtikrinama nuolatinė priežiūra, medicininė pagalba ir psichoterapija.
Taip pat skaitykite: Didžiausią stresą sukeliantys darbai
Rekomendacijos sergantiesiems bulimija ir jų šeimos nariams
Rekomendacijos sergantiesiems bulimija
- Kreipkitės į specialistus: Kuo anksčiau kreipsitės į specialistus, tuo didesnė tikimybė pasveikti.
- Būkite atviri ir sąžiningi su savo terapeutu: Pasidalinkite visais savo jausmais ir mintimis, net jei jie jums atrodo gėdingi ar baisūs.
- Laikykitės gydymo plano: Laikykitės visų terapeuto, mitybos konsultanto ir gydytojo rekomendacijų.
- Būkite kantrūs: Gydymas gali užtrukti, todėl svarbu būti kantriems ir neprarasti vilties.
- Rūpinkitės savimi: Skirkite laiko poilsiui, atsipalaidavimui ir veiklai, kuri jums teikia malonumą.
- Venkite dietų ir griežtų apribojimų: Dietos gali paskatinti persivalgymą ir kompensacinį elgesį.
- Stenkitės reguliariai maitintis: Valgykite reguliariai, kad išvengtumėte alkio priepuolių.
Rekomendacijos šeimos nariams
- Būkite palaikantys ir supratingi: Parodykite savo artimajam, kad jį mylite ir palaikote, nepaisant jo ligos.
- Nekaltinkite ir nesmerkite: Stenkitės suprasti, kad bulimija yra liga, o ne pasirinkimas.
- Padrąsinkite kreiptis į specialistus: Padėkite savo artimajam rasti tinkamą terapeutą ir mitybos konsultantą.
- Dalyvaukite šeimos terapijoje: Šeimos terapija gali padėti jums geriau suprasti ligą ir išmokti, kaip palaikyti savo artimąjį.
- Rūpinkitės savimi: Rūpinimasis sergančiuoju bulimija gali būti labai sunkus, todėl svarbu pasirūpinti savo emocine ir fizine sveikata.
- Nesikoncentruokite į svorį ir išvaizdą: Venkite kalbėti apie svorį, dietas ir išvaizdą, nes tai gali sustiprinti sergančiojo susirūpinimą savo kūnu.
- Sukurkite sveiką aplinką namuose: Skatinkite sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą visai šeimai.
Taip pat skaitykite: Depresijos gydymo galimybės
tags: #daugiausiai #sergama #bulimija #salys