Skyrybos - tai sudėtingas procesas, kuris paveikia ne tik sutuoktinius, bet ir jų vaikus. Šiame straipsnyje aptariamos fizinės ir psichologinės problemos, kylančios šeimos skyrybų metu, bei pateikiami patarimai, kaip su jomis susidoroti.
Skyrybų poveikis šeimai
Santuoka ir šeima atlieka svarbų vaidmenį vaiko vystymuisi. Tėvai yra pirminė bendruomenė, nuo kurios priklauso vaiko sėkmingas augimas. Skyrybos yra viena skaudžiausių patirčių gyvenime, antra po sutuoktinio mirties, ir stipriai paveikia vaiko psichinę būklę. Skyrybos vaikui nėra staiga įvykęs faktas, o ilgas, besitęsiantis procesas.
Statistika rodo, kad požiūris į santuoką ir šeimą pasaulyje kinta. Skyrybos, kažkada buvusios retas reiškinys, dabar yra vis dažnesnės. Lietuvoje 2015 metais buvo užregistruotas didžiausias skyrybų rodiklis tarp Europos Sąjungos narių - 3,2 iš 1 tūkst. gyventojų. Vertinant santuokų ir ištuokų santykį, 100 santuokų Lietuvoje tenka 65 skyrybos. Kasmet apie 10-16 tūkst. vaikų patiria tėvų skyrybas.
Fizinės problemos, susijusios su skyrybomis
Skyrybos gali sukelti įvairių fizinių problemų tiek suaugusiems, tiek vaikams. Stresas ir emocinė įtampa, patiriami skyrybų metu, gali paveikti miegą, mitybą ir bendrą savijautą. Vaikams gali atsirasti miego ir maitinimosi pokyčių, padidėti nerimas ir baimės. Suaugusiesiems gali pasireikšti energijos stoka, silpnumas, miego sutrikimai ir dėmesio sukaupimo sunkumai.
- Miego sutrikimai: Miego problemos, tokios kaip nemiga arba per didelis mieguistumas, yra dažnos skyrybų metu. Nerimas ir stresas gali trukdyti užmigti arba sukelti ankstyvą prabudimą.
- Mitybos pokyčiai: Kai kurie žmonės skyrybų metu praranda apetitą, o kiti, priešingai, pradeda persivalgyti. Emocinis valgymas gali tapti būdu susidoroti su stresu ir liūdesiu.
- Energijos stoka ir silpnumas: Nuolatinis stresas ir miego trūkumas gali sukelti energijos stoką ir silpnumą. Tai gali apsunkinti kasdienių užduočių atlikimą ir sumažinti produktyvumą.
- Imuninės sistemos susilpnėjimas: Ilgalaikis stresas gali susilpninti imuninę sistemą, padidindamas jautrumą ligoms.
Psichologinės problemos, susijusios su skyrybomis
Skyrybos gali sukelti įvairių psichologinių problemų tiek suaugusiems, tiek vaikams. Tai gali būti depresija, nerimas, sumažėjęs savęs vertinimas, kaltės jausmas ir sunkumai priimant sprendimus. Vaikams gali pasireikšti elgesio problemos, mokymosi sunkumai ir sunkumai užmezgant santykius su bendraamžiais.
Taip pat skaitykite: Nuo filosofijos iki psichologijos
- Depresija: Depresija yra dažna problema tarp žmonių, patiriančių skyrybas. Jai būdingas sumažėjęs interesas anksčiau patikusiems dalykams, sumažėjęs savęs vertinimas, kaltės jausmas, niūrus ateities įsivaizdavimas ir mintys apie savižudybę.
- Nerimas: Nerimas taip pat yra dažna problema skyrybų metu. Žmonės gali jausti nerimą dėl ateities, finansų, vaikų gerovės ir kitų dalykų.
- Sumažėjęs savęs vertinimas: Skyrybos gali paveikti savęs vertinimą ir pasitikėjimą savimi. Žmonės gali jaustis neverti meilės ir laimės.
- Kaltės jausmas: Kaltės jausmas yra dažnas jausmas skyrybų metu. Žmonės gali jaustis atsakingi už santuokos žlugimą ir jausti kaltę dėl to, kaip skyrybos paveiks jų vaikus.
- Sunkumai priimant sprendimus: Stresas ir emocinė įtampa gali apsunkinti sprendimų priėmimą. Žmonės gali jaustis pasimetę ir nežinoti, ką daryti.
- Elgesio problemos (vaikams): Vaikams gali pasireikšti elgesio problemos, tokios kaip agresija, nepaklusnumas ir mokyklos lankomumo problemos.
- Mokymosi sunkumai (vaikams): Stresas ir emocinė įtampa gali paveikti vaikų mokymosi rezultatus. Jie gali turėti sunkumų susikaupti ir atlikti namų darbus.
- Sunkumai užmezgant santykius su bendraamžiais (vaikams): Skyrybos gali paveikti vaikų gebėjimą užmegzti ir palaikyti santykius su bendraamžiais. Jie gali jaustis vieniši ir atskirti nuo kitų.
ADHD ir skyrybos
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) dažnai yra diagnozuojamas vaikystėje, tačiau gali tęstis ir suaugus. Suaugusiems ADHD gali pasireikšti kaip sunkumai susikaupti, impulsyvumas ir hiperaktyvumas. Šie simptomai gali apsunkinti santykius, darbą ir kitas gyvenimo sritis. Skyrybos gali sustiprinti ADHD simptomus ir apsunkinti susidorojimą su gyvenimo pokyčiais.
Nerimas ir skyrybos
Nerimas yra natūrali reakcija į stresą, tačiau kai jis tampa per didelis arba trukdo kasdienei veiklai, tai gali būti nerimo sutrikimas. Skyrybos gali sukelti nerimą dėl ateities, finansų, vaikų gerovės ir kitų dalykų. Nerimas gali pasireikšti kaip nuolatinis jaudulys, įtampa, nuovargis, sunkumai susikaupti, miego sutrikimai ir fiziniai simptomai, tokie kaip padažnėjęs širdies plakimas, raumenų įtampa ir virškinimo problemos.
Skyrybų etapai
Skyrybų procesas gali būti suskirstytas į kelis etapus:
- Pirmasis etapas: Prasideda, kai galutinai nusprendžiama skirtis, ir tęsiasi iki 2 metų po skyrybų. Šiuo metu tėvai išgyvena psichologinę krizę, kuri gali paveikti santykius su vaikais.
- Antrasis etapas: Pratinamasi prie pakitusių santykių su tėvais ir galimų naujų partnerių.
- Trečiasis etapas: Nusistovi nauja tvarka po skyrybų.
Šie etapai gali būti aprašomi per Kübler-Ross išskirtas gedėjimo fazes:
- Neigimas: Vaikas negali priimti skyrybų fakto.
- Pyktis: Pasireiškia agresija arba liūdesys.
- Derybos: Vaikas suvokia, kad nei neigimas, nei pyktis nieko nekeičia.
- Depresija: Susitaikoma su tėvų sprendimu.
- Priėmimas: Galutinai priimamas skyrybų faktas.
Vaiko psichinės sveikatos veiksniai skiriantis tėvams
Vaiko psichinei būklei skiriantis tėvams įtaką daro daugelis veiksnių:
Taip pat skaitykite: Kas yra šviesos depresija?
- Vaiko amžius: Kuo mažesnis vaikas, tuo jam sunkiau suvokti tėvų ir savo vaidmenį.
- Vaiko lytis: Sūnums gali būti būdingi elgesio sutrikimai, o mergaitėms - nerimo ir depresijos simptomai.
- Tėvų finansinė padėtis: Finansiniai sunkumai gali padidinti stresą ir įtampą šeimoje.
- Vaiko gebėjimas įveikti stresą: Vieni vaikai geriau susidoroja su stresu nei kiti.
- Psichologinė pagalba vaikui: Laiku suteikta psichologinė pagalba gali padėti vaikui susidoroti su skyrybų sukeltu stresu.
- Tėvų santykiai po skyrybų: Jei tėvai sugeba bendrauti ir bendradarbiauti dėl vaikų gerovės, tai gali sumažinti neigiamą skyrybų poveikį.
Pagalbos principai
Svarbu, kad tėvai apie skyrybas praneštų vaikams tada, kai tvirtai apsisprendžia skirtis. Reikėtų informuoti apie pokyčius iš anksto, ypač jei keičiama gyvenamoji vieta, darželis ar mokykla. Abu tėvai turėtų paaiškinti vaikui suprantama kalba, kokios priežastys lėmė jų sprendimą. Svarbu leisti vaikui klausti ir išsakyti savo nerimą, bei atsakyti į jo klausimus. Tėvai turėtų patvirtinti, kad skyrybos yra galutinis sprendimas, tačiau patikinti, kad jie vaiką myli kaip ir anksčiau. Jokiu būdu negalima vaiko įtraukti į konfliktą ir kito sutuoktinio kaltinimą.
Skatinti, kad vaikui būtų sudarytos sąlygos aiškiems periodiniams susitikimams su tėvu, su kuriuo negyvenama nuolat. Vaiko psichinei sveikatai nepakeičiamą įtaką turi bendravimas su abiem tėvais, išskyrus išskirtines situacijas, tokias kaip įrodytas fizinis ar seksualinis smurtas. Abiem tėvams reikėtų vengti nepalankiai ar įžeidžiančiai atsiliepti apie buvusį sutuoktinį. Susitikimai turėtų būti organizuojami reguliariai, visoms pusėms žinomu metu.
Yra grupių išsiskyrusiems tėvams ir terapinių grupių vaikams bei paaugliams, kurios padeda įveikti skyrybų krizę. Skyrybų streso įveikos tikslai galėtų būti: priimti skyrybų faktą, liautis kaltinus save, priimti skyrybų baigtinumą ir realiai planuoti ateitį. Prireikus - individuali palaikomoji psichoterapija.
Sveikos emocijų raidos stiprinimo galimybės: žaidimai, tinkami pagal amžiaus tarpsnio ypatumus, piešimas, pasakos ir įvairios kūrybinės veiklos.
Kada ir kodėl verta kreiptis į psichologą?
Psichologo pagalbos verta ieškoti tuomet, kai:
Taip pat skaitykite: Tarnybos sovietinėje kariuomenėje psichologija
- Sunku susitvarkyti su kasdieninėmis pareigomis ir veikla.
- Sunku valdyti emocijas.
- Atsiranda nepasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais.
- Jaučiamasi nelaimingas.
- Ištinka netektis ar skyrybos.
Psichologas suteikia pagalbą, kad būtų lengviau išsiaiškinti problemų priežastį bei įgyti reikiamų įgūdžių, kaip jas konstruktyviai spręsti ateityje.
Skyrybų etapai ir psichologo pagalba
Skyrybas galima suskirstyti į kelis etapus:
- Emocinės skyrybos: Blėsta jausmai, prarandamas pasitikėjimas, atsiranda abejingumas ar neapykanta.
- Fizinės skyrybos: Santykiai atšąla, bendravimą lydi konfliktai, sutuoktiniai gyvena atskirai.
- Juridinės skyrybos: Pora juridiškai įregistruoja santuokos nutraukimą.
Psichologas gali padėti kiekviename iš šių etapų, teikdamas konsultacijas poroms, individualias konsultacijas ir vaikų psichologines konsultacijas.
- Šeimos / porų santykių konsultavimas: Skirtas poroms, norinčioms išspręsti problemas ir atkurti darnius santykius.
- Individualus konsultavimas po skyrybų: Padeda susidoroti su emociniais sunkumais, pagerinti savęs vertinimą ir planuoti ateitį.
- Vaikų psichologinė konsultacija: Padeda vaikams suprasti skyrybų priežastis, išreikšti savo jausmus ir prisitaikyti prie naujos situacijos.
Dažniausios klaidos skiriantis
Pasak psichologų, dažniausios klaidos, daromos skyrybų metu, yra:
- Bandymai įrodyti pranašumą prieš buvusį partnerį.
- Vaiko tėčio ar mamos kritika.
- Lojalumo konflikto skatinimas.
- Manipuliacijos vaiku siekiant susigrąžinti buvusį partnerį.
Kaip išgyventi skyrybas?
Štai keletas psichologo patarimų, kaip išgyventi skyrybas:
- Atleiskite buvusiam sutuoktiniui.
- Nukreipkite dėmesį į save.
- Išsiaiškinkite, kur padarėte klaidą.
- Pasirūpinkite savo sveikata (fizinė veikla, emocijų išmetimo meditacija, progresinis raumenų atpalaidavimas, juokas).
- Spręskite konkrečias buitines problemas.
- Sumažinkite pokyčius.
- Atnaujinkite senus ir užmegzkite naujus santykius.
- Pasirūpinkite vaikais.
- Užsiimkite mėgstama veikla.
- Pradėkite taupyti.
Adaptacijos sutrikimas
Adaptacijos sutrikimas yra psichikos būklė, pasireiškianti kaip atsakas į reikšmingus gyvenimo pokyčius ar stresinius įvykius, tokius kaip skyrybos. Jis gali pasireikšti įvairiais psichologiniais ir emociniais simptomais, kurie trukdo kasdienei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.
Gydymas apima psichoterapiją, vaistus (antidepresantus ar nerimą mažinančius vaistus) ir grupinę terapiją.
Prevencija ir ankstyvas nustatymas
Prevencija ir ankstyvas adaptacijos sutrikimų nustatymas gali padėti išvengti jų ilgalaikių pasekmių. Svarbu atkreipti dėmesį į pirmuosius simptomus ir kreiptis pagalbos į specialistą, jei pastebimi emociniai ar elgesio pokyčiai po stresinių įvykių.
Taip pat svarbu mokytis efektyvių streso valdymo technikų ir sveikos gyvensenos principų.
Gyvenimo būdo veiksniai, padedantys sumažinti adaptacijos sutrikimo riziką:
- Reguliarus fizinis aktyvumas.
- Subalansuota mityba.
- Pakankamas miegas.
- Stiprūs socialiniai ryšiai ir palaikymo tinklai.
- Atsipalaidavimo technikos (meditacija, joga, kvėpavimo pratimai).