Demencija ir psichozė: gydymo galimybės ir priežiūros aspektai

Demencija - tai sindromas, apibūdinantis simptomų grupę, kuri paveikia atmintį, mąstymą ir socialinius įgūdžius, taip smarkiai trikdydama kasdienį gyvenimą. Tai nėra atskira liga, o bendras terminas įvairiems sutrikimams, turintiems panašius simptomus. Tarp vyresnių nei 60 metų gyventojų Lietuvoje demencija serga vienas iš 20-ies, o populiacijoje nuo 90 metų - kas antras. Sergamumas demencija Lietuvoje panašus kaip ir Vakarų šalyse - nuo 60 metų tikimybė susirgti palaipsniui didėja. Šiame straipsnyje aptarsime demencijos priežastis, simptomus, gydymo būdus ir psichozės, kaip vieno iš demencijos simptomų, ypatumus.

Kas yra demencija?

Demencija yra lėtinis ir progresuojantis galvos smegenų sutrikimas, kuris pažeidžia smegenų ląsteles. Dėl šių pažeidimų suprastėja ryšys tarp skirtingų smegenų dalių, kurios yra atsakingos už kalbą, atmintį, judėjimą, orientaciją, suvokimą, skaičiavimo įgūdžius, gebėjimą mokytis, dėl ko dažnai pakinta emocijų kontrolė, socialinis elgesys, motyvacija. Demencijos simptomai neretai atrodo kaip normali senėjimo proceso dalis, gali vystytis palaipsniui ir ilgą laiką likti nepastebėti.

Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius prof. Arūnas Germanavičius LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ aiškino, kad demencija yra sindromas, pasižymintis simptomų rinkiniu. „Tai yra neuropsichiatrinė liga, kuri pasireiškia masyviu, progresuojančiu atminties ir kitų pažintinių funkcijų sutrikimu bei nuolatiniu jų blogėjimu, kuris priveda prie žmogaus dezorientacijos laike, vietoje, kartais net ir savyje, taip pat daugelio funkcijų praradimo“, - teigė A. Germanavičius.

Demencijos priežastys ir rizikos veiksniai

Demencijos atsiradimą dažnai lemia pirminės priežastys, susijusios su gyvenimo būdu ir aplinkos veiksniais, kurie ilgainiui pažeidžia smegenų sveikatą. Vienas svarbiausių veiksnių - nesubalansuota mityba, ypač per didelis cukraus, sočiųjų riebalų ir perdirbtų maisto produktų vartojimas, kuris gali sukelti uždegiminius procesus organizme ir smegenyse. Kiti svarbūs veiksniai - lėtinis stresas, miego trūkumas ir rūkymas, kurie ilgainiui gali pažeisti smegenų ląsteles. Be to, sergamumas demencija didėja dėl širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip hipertenzija, diabetas ar nutukimas, kurios tiesiogiai veikia smegenų kraujotaką ir funkcijas.

Dažniausios demencijos priežastys:

Taip pat skaitykite: Kliedesių ir demencijos valdymas

• Alzheimerio liga (apie 70-75 proc. visų demencijų). Iš visų demencijų Alzheimerio liga yra pati dažniausia. A. Germanavičius teigė, kad ši Alzheimerio forma yra labai reta, ji pasireiškia mažiau negu 10 proc. visų Alzheimerio ligos atvejų. Čia genetika turi svarbų vaidmenį, tačiau nėra lemianti.
• Kraujagyslinė demencija.
• Lewy kūnelių demencija.
• Frontotemporalinė demencija.
• Smegenų sužalojimai.
• Infekcijos.
• Su alkoholiu susijusi demencija.

Apsauginiai veiksniai, stabdantys demenciją, yra intelektas, buvęs iki atminties pablogėjimo ir pažintinių funkcijų sutrikimo - kuo jis aukštesnis, kuo daugiau žmogus turi, kaip aiškino A. Germanavičius. Taip pat svarbūs reguliarus fizinis krūvis, aktyvumas, pažintinių funkcijų treniravimas, alkoholio vengimas, arterinės hipertenzijos koregavimas.

Demencijos simptomai

Demencija yra progresuojantis globalus pažintinių funkcijų sutrikimas. Tai reiškia, kad visos pažintinės funkcijos paprastai pradeda blogėti - ir dėmesio koncentracija, ir įsiminimas, pavyzdžiui, sergantieji demencija neatsimena, ką jie valgė pusryčiams tą dieną, su kuo jie bendravo, ar kalbėjo su artimuoju telefonu, gali nebeprisiminti, koks žmogaus vardas. Taip pat sunku orientuotis erdvėje, ypač pažengusiose demencijos formose - tai pastebima žymiai vėliau.

Dažniausiai pasitaikantys demencijos simptomai:

• Atminties praradimas (ypač trumpalaikės atminties).
• Sunkumas planuoti ar spręsti problemas.
• Sunkumas atlikti įprastas užduotis.
• Dezorientacija laike ar vietoje.
• Kalbos sunkumai (sunku rasti tinkamus žodžius).
• Sunkumas suprasti vaizdinę informaciją ir erdvinius santykius.
• Sprendimų priėmimo problemos.
• Nuotaikos ir asmenybės pokyčiai.
• Socialinis atsiribojimas.

Demencijos diagnostika

Mums labai svarbi ankstyvoji demencijų diagnostika ir neurovaizduojamieji tyrimai, tokie kaip galvos smegenų funkcinis magnetinis rezonansas arba pozitronų emisijos tomografija, bet tai yra mažai prieinama mūsų pacientams, nes tai yra brangieji tyrimai.

Demencijos diagnostikos procesas apima:

Taip pat skaitykite: Visapusiškas psichozės vadovas

• Medicininę apžiūrą ir istoriją.
• Kognityvinius testus.
• Neurologinius tyrimus.
• Kraujo tyrimus.
• Smegenų vaizdavimo tyrimus (MRT, PET).

Psichozė sergant demencija

Demencijai progresuojant, kartais, sumažėjus dienos šviesai, išorės stimulus sergantysis supranta kitaip, atsiranda iliuzijos. Pavyzdžiui, gali matyti, kad šešėliai tarsi keičiasi, juose matyti žmones arba jausti nerealią baimę. Vėliau tas gali pereiti į haliucinacijas, tuomet jau reikalinga specialisto psichiatro konsultacija ir išsiaiškinimas, ar tai nėra delyro požymiai, ar nereikia priešpsichozinio gydymo.

Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Psichozė yra rimtų psichikos sutrikimų simptomas. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.

Psichozės simptomai sergant demencija

Demencija sergantiems asmenims psichozė gali pasireikšti įvairiais simptomais, tokiais kaip:

• Haliucinacijos: jutiminės patirtys, kurių negali patvirtinti joks kitas žmogus, išskyrus tą, kuris jas patiria. Šios patirtys gali apimti bet kurią juslę, tačiau dažniausios yra vizualinės ir garsinės haliucinacijos - asmuo mato ar girdi tai, ko nėra. Gali būti girdimi balsai ar triukšmai, matomi žmonės, kurių nėra.
• Kliedesiai: realybės neatitinkančios mintys, tačiau demenciją turintis asmuo laiko jas tiesa. Dažniausiai kliedesiai susiję su tikėjimu, kad aplinkiniai vagia jo pinigus ar kitą turtą. Tokie asmenys būna įsitikinę, kad kokie nors žmonės siekia jiems pakenkti.
• Paranoja: nerealių įsitikinimų turėjimas, dažniausiai susijęs su persekiojimu ar didybe. Demenciją turintys asmenys gali būti įsitikinę, kad kiti žmonės juos persekioja arba kad jie turi nežemiškų galių. Asmenys, turintys demenciją, kartais gali tapti labai įtarūs, kaltinti kitus, esą šie vagia daiktus, gali pradėti kaupti daiktus arba imti slėpti, manydami, kad kiti kėsinasi juos pasisavinti. Vienas dažnų kaltinimų - esą partneris(-ė) yra neištikimas(-a). Tokie įsitikinimai gali paskatinti demenciją turintį asmenį tapti baugštų, atsisakyti pagalbos ar paramos.
• Neatpažinimas: Demenciją turintys asmenys gali mistifikuoti kitus asmenis arba save. Kartais jie sau artimo žmogaus neidentifikuoja kaip pažįstamo asmens. Dėl sutrikusios orientacijos savo atvaizdą veidrodyje gali palaikyti kitu žmogumi ir išsigąsti. Asmuo gali radijo imtuvo ar televizoriaus leidžiamus garsus palaikyti kartu su juo kambaryje esančių žmonių leidžiamais garsais.

Šie simptomai gali sukelti didelį nerimą tiek pačiam sergančiajam, tiek jo artimiesiems.

Psichozės priežastys sergant demencija

Dėl demencijos žmogus gali prarasti gebėjimą atpažinti dalykus, asmenis, nes jo galvos smegenys nebesugeba tinkamai interpretuoti gautos informacijos. Pavyzdžiui, žmogus nesugeba atpažinti savo gyvenimo partnerio arba namų, kuriuose gyvena. Dėl demencijos atsirandantys atminties sutrikimai gali lemti įtarumą, paranoją, tikrovės neatitinkančius įsitikinimus. Jeigu demenciją turintis asmuo nesuvokia, kad jo atmintis yra pažeista, jis nuolat interpretuos realybę kaltindamas kitus. Toks žmogus gyvena neprisimindamas ką tik įvykusių įvykių, tokiu atveju daiktai tiesiog „išnyksta“, pamirštami tam tikri paaiškinimai, vykstantys pokalbiai neturi jokios prasmės.

Taip pat skaitykite: TLK kodas psichozėms

Veiksniai, skatinantys elgesio pokyčius:

• Jutimų trūkumas - pavyzdžiui, silpstanti rega ar klausa;
• Šalutinis vaistų poveikis;
• Psichikos liga;
• Nepažįstama aplinka;
• Netinkamas apšvietimas, neleidžiantis aiškiai matyti aplinkos detalių;
• Fiziniai negalavimai, tokie kaip infekcijos, karščiavimas, skausmas, vidurių užkietėjimas, anemija, kvėpavimo liga, prasta mityba, dehidratacija;
• Nepažįstami globėjai;
• Įprastos dienotvarkės sutrikdymas;
• Žmogus gali klaidingai interpretuoti aplinką, jeigu pamiršo naudoti klausą ar regą stiprinančias priemones;
• Per didelis juslinis stimuliavimas aplinkoje ar atliekant kokią nors veiklą.

Demencijos ir psichozės gydymas

Labiausiai progresuojančių demencijų, pavyzdžiui Alzheimerio, išgydyti negalima ir gydymo, lėtinančio ar sustabdančio ligos progresavimą, nėra. Tačiau yra vaistų, kurie gali laikinai palengvinti simptomus. Medikamentų ir nemedikamentinių intervencijų tikslas - atidėti protinių gebėjimų praradimą, padėti žmonėms kuo ilgiau išlikti nepriklausomais kasdieniame gyvenime ir pagerinti jų savijautą bei gyvenimo kokybę.

Medikamentinis gydymas

• Vaistai kognityvinei funkcijai gerinti: Gydytojo psichiatro ir (arba) gydytojo neurologo skiriami vaistai gali tik iš dalies sulėtinti ligos progresavimą. Anksyvose demencijos atdijose taikomi nootropiniai preparatai, manoma, kad jie saugo smegenų žievę nuo hipoksijos.
• Psichotropiniai vaistai: Išryškėjus gretutiniams psichikos sutrikimams (liūdesiui, nemigai, nerimui, pykčio reakcijoms, priešiškumui aplinkiniams ir kt.) gali būti skiriami vaistai šių simptomų numalšinimui. Esant psichoziniams sutrikimams skiriami NL. Miego korekcijai skiriami BZD (tačiau juos reikėtų skirti atsargiai, kadangi jie gali provokuoti delyrinius sąmonės sutrikimus). Psichotropinių vaistų dozės gerontologiniams pacientams neturi viršyti trečdalio brandaus amžiaus žmonių dozės. Vaistus skiria gydytojas psichiatras, konsultavęs ligonį ir įvertinęs informaciją, gautą iš namuose ligonį prižiūrinčių artimųjų bei psichikos sveikatos slaugytojo.
• Priešpsichoziniai vaistai: Vaistai kartais gali padėti suvaldyti demenciją turinčių asmenų patiriamus kliedesius ar haliucinacijas, taip pat suvaldyti negebėjimą atpažinti savęs ar kitų asmenų. Vis dėlto daug psichotropinių vaistų, kurie skiriami esant šiems sutrikimams, gali turėti stiprų šalutinį poveikį, pavyzdžiui, sukelti stingulį, drebulį, mieguistumą. Svarbu parinkti tokį psichotropinį vaistą, kurio indikacijų spektras būtų platesnis, pvz.: miego, nerimo ir elgesio sutrikimų gydymas, o šalutinių reiškinių rizika mažesnė. Taip pat svarbu, kad vaistas nepablogintų kognityvinių funkcijų. Pacientams visada patariama konsultuotis su gydytoju specialistu.

Nemedikamentinis gydymas

Šios nemedikamentinės intervencijos apima atminties ir orientacijos pratimus, dailės terapiją, aromaterapiją, gyvūnų ar muzikos terapiją.

• Kognityvinė reabilitacija: Kognityvinė reabilitacija ir treniruotės gali būti naudingos asmenims, kuriems yra didesnė demencijos rizika arba kurie jau patiria kognityvinių funkcijų silpnėjimą. Tai gali apimti specialias programas, skirtas atminties, dėmesio, problemų sprendimo ir kitų kognityvinių gebėjimų stiprinimui.
• Gyvenimo būdo pokyčiai: Fizinė veikla, sveika mityba ir socialinė veikla gali padėti išlaikyti kognityvines funkcijas ir gerinti gyvenimo kokybę.
• Reabilitacija ir užimtumo terapija: Tai apima specialias programas, kurios padeda pacientams išlaikyti funkcinius įgūdžius ir savarankiškumą kiek įmanoma ilgiau. Užimtumo terapija gali padėti pacientams atlikti kasdienines veiklas, tokias kaip apsirengimas, maisto gaminimas bei asmeninė higiena.
• Paramą šeimai ir globėjams: Demencija paveikia ne tik pacientus, bet ir jų šeimas. Svarbu, kad šeimos nariai ir globėjai gautų paramą ir mokymą, kaip rūpintis sergančiu asmeniu. Parama gali apimti psichologinę pagalbą, globos grupes ir patarimus dėl kasdienio priežiūros proceso.

Bredeseno protokolas (ReCODE)

Vienas iš naujausių ir daug žadančių metodų demencijos prevencijai ir valdymui yra Bredeseno protokolas (ReCODE), sukurtas neurologo dr. Dale Bredesen. Šis holistinis požiūris orientuotas į pagrindinių demencijos rizikos veiksnių nustatymą ir korekciją. Protokolas apima subalansuotą mitybą, pavyzdžiui, Viduržemio jūros dietą ar protarpinį badavimą, kurie padeda sumažinti uždegiminius procesus ir palaiko galvos smegenų sveikatą. Taip pat akcentuojama reguliari fizinė veikla, kokybiškas miegas, streso valdymas bei vitaminų ir hormonų pusiausvyros palaikymas. Be to, protokolas skatina pašalinti aplinkos toksinus, tokius kaip sunkieji metalai ar pelėsiai, kurie gali pažeisti smegenų ląsteles. Tyrimai rodo, kad šis metodas gali padėti ne tik sulėtinti kognityvinio nuosmukio progresavimą, bet ir pagerinti smegenų funkcijas, todėl jis tampa svarbia priemone demencijos valdymo srityje.

„BrainHQ“ programa

„Posit Science“ yra pripažinta pasaulio lyderė kognityvinės sveikatos srityje, kuri specializuojasi moksliniais tyrimais pagrįstų kognityvinės treniruotės programų kūrime. Vienas iš jų žymiausių produktų yra „BrainHQ“, kuris yra sukurtas siekiant padėti pagerinti smegenų veiklą ir atitolinti ar net sumažinti demencijos simptomus. „BrainHQ“ programa naudoja įvairius mokymosi principus, kad stiprintų kognityvines funkcijas. Ji apima daugybę pratimų, skirtų pagerinti atmintį, dėmesį, apdorojimo greitį ir problemų sprendimo gebėjimus. Pratimai yra individualizuoti ir adaptuojasi pagal naudotojo pasiekimus, siekiant maksimaliai efektyvaus smegenų treniravimo. Keli moksliniai tyrimai parodė teigiamus „BrainHQ“ programos rezultatus. Pavyzdžiui, vienas tyrimų atskleidė, kad vyresni suaugusieji, naudojantys „BrainHQ“, patyrė reikšmingą pažinimo funkcijų pagerėjimą, lyginant su kontroline grupe, kuri nenaudojo programos. Šis pagerėjimas apėmė geresnę atmintį, didesnį dėmesio išlaikymą ir greitesnį informacijos apdorojimą. Be to, tyrimai parodė, kad kognityvinės treniruotės gali sumažinti demencijos išsivystymo riziką, ypač jei jos pradedamos anksčiau, prieš pasireiškiant reikšmingiems simptomams. „BrainHQ“ taip pat siūlo naudotojams galimybę stebėti savo progresą ir pritaikyti treniruotes pagal individualius poreikius. Tai suteikia naudotojams motyvacijos ir aiškių tikslų, siekiant geresnių rezultatų.

Kaip padėti artimajam, sergančiam demencija?

Jeigu nutiko taip, kad turime slaugyti artimąjį, sergantį demencija, neretai kyla klausimas, kas labiau pavargsta - sergantysis ar jį slaugantis asmuo. Deja, didesnis krūvis, emocinė įtampa užgula slaugančiojo pečius, todėl labai svarbu psichologo pagalba šeimai, slaugančiojo reabilitacija, dienos centrai sergančiajam ir užimtumo terapija.

Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Sukurkite saugią aplinką: Tokie paprasti dalykai kaip kalendoriai, priminimai, šios dienos datos matymas aiškus, ir net ne vienoje, o keliose vietose. Laikrodžiai, kurie aiškiai rodo laiką, taip pat daiktų išdėstymas, kad jie būtų lengvai randami, įvairios etiketės ir užrašai, kurie padėtų žmogui surasti tuos daiktus, pavyzdžiui, ant stalčių ir lentynų. Taip pat patalpų pavadinimai, jeigu žmogus gyvena namuose, kur yra kelios vienodos durys, būtinai turėtų būti piešinukai, veidai ar nuotraukos, kurios leistų prisiminti, kas tame kambaryje gyvena ar yra.
• Palaikykite savarankiškumą: Jeigu jau yra nustatyta ši diagnozė, reikėtų imtis tam tikrų priemonių, kurios padėtų išlaikyti savarankiškumą. Viena iš svarbių taisyklių, kurias artimiesiems reikėtų suprasti, tai kad po demencijos diagnozės nustatymo negalima atimti iš žmogaus savarankiškumo, reikia kaip tik skatinti ir sudaryti sąlygas žmogui kuo įmanoma ilgiau išlikti savarankišku, priimti sprendimus ar padėti jam apsispręsti.
• Venkite dažno prižiūrėtojų keitimosi: Taip pat svarbu užkirsti kelią tokiems dalykams, kai žmonės yra prižiūrimi, bet prižiūrintieji asmenys labai dažnai keičiasi - tai labai blogina kognityvines funkcijas, nes kai žmonės aplinkui keičiasi, keičiasi veidai, sergančiam demencija gali atsirasti net ir psichozių simptomai, gali atsirasti kliedesiai, nes jis nesupras, kodėl žmonės keičiasi, jam gali imti atrodyti, kad tai kažkokie svetimi žmonės atėjo į jo namus, jam grasina ar gali apvogti.
• Būkite kantrūs ir supratingi: Atminkite, kad sergantis žmogus negali kontroliuoti savo elgesio.

Demencijos prevencija

Nors atminties praradimas yra dažnas demencijos simptomas, ne visi atminties sutrikimai reiškia demenciją. Problemos dėl atminties gali būti normalaus amžėjimo dalis. Agresija yra dažnas simptomas, galintis pasireikšti bet kurioje demencijos stadijoje. Bet tikrai ne visiems šia liga sergantiems pasireiškia agresyvumas. Sergantys demencija agresiją patiriantys žmonės gali būti sutrikę, gali nesuprasti, kas vyksta. Jie gali turėti iliuzijų ar haliucinacijų, kuriuos artimieji suvokia kaip grėsmę.

Nėra vaistų, kurie padėtų išvengti demencijos ar sustabdytų jos progresavimą, tačiau kai kurie gyvenimo būdo pokyčiai gali sumažinti riziką:

• Reguliari fizinė veikla. Tyrimai rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas gali sumažinti demencijos riziką iki 30 proc.
• Sveika mityba. Subalansuota mityba, turtinga vaisiais, daržovėmis, sveikais riebalais ir baltymais, gali padėti išlaikyti sveiką smegenų veiklą. Viduržemio jūros dieta, kuri yra turtinga vaisiais, daržovėmis, alyvuogių aliejumi ir žuvimi, siejama su mažesne demencijos rizika.
• Protinė veikla. Įdomu tai, kad intelektualinė veikla, pavyzdžiui, šachmatai, skaitymas ar muzikos grojimas, gali padėti išlaikyti kognityvinius gebėjimus ir sumažinti demencijos riziką.
• Socialinis aktyvumas. Aktyvus socialinis gyvenimas yra dar vienas svarbus veiksnys, mažinantis demencijos riziką. Dalyvavimas socialinėse veiklose, tokiuose kaip savanorystė, klubai, bendruomenės renginiai ar net reguliarūs susitikimai su draugais, gali padėti išlaikyti kognityvinę funkciją ir emocinę sveikatą.
• Streso valdymas. Streso ir depresijos valdymas yra svarbus demencijos prevencijos veiksnys. Lėtinis stresas gali turėti neigiamą poveikį smegenų sveikatai ir padidinti demencijos riziką. Streso valdymo technikos, tokios kaip meditacija, joga, kvėpavimo pratimai ir laisvalaikio veiklos, gali padėti sumažinti streso poveikį.
• Miego kokybė. Miego sutrikimai gali būti susiję su didesne demencijos rizika. Geras miegas yra būtinas smegenų veiklos šalutinių produktų šalinimui ir neuronų atsigavimui. Svarbu laikytis nuoseklaus miego grafiko ir vengti stimuliuojančių medžiagų, tokių kaip kofeinas ir alkoholio vartojimas prieš miegą.

Mitai apie demenciją

Atrodytų, kad senatvinė demencija yra neišvengiama ilgėjant gyvenimo trukmei, nes pagrindinis nemodifikuojamas rizikos veiksnys yra amžius. Tačiau ne visi suserga demencija pasiekę garbingą amžių. Vyresnių nei 90 m. asmenų amžiaus grupėje trečdalis neturės demencijos simptomų.

Taip pat svarbu paminėti, kad demencija nėra paveldima. Kaip ir minėjau, pagrindinis rizikos veiksnys yra amžius. Jeigu jūsų tėvai ar seneliai susirgo Alzheimerio liga būdami 70-80 m., rizika susirgti demencija jums nepadidėja. Bet jeigu tėvai susirgo Alzheimerio liga dar nepasiekę 60 m., ir jums didėja rizika sirgti Alzheimerio liga.

tags: #demencija #psichoze #gydymas