Panikos priepuoliai ir depresija - tai būsenos, kurios gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę. Svarbu suprasti šių būklių simptomus, priežastis ir gydymo būdus, kad būtų galima laiku kreiptis pagalbos ir pagerinti savijautą.
Kas yra panikos priepuolis?
Panikos priepuolis - tai staigus, epizodiškai atsirandantis stiprios baimės ir nerimo jausmas. Dažniausiai panikos priepuoliai užklumpa kasdienėse situacijose, kuriose nėra realaus pavojaus ar konkrečios priežasties, galinčios išprovokuoti didelį baimės jausmą. Panikos priepuolis gali trukti nuo kelių iki keliolikos minučių, o kartais ir iki pusvalandžio.
Panikos priepuolių simptomai
Panikos priepuolis dažniausiai kyla staiga ir be aiškios priežasties. Tuo metu žmogus negali paaiškinti, ko jis bijo. Dažniausiai tokia didelė baimė ir nerimas pasireiškia ne namuose, o esant viešose vietose, pavyzdžiui, prekybos centre, važiuojant liftu ar panašiose vietose. Panikos priepuoliai gali kartotis ir keletą kartų per parą.
Pagrindiniai panikos priepuolių simptomai, kurie pasireiškia panikos atakos metu:
- Intensyvus ir dažnas širdies plakimas
- Prakaitavimas
- Drebulys
- Oro trūkumo pojūtis
- Dusulys
- Skausmas ar diskomfortas krūtinėje
- Pykinimas
- Galvos svaigimas, nestabilumas
- Alpimas
- Baimė išprotėti, prarasti kontrolę
- Mirties baimė
- Nutirpimo ar skruzdžių bėgiojimo pojūtis
- Odos paraudimas
Panikos atakos metu žmogus patiria didelį diskomfortą ir intensyvią baimę. Panikos atakos nuo įprasto baimės jausmo skiriasi tuo, kad jos prasideda tada, kai nėra jokios grėsmės.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Psichologiniai požymiai:
- Baimė prarasti kontrolę ar išprotėti
- Baimė mirti
- Realybės pojūčio sutrikimas
Panikos priepuolių priežastys
Panikos sutrikimą gali išprovokuoti tiek psichologinės, tiek ir fiziologinės priežastys. Psichologiniai faktoriai - tai per žmogaus gyvenimą susikaupę tam tikri sunkūs išgyvenimai, kurie priveda prie panikos priepuolio. Įtakos gali turėti ir skyrybos, artimojo netektis, išdavystė, darbo, gyvenamosios vietos pakeitimas ar kitos susiklosčiusios aplinkybės, kurios sukelia nerimą, baimę bei įtampą.
Kalbant apie fiziologines priežastis, teigiama, kad smegenyse esančių cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimai gali lemti panikos priepuolių išsivystymą. Įtakos gali turėti ir paveldimumas bei vaikystės patirtys. Pavyzdžiui, jei tėvai ar kiti artimieji vaikystėje buvo pernelyg kontroliuojantys, valdingi, kartais stokojantys jausmų, vaikas gali būti linkęs į jausmų slėpimą, stokoti pasitikėjimo savimi, nebūti linkęs bendrauti. Taip pat panikos priepuolių atsiradimą gali paskatinti:
- Rūkymas ar kofeino vartojimas
- Dažnas alkoholio vartojimas
- Narkotinės medžiagos
- Vaistai
- Skydliaukės hiperfunkcija
Panikos priepuolį patyrę žmonės labai nerimauja, jog jis vėl gali pasikartoti, ir tokiu būdu patiriamas stresas gali iššaukti kitą priepuolį.
Agorafobija
Žmogui dažnai susiduriant su panikos ataka, gali išsivystyti agorafobija. Tai baimė būti ne namų aplinkoje, kur ištikus panikos priepuoliui, žmogus bijo, jog pagalba jam nebus suteikta. Agorafobija apriboja žmogaus keliavimą, jis ima vengti viešų renginių, uždarų patalpų ir kitų nedaug pažįstamų vietų. Žmogus net pradeda vengti bendrauti su nepažįstamais žmonėmis ir iš gyvenimo pašalinti naujas veiklas.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Depresija ir panikos atakos
Depresija ir panikos atakos dažnai eina kartu. Asmenys, kenčiantys nuo depresijos, gali patirti didesnį nerimą ir būti labiau linkę į panikos priepuolius. Panikos atakos gali dar labiau pabloginti depresijos simptomus, sukeldamos izoliacijos jausmą ir bejėgiškumą.
Nerimas
Nerimas - tai susirūpinimo, dirglumo, baimės, nuogąstavimo jausmas. Jei nerimas turi priežastį (pavyzdžiui, prieš egzaminą ar darbo pokalbį), tai yra adekvatus, normalus jausmas. Patologinis nerimas neturi jokios aiškios priežasties, dažnai tampa nebekontroliuojamas, pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui ir tampa sutrikimu. Be stipraus ir varginančio nerimo jausmo ar konkrečių baimių, šis sutrikimas gali sutrikdyti vidaus organų veiklą, gali pasireikšti panikos priepuoliai arba užvaldyti įkyrios mintys ar kompulsyvūs veiksmai.
Nerimo sutrikimai skiriasi nuo įprasto nervingumo ar nerimo jausmo ir yra susiję su pernelyg didele baime ar nerimu. Nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitę psichikos sutrikimai ir tam tikru gyvenimo momentu paveikia beveik 30 procentų suaugusiųjų. Nerimo sutrikimai gali priversti žmones vengti situacijų, kurios sukelia arba pablogina jų simptomus. Gali turėti įtakos darbo našumas, mokyklos darbai ir asmeniniai santykiai.
Generalizuotas nerimo sutrikimas
Generalizuotas nerimo sutrikimas pasireiškia nerimavimu beveik dėl visko, pavyzdžiui, dėl savo sveikatos, darbo, šeimos, vaikų ir t.t. Nerimo jausmas kartojasi dažnai ir pats žmogus neretai supranta, kad nerimauja be priežasties. Šis jausmas dažnai yra apibūdinamas kaip nuojauta, jog artėja neganda, ir jo suvaldyti ar nusiraminti yra itin sudėtinga. Šį nuolatinį nerimą ir įtampą gali lydėti fiziniai simptomai, tokie kaip neramumas, nuovargis, sunkumas susikaupti, raumenų įtampa ar miego sutrikimai.
Socialinė fobija
Tai nuolatinė baimė vienos ar kelių situacijų baimė. Asmuo pradeda vengti situacijų, kuriose atsiduria dėmesio centre, pavyzdžiui., viešai kalbant, bendraujant su priešingos lyties atstovu, valgant ar rašant viešoje vietoje. Baimė yra tokia didžiulė, kad patiriamas stiprus trukdantis veiklą stresas. Šios baimės paprastai prasideda jauname amžiuje. Pats asmuo supranta, kad baimė yra nepagrįsta ar perdėta. Lengvais atvejais socialinė fobija gali praeiti savaime, o sunkesniais - vystosi panikos priepuoliai, žmogus gali pradėti visko vengti iki darbingumo ir prisitaikymo visuomenėje pablogėjimo bei visiškos socialinės izoliacijos.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Dėl šios fobijos socialinėse situacijose gali pasireikšti kūno reakcijos - širdies plakimas, dusulys, rankų drebulys, pykinimas, galvos svaigimas ir koordinacijos trikimas, paraudimas, kurie dar labiau pablogina savijautą.
Specifinė fobija
Tai nuolatinė tam tikros situacijos ar objekto baimė, su kuria susidūrus visad patiriama stipri nerimo reakcija, verčianti vengti šio stimulo. Dauguma žmonių kažko bijo, bet kai kuriais atvejais baimė gali tapti neribota ir labai varginanti. Paprastai, stimulai nėra pavojingi arba pavojus yra perdedamas ir nors asmuo tai supranta, tačiau baimės negali kontroliuoti, nepasiduoda jokiems raminimams ir įtikinėjimams, gali neadekvačiai elgtis. Baimę lydi stiprūs fiziniai simptomai (stiprus širdies plakimas, prakaitavimas, išsiplėtę vyzdžiai), o kraujo baimė dažnai lydima alpimo.
Specifinių fobijų rūšys:
- Gyvūnų fobija (šunų, pelių, varlių, vorų, gyvačių ir kt.)
- Natūralios aplinkos fobijos (tamsos, griaustinio, aukščio, vandens ir kt.)
- Kraujo, injekcijų, sužeidimo baimė (pvz., baimė pamatyti kraują, kraujo tyrimų ar injekcijų baimė, baimė ekrane stebėti medicinines procedūras, dantų gydymo baimė)
- Situacinės fobijos (uždaros erdvės, skrydžių, lėktuvų, vairavimo ir kt.)
- Kitos fobijos (pvz., vengiama situacijų, kuriose galėtų užspringti, vemti ar susirgti; vaikai gali vengti garsių garsų, pavyzdžiui, sprogstančių balionų ar kostiumuotų veikėjų, pavyzdžiui, klounų)
Hipochondrija
Tai perdėtas susirūpinimas savo sveikata be jokio realaus pagrindo arba esant nedidelėms problemoms. Hipochondrija yra laikoma psichosomatine liga, kai psichikos sutrikimas pasireiškia kūno simptomais. Jos išsivystymą skatina artimieji, kurie perdėtai kreipė dėmesį į mažas asmens sveikatos problemas. Taip pat tokie asmenys gali būti patyrę didelių gyvenimo traumų ar rimtų sveikatos problemų vaikystėje.
Kaip sau padėti?
- Nekovokite su savo pojūčiais - jaučiamas baimės jausmas iš tikro nereiškia jokio pavojaus jums, ir priepuolis praeis per keletą minučių.
- Atsipalaiduokite, kai tik pajaučiate pirmus panikos priepuolio požymius - tam gali padėti kvėpavimo kontrolės pratimai, relaksacijos technikos, meditacija.
- Jei priepuolis įvyksta tam tikroje dirginančioje aplinkoje (triukšmas, tvankuma ar kt.), patartina paieškoti ramesnės vietos. Tačiau jei tai neįmanoma (pasisakote susirinkime, skrendate lėktuvu), tęskite toliau savo veiklą ir priepuolis tikrai praeis.
- Greičiau nusiraminti gali padėti ėjimas ar kita fizinė veikla.
- Priepuoliui praeiti greičiau padeda dėmesio koncentravimas į kokį nors objektą (veiklą, ėjimą, kvėpavimą ar, pavyzdžiui, savo rankas).
- Nevenkite mėgstamos veiklos, kuri jums patikdavo, ir neleiskite panikai apriboti savo gyvenimo, nebent sumažinkite veiklos intensyvumą.
- Venkite vartoti vaistus savo nuožiūra, nes kai kurie veiksmingai priepuolį pašalinantys vaistai gali sukelti priklausomybę.
- Jei šalia yra artimas žmogus, pasakykite jam, kaip jaučiatės, - daugeliu atveju tai padeda bent iš dalies nusiraminti.
Kaip padėti žmogui, kuris patiria panikos priepuolį?
- Būkite su žmogumi ir išlikite ramus.
- Nespėliokite, ko reikia žmogui, geriau paklauskite.
- Kalbėkite su žmogumi trumpais, aiškiais sakiniais.
- Padėkite patiriančiam priepuolį nuraminti kvėpavimą.
Jei savo aplinkoje turite žmonių, kurie išgyvena panikos atakas, būkite palaikantys ir supratingi, paskatinkite išsipasakoti, jokiu būdu nespauskite žmogaus, jog nustotų nerimauti ar kažko nebebijotų.
Panikos priepuolių gydymas
Panikos priepuoliai neišsivysto per vieną dieną, todėl ir gydymas gali užtrukti. Jeigu žmogus jaučia tam tikrus simptomus, tokius kaip oro trūkumas, skausmas krūtinės srityje, jam bus atliekami specialūs tyrimai. Neradus somatinės ligos, svarstoma, kaip ši būsena gali būti susijusi su nervine sistema.
Panikos priepuolių gydymas gali būti dvejopas: psichologinis ir medikamentinis. Pastarasis taikomas gydymo pradžioje, atvejais, kai panikos atakos kartojasi dažnai ir intensyviai. Panikos priepuolio ištiktam ligoniui skiriami benzodiazepinai, dažniausiai injekcijomis į raumenis. Vėliau, jei panikos priepuoliai intensyvėja, pereinama prie antidepresantų.
Psichoterapijos metodas taikomas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Užsiėmimų tikslas - suprasti ir atrasti panikos priepuolio priežastis, padėti įveikti pasikartojančias panikos atakas. Geriausia yra taikyti tiek psichologinį, tiek medikamentinį gydymą, nes vaistai gali tik nuslopinti panikos atakos simptomus, bet priežastis išsiaiškinti padeda psichologinis gydymo būdas. Svarbu suprasti, jog patiriant panikos priepuolius yra reikalinga specialisto pagalba ir susitvarkyti pačiam gali būti labai sunku. Todėl svarbu nebijoti kreiptis į tuos, kurie gali padėti.
Net ir lankantis pas psichologą ar psichoterapeutą, svarbu padėti sau ir kitais būdais, tokiais kaip:
- Užsiimti mėgstama veikla, kuri padėtų atsipalaiduoti
- Sportuoti, nes tai padeda sumažinti stresą ir padeda palaikyti gerą nervų sistemos veiklą
- Tinkamai maitintis bei skirti pakankamai laiko miegui
Kiti gydymo būdai
- Kognityvinė elgesio terapija (KET)
- Medikamentinis gydymas (antidepresantai, benzodiazepinai)
- Savipagalbos strategijos (kvėpavimo pratimai, raumenų atpalaidavimo technikos, gyvenimo būdo pokyčiai)
- Konsultacijos internetu
- Alternatyvūs gydymo metodai (homeopatiniai vaistai)
Skydliaukė ir panikos priepuoliai
Skydliaukė - priekinėje kaklo dalyje esanti drugelio formos endokrininė liauka, kurios pagrindinė funkcija - gaminti jodo turinčius tiroidinius hormonus (tiroksiną (FT4), trijodtironiną (FT3)) bei kalcitoniną, tiesiogiai veikiančius normalų centrinės nervų sistemos vystymąsi ir veiklą, organizmo audinių ląstelių diferenciaciją, skatinančius deguonies suvartojimą audiniuose, didinančius širdies kontraktilumą bei kraujospūdį ir pan.
Sutrikusi skydliaukės veikla gali sukelti per mažą (hipotirozė) arba per didelį (hipertirozė) tiroidinių hormonų gaminimą.
Esant hipotirozei, sulėtėjus skydliaukės veiklai, gali kankinti depresija, nuolatinis mieguistumas, sulėtėjęs mąstymas, pasidaro sunku susikaupti, juntamas nuolatinis nuovargis ir t. t.
Hipertirozė, perdėtas skydliaukės aktyvumas, gali būti nerimo, sutrikusio širdies ritmo bei panikos priepuolių priežastimi.
Rūkymas ir panikos priepuoliai
Rūkymą žmonės paprastai pasitelkia norėdami „pabėgti“ nuo streso, tačiau pasak specialistų, šis žalingas įprotis problemos nepanaikina, kaip tik priešingai - cigaretėse esančios medžiagos didina širdies plakimą, dėl ko padidėja kraujo spaudimas. Kartu su įkvėptais tabako dūmais, į smegenis patenka nikotinas, kuris paskatina dopamino, vadinamo ,,laimės" hormonu, išsiskyrimą.
Kada kreiptis į specialistą?
Nerimo jausmas - įprasta reakcija į kasdienio gyvenimo iššūkius, tačiau svarbu atpažinti, kada šis jausmas peržengia įprastas ribas ir tampa trukdžiu kasdienėje veikloje.
Kreipkitės į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą, jei:
- Jaučiate nuolatinį ir intensyvų nerimą, kuris nepranyksta net ir pasibaigus stresinei situacijai.
- Nerimo simptomai trukdo įprastai veiklai.
- Patiriate fizinius nerimo simptomus, tokius kaip dažni širdies permušimai, prakaitavimas, dusulys ar galvos svaigimas.
- Nepavyksta kontroliuoti nerimo savarankiškai.
- Patiriate panikos priepuolius arba specifines baimes, trukdančias įprastinei veiklai.
- Jaučiate depresijos požymius arba mintis apie savižudybę.
tags: #depresija #ir #panikos #priepuoliai