Vaikų elgesys yra sudėtingas reiškinys, kurį veikia daugybė veiksnių, įskaitant biologinius, psichologinius ir socialinius aspektus. Norint veiksmingai formuoti vaiko elgesį, svarbu suprasti šiuos veiksnius ir taikyti tinkamas strategijas. Mokytoja Laura Aleksandravičiūtė dalijasi vaiko raidos specialisto dr. W. Mosierio įžvalgomis, kurios padeda tėvams ir pedagogams efektyviau reaguoti į netinkamą vaiko elgesį ir skatinti tinkamą.
Netinkamo Elgesio Valdymas
Jei norime, kad netinkamas vaiko elgesys nesikartotų, pasistenkime jo neakcentuoti. Pavyzdžiui, jeigu vaikas šaukia, galime jam vieną kartą pasakyti: „Aš tave girdžiu, prašau kalbėti tyliau“. Jeigu vaikas ir toliau šaukia - ignoruoti. Tyrimai rodo, kad, jei trikdantis elgesys nesustiprinamas tėvų ar mokytojų dėmesio, jis sumažėja 50 proc. Vaiko elgesį svarbu stebėti nuolat ir kilus bet kokiam pavojui nedelsiant stabdyti.
Profesorius W. Mosieras siūlo įsivaizduoti situaciją: du vaikai sėdi vienas šalia kito ir vienas kitą spardo. Ką galime padaryti? Kartais pakeitus sąlygas ar aplinką į tinkamesnę vaiko savikontrolė pagerėja. Netgi subtilus pokytis gali būti viskas, ko reikia, norint palaikyti didesnę savikontrolę. Aplinka turi užtikrinti tinkamus pažinimo iššūkius, bet sykiu ugdyti savikontrolę ir pusiausvyrą.
Daugeliui tėvų ir mokytojų sunku išlaukti tinkamos akimirkos, kada galima pasikalbėti su vaiku apie netinkamą elgesį. Problemą dažniausiai norisi spręsti čia ir dabar. Norint aptarti situaciją, galima ją suvaidinti su žaislais ir parodyti, koks sprendimas turėjo būti priimtas. Nepraleiskime progos pagirti vaiko, kai matome tinkamą elgesį. Geriausia tai daryti neutraliu laiku, kai vaikas visiškai nesitiki gauti dėmesio.
Vaikų raidos specialistas W. Mosieras siūlo: „Pavyzdžiui, jei du vaikai nepasidalija žaislo, artėkime link jų. Vaikas, kuris bando atimti žaislą, tokioje situacijoje dažniausiai jį paleidžia. Apie 50 proc. Kartais norint nuraminti vaiką ir nutraukti jo netinkamą elgesį užtenka pabūti šalia jo. Švelnus prisilietimas gali paskatinti vaiką susikoncentruoti ir nutraukti nepriimtiną elgesį. „Vienas iš labai veiksmingų būdų puoselėti šiltą tarpusavio ryšį yra rankos ištiesimas vaikui ir pasiūlymas susiliesti delnais. Jei vaikas netinkamai elgiasi, galima jį perspėti, kas nutiks, jei jo elgesys nepasikeis. Rodykime vaikui tinkamą pavyzdį pabrėždami žodį „aš“. Maži vaikai tėvus laiko autoritetais, tad jie noriai seka jų pavyzdžiu. Vaikui pasielgus netinkamai išreikškime perdėtą susirūpinimą ir pasiūlykite pabūti kartu. „Evelina, kai pamačiau, kaip tu suplėšei Ievos piešinį, labai išsigandau ir nuliūdau. „Svarbu prisiminti, kad visi vaikai yra individualūs. Tai, kas tinka vienam vaikui, nebūtinai tiks ir kitam. Svarbu, kad mokytojų ir tėvų požiūris sutaptų ir taikomi metodai būtų priimtini abiem pusėms, tik tuomet bus pasiekta norimų rezultatų“, - pastebi L. Aleksandravičiūtė.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Drausmės Lentelės Naudojimas
Drausmės lentelė yra veiksminga priemonė, padedanti vaikams suprasti elgesio ribas ir skatinanti tinkamą elgesį. Prieš pakabinant lentelę labai svarbu vaikui išaiškinti, kodėl ji yra užvedama, labai smulkiai su vaiku aptarti, kaip jūs pildysite šią lentelę, kiek laiko pildysite ir kokie paskatinimai ar nuobaudos bus taikomi. Praėjus savaitei arba penkioms darbo dienoms būtina aptarti, kaip praėjo savaitė ir vaikas jau turėtų sulaukti paskatinimo arba nuobaudos, jei to prireiktų.
Surašant į drausmės lentelę punktus su reikalingomis spręsti problemomis, nereikia išsiplėsti. Kuo mažiau punktų, tuo lengviau valdyti situaciją, kuo daugiau, tuo sudėtingesnis aptarimas ir įvertinimas. Pradėkite nuo labiausiai įsisenėjusių ir svarbiausių problemų. Drausmės lentelėje būtini dalykai gali būti parašomi apibendrinti, pavyzdžiui, „Elgesys“, „Tvarka“, „Tavo švara“ ir pan. arba išdėstomi svarbiausi galimo elgesio variantai, pavyzdžiui, „Vėlavimas“, „Atsikalbinėjimas“, „Žaislų tvarkymasis“, „Dantų valymas“ ir pan.
Į vieną kvadratėlį klijuojamas lipdukas ir užpildžius lentelę gaunamas paskatinimas. Keturmečiui užtenka vieno punkto, pavyzdžiui, susitvarkyti žaislus. Drausmės lentelės žymėjimui pasirinkite vaikui patinkančius ženklus ar simbolius. Tai gali būti paprasčiausi pliusai ir minusai; besišypsantys ar nusiminę veidukai; saulutė ir mėnuliai; įvairūs lipdukai ir pan. Prie lentelės gamybos vaikas gali prisidėti ją papuošdamas taip, kaip jam norisi. Lentelė gali būti pildoma tam tikrą sutartą laiką, pavyzdžiui, du mėnesius, ir aiškinamasi, ar ji duoda rezultatų, ar yra toliau reikalinga. Galima duoti vaikui pertrauką nuo lentelės pildymo ir stebėti elgesį. Vaikai pradžioje ne visada noriai pildo lentelę, bet gana greitai prie jos pripranta. Lentele nubrėžiamos elgesio ribos ir vaikai pasijaučia saugesni žinodami, kaip konkrečiai turi elgtis. Tai prilygsta savotiškam žaidimui ir įtraukia. Svarbu aptariant lentelę nepykti ant vaiko ir nemoralizuoti, nes minusai ir pliusai patys kalba už save, o jūs po sutarto laiko pritaikysite nuobaudas. Lentelių aptarimas neturi tapti vaikui kančia. Pliusų ir minusų suvestinę darykite savaitės pabaigoje (mažesniam vaikui dažniau). Sugalvokite sau priimtiną galimą minusų skaičių, už kurį dar vaikas gaus paskatinimą.
Paskatinimai ir nuobaudos pildant lentelę reikalingi motyvacijai palaikyti. Juk ir suaugusiuosius alga motyvuoja dirbti. Paskatinimai ir nuobaudos turėtų būti tokie, kad vaikai siektų laikytis lentelės taisyklių. Skatindami vaikus nepersistenkite. Pagalvokite apie tai, kas vaikui atneštų džiaugsmo, ir tikrai nereikia brangių dalykų. Tai gali būti smagus užsiėmimas, leidimas kažkuo užsiimti ar pan. Nuobaudos gali būti susijusios su draudimais, papildomais darbais ir pan. Tėvai artimiausiai pažįsta savo vaikus, todėl geriausiai gali nuspręsti, kas juos motyvuotų ir drausmintų. Paskatinimus gali pasiūlyti ir pats vaikas, o tėvai nusprendžia tinkama tai ar ne.
Drausmės lentelės vaikus skatina, drausmina, įpareigoja. Jos akivaizdžiai parodo pažangą arba neatsakingumą ir nedrausmingumą. Drausmės lentelės nubrėžia vaikų elgesio ribas, akivaizdžiai parodo egzistuojančias problemas, padeda išvengti beprasmių kivirčų, skatina keistis. Remdamiesi pradėta pildyti lentele, tėvai labai argumentuotai gali parodyti, kas yra gerai, o kur vaikui dar reikia pasitempti. Visgi svarbiausia sąlyga, kad jos turi būti taikomos geranoriškai, siekiant teigiamų pokyčių. Atminkite, kad vaikai noriai laikosi lentelės taisyklių, jei tik mato, kad tėvai irgi yra aktyvūs ir nepamiršta bei neapleidžia pradėto darbo.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Vaikų Saugumo Užtikrinimas
Vasara - pats laukiamiausias ir mėgstamiausias vaikų metų laikas, kurį net ir būdami suaugę, dažniausiai prisimename kaip patį nerūpestingiausią. Be viso šio, kupino vasaros pramogų laiko, neturėtume užmiršti, kad dėl nepriežiūros, nesaugios aplinkos, patirties stokos, nepamokyti vengti pavojų ar lydimi vaikiško smalsumo vaikai susiduria su skaudžiomis nelaimėmis, patiria įvairių traumų. Tai tik kelios skaudžios patirtys ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, vaikus gelbėjantiems medikams, kurie kartu su vaiko teisių gynėjais kaskart primena, kad vaikus reikia saugoti, jiems nuolat priminti apie tykančius pavojus.
,,Nebūna per daug pamokymų vaikams, kaip saugiai elgtis gamtoje ar namuose. Visi kartu priminkime vaikams saugaus elgesio taisykles, kad šie nepakliūtų į nelaimę. Pasirūpinkime vaikų saugiu poilsiu atvykus į naują vietą ar būnant savo aplinkoje - apsižvalgykime ir įvertinkime, ar namai ir aplinka saugi, ar saugūs vandens telkiniai, ar saugios durys ir langai, šuliniai, varteliai ir technika, ar saugu viskas, kas gali patraukti vaikų dėmesį. „Žodyje „poilsis“ užkoduotas atsipalaidavimas, malonumas. Tuomet neretai išjungiamas ,,saugumo mygtukas“ ir tampama mažiau budriais. Tėvai siekia vaikams malonių pramogų ir neretai užmiršta įvertinti saugumą aplinkoje ir vaiko sąmoningumą, o jis dar neturi įgūdžių visiškai įvertinti galimas grėsmes“, - pastebi G. Salickienė.
Vaiko teisių gynėja sako, kad tėvai patys turi rodyti teigiamą pavyzdį įvairiose situacijose. Kai tėvai kalba vaikams, kad reikia elgtis vienaip, tačiau patys elgiasi priešingai, vaikas kopijuoja tėvus. „Tėvų pareiga ir atsakomybė - ugdyti sąmoningus vaikus. Tėvai nebus nuolat šalia, tad atsakingos laisvės suteikimas ir aiškių ribų žinojimas tiek tėvams, tiek vaikams suteiks saugumo, o tai reikia daryti išmintingai ir sistemingai. Aš, kaip socialinė darbuotoja ir suaugęs žmogus, žinau, kad nebus taip, jog vieną vasaros rytą vaikas atsibus dėmesingas ir įvertinantis visus pavojus. Mokyti, o ir mokytis saugaus elgesio reikia visus metus, o organizuoti atostogas taip, jog vaikai jas praleistų naudingai, pakeistų aplinką. Tikslinga atsižvelgti į vaiko amžių ir jo asmenybės ypatumus, kad situacija nekeltų įtampos vaikui ir visai šeimai. Svarbiausia paklausti vaiko, girdėti, ko jis norėtų. Ypač paaugliams geriausia suteikti progą vasaros atostogas susiplanuoti patiems. Svarbiausia - aplinkos pakeitimas ir tiek fizinis, tiek emocinis vaikų saugumas“, - atkreipia dėmesį G. Salickienė.
Pagal vaiko amžių įvertinkite jo judrumą, paklusnumą. Mažiausiųjų nė akimirkai negalima palikti be priežiūros. Vyresnio amžiaus vaikams išsamiai ir dažnai aiškinkite apie pavojus jam nepažįstamoje aplinkoje - viešint kaime reikia paaiškinti, kokia grėsmė yra šulinys, kanalizacija, srutų duobė, o taip pat gyvūnai - vaiką sužaloti gali iš pirmo žvilgsnio ramus veršelis ar šuo. Itin skaudžios nelaimės yra skendimai. Pirma prevencija - akylai saugoti mažylius, neleisti jų prie vandens vienų ir nė sekundei nepalikti net pripučiamuose baseinėliuose ir lauke, kur būna padėtos talpos lietaus vandeniui (yra buvę, kai vaikai nuskęsta persisvėrę į lietaus vandens talpą). Lūžiai - bene dažniausia trauma. Vaikai susilaužo rankas ir kojas iškritę iš medžių, nukritę nuo dviračių, iškritę iš batutų - paprastai tokios traumos nutinka, kai būna aukštis arba greitis. Nuo nelaimių apsaugo šalmai, kelių ir alkūnių apsaugos. Elektros prietaisai namie ar poilsiavietėje turi būti saugūs, nesugedę, vaikai neturi pasiekti elektrinių mėsmalių, pjaustyklių, plaktuvų, siurblių ir kitų prietaisų paleidimo mygtukų.
Labai svarbu saugūs langai ir balkonai. Atidarytų langų negalima dengti tinkleliais nuo vabzdžių, nes tinklelis neapsaugo atsirėmus. Nepalikite mažų vaikų balkonuose, prie atidarytų langų. Perkaitimai taip pat dažni vasaros metu. Saugokite vaikus nuo apsinuodijimų. Vaistai turi būti padėti ne tik taip, kad vaikai nepasiektų, bet ir nematytų, kur jie. Geriausia juos laikyti užrakintus. Patalpose neretai stovi skiediklių, trąšų ir kitos chemijos atsargos, supiltos į maisto tarą, kas yra griežtai draudžiama. Jeigu ant jų yra etiketė ,,limonadas“, galima nuspėti, kokia nelaimė gali atsitikti. Dviratininkai, riedutininkai turi dėvėti visas apsaugos priemones ir liemenes su atšvaitais, vaikai turi būti supažindinti su saugaus eismo taisyklėmis. Iškylose laužai, kepsninės, židiniai turi būti nuolat prižiūrimi suaugusiųjų. Taisyklė, kuriai nėra išimčių - su vaikais turi būti tik blaivūs suaugusieji. Nutikus bet kokiai rimtesnei nelaimei skubiai skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Kol atvyks pagalba, nukentėjusio vaiko nepalikti vieno. Esant galimybei, skubiai patiems vežti vaiką į artimiausią gydymo įstaigą arba atvykstančios greitosios pagalbos link.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
G. Salickienė sako, kad mokytis ir atnaujinti žinias tikslinga kiekvienam iš mūsų: „Tėvai ir vaikai gali skirti laiko išmokti veiksmų esant kritinei situacijai - pirmoji pagalba gerai, tačiau nereikėtų imtis saviveiklos be specialių žinių, jeigu vaikas susižalojo rimčiau. Reikia su vaiku aptarti saugaus elgesio namuose ir lauke taisykles. Ko gero, apie jas tėvai yra kalbėję, tačiau, kaip sakoma, kartojimas - išmokimo pagrindas. Galima kartu sukurti saugaus elgesio taisykles, surašyti ir pakabinti matomoje vietoje. „Kai apie tai bus kalbama dažnai, atsitikus įvykiui tikėtina, kad vaikas žinos kelis pasirinkimus. Svarbu akcentuoti, kad pagalbos saugiausia paprašyti netoliese esančių suaugusiųjų, be to, vaikai turi mobilius telefonus.
Agresyvumo Priežastys ir Prevencija
Agresyvumo priežastys gali būti biologinės - nėštumo ar gimdymo traumos, centrinės nervų sistemos pakenkimas gali nulemti agresyvų elgesį. Taip pat psichologinės, individualios asmenybės savybės, žemas savo elgesio kontrolės lygis, dėmesio problemos, nepakankamas savęs vertinimas, atsilikusi moralinė branda. Socialinė aplinka - svarbiausias ir didžiausią poveikį darantis veiksnys asocialiam elgesiui formuotis. Tai - šeima, draugai, mokykla, bendraamžių grupės, visuomenės informavimo priemonės, kompiuteriniai žaidimai ir pan. Šie išoriniai veiksniai labai veikia asmenybės socializacijos procesą, nes nusikalstamai elgtis dažniausiai yra išmokstama. Vaikas neauga vienas, jis gyvena visuomenėje, kurioje mokosi, pažįsta jos požiūrį į vertybes, įsitikinimus, elgesio būdus. Šis socializacijos procesas vyksta visą gyvenimą. Nepageidautinas elgesys gali atsirasti dėl įvairių šio proceso trūkumų. Be abejo, pirmoji ir svarbiausia institucija - šeima. Būtent tėvai pradeda formuoti vaikų moralines vertybes ir normas, elgesio modelius. Jie rašo savo vaikų elgesio scenarijų. Vaikai negimsta savaime drausmingi, paklusnūs, turėdami gerą vertybių sistemą. Juos visko reikia išmokyti, o pirmieji mokytojai yra mama ir tėtis. Dažnai tėvai nori, kad pedagogai, specialistai išmokytų jų vaikus atsakomybės ir drausmės, bet šito jie pirmiausiai turėtų mokytis namie.
Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad linkę nusikalsti vaikai auga daug nepalankesnėmis sąlygomis nei kiti jų bendraamžiai. Šeima gali būti pirmasis institutas, galintis paskatinti nusikalstamo elgesio užuomazgas. Dažniausiai tai būna rizikos grupės šeimos, kuriose vyrauja nepalankios asmenybės raidos sąlygos. Tai šeimos, kuriose vartojamas alkoholis ir narkotikai, kurioms trūksta darnos dėl nuolatinių tėvų konfliktų. Tokių šeimų vaikai dažnai patys pradeda vartoti alkoholį, narkotikus, ima vagiliauti, neturi savikontrolės. Kai vaikai tampa smurto liudininkais ar patys patiria smurtą, gali suprasti tai kaip priimtiną problemų sprendimo būdą ir todėl pradeda patys agresyviai elgtis su bendraamžiais.
Išsiskyrusių, išvykusių į užsienį tėvų vaikai taip pat yra rizikos grupė. Pastaruoju metu vis daugėja šeimų, kai vienas arba abu tėvai išvykę į užsienį uždarbiauti. Šis reiškinys ypač skaudžiai paliečia tuos vaikus, kurių išvykusi mama, nes ji vaikui dažniausiai reikšmingesnė nei tėtis. Kita asmenybės raidos nepalanki sąlyga - nenuoseklus auklėjimas. Tėvai auklėja labai skirtingai: vieni kariškai, kiti visai laisvai, o treti renkasi tai vieną, tai kitą būdą, pagal tai, kaip tą dieną klostėsi reikalai darbe. Šeimos auklėjimo ypatumai visada turi ryšį su vaiko elgesiu ir emocijomis. Nenuosekliai auklėjama, kai vienas iš tėvų ką nors leidžia, o kitas - draudžia. Toks tėvų elgesys skatina vaikų elgesio dvilypumą ir manipuliacijas. Neįmanoma pervertinti vaiko ir tėvų emocinių ryšių reikšmingumo. Labai svarbu, kad vaikas iš tėvų gautų meilę ir šilumą. Emocinio ryšio stoka taip pat lemia elgesio sutrikimus. Pavyzdžiui, vagystė gali būti kaip nesąmoningas prarastos tėvų meilės ieškojimas.
Nors šeima atlieka pagrindinį vaidmenį asmenybės socializacijoje, tačiau pakankamai didelį poveikį vaiko asmenybei daro mokykla ir bendraamžiai. Mokykloje svarbus yra jos darbo organizavimas, mokytojų požiūris į mokinius (ypač į nepažangius). Kartais atrodo, kad mokytojai tampa bejėgiai su savo tradiciniais pedagoginiais metodais prieš vaikų ir paauglių vystymosi energiją. Jei mokinys patiria pažeminimą, pedagogų priekaištus, jis ir pats save gali pradėti blogiau vertinti. Todėl, stengdamiesi neutralizuoti bendraklasių ir mokytojų neigiamus vertinimus, paslėptą ar atvirą antipatiją savo atžvilgiu, asocialūs vaikai savo ruožtu pradeda ignoruoti jų poveikį, elgiasi šiurkščiai bei įžūliai, imasi fizinės jėgos, grasinimų ar prievartos. Maža to, gali susiformuoti priešiškumas mokyklai ir jos aplinkai.
Vaikai, kuriems nesiseka mokykloje, apsunkinti santykiai su bendraklasiais, ieško tokių grupių, kuriose jaustųsi įvertinti, saugūs ir pripažinti. Deja, dažniausiai tokios grupės būna asocialios. Būtent asocialioje bendraamžių grupėje jie kompensuoja įprastoje aplinkoje patiriamas nesėkmes ir užsitikrina minimalų psichologinį komfortą. Kuo blogesni tėvų ir vaikų santykiai, tuo tėvų įtaka vaikams silpnesnė, o bendraamžių - atitinkamai stipresnė. Tėvų pavyzdinis elgesys, moralinių vertybių ir normų ugdymas, šiltas ir glaudus emocinis ryšys tarp šeimos narių, nuoseklus auklėjimas, aiškių taisyklių ir ribų nustatymas, nepalankių šeimos sąlygų mažinimas gali stabdyti vaikų nusikalstamo elgesio formavimąsi. Nors pusvalandį per dieną parodytas nuoširdus dėmesys vaikui suteiktų svarbumo ir reikalingumo pojūtį. Taip pat svarbu, kad mokykloje tokie mokiniai sulauktų kuo daugiau teigiamų vertinimų, paskatinimų, būtų įtraukiami į jiems reikšmingas veiklos sritis, dažniau būtų pastebimos ne tik neigiamos, bet ir teigiamos savybės. Kiekvienam vaikui labai svarbu tiek šeimoje, tiek mokykloje jaustis reikalingam ir svarbiam.