Lietuvos visuomenės psichikos sveikatos būklė yra viena prasčiausių Europos Sąjungoje. Nerimo priepuoliai, sutrikęs miegas, jaučiamas išsekimas, užvaldžiusi depresyvi nuotaika, mintys apie savižudybę ir psichosomatiniai sutrikimai - priežastis, dėl kurių reikėtų kreiptis į specialistus. Šiame straipsnyje aptariami depresijos simptomai, gydymo būdai ir kur ieškoti pagalbos.
Psichikos Ligų Stigma ir Pagalbos Svarba
Gydytoja psichiatrė Elvyra Baumilienė pastebi: „Ilgą laiką kęsti psichologinį diskomfortą, susitaikyti su slogia nuotaika, prarastu gyvenimo džiaugsmu ar bandyti „tyliai“ visa tai įveikti savo jėgomis yra klaidinga nuostata, dažnai atvedanti iki piktnaudžiavimo alkoholiu ar psichoaktyviomis medžiagomis. Taip pat neteisinga manyti, kad tik vaistais galima išspręsti psichikos sveikatos bėdas“. Dėl vis dar gyvuojančios psichikos ligų stigmos visuomenėje, daugelis bijo būti pažeminti arba atstumti, jaučia gėdą ar net kaltę, manydami, jog jų būklė yra silpnybės požymis. Tai skatina slėpti savo savijautą, vengti kalbėti apie savo būseną.
Priešingai - ilgą laiką vartojant raminamuosius ar migdomuosius vaistus, turėjusius išspręsti trumpalaikes sveikatos problemas po įvairių išgyvenimų, išsivysto medikamentinė priklausomybė, iš kurios pačiam išsivaduoti gali būti labai sunku. E. Baumilienė ragina neignoruoti psichologinių ir psichikos sveikatos problemų ir ieškoti kvalifikuotos pagalbos.
RVUL Psichosomatinių Susirgimų Skyriaus Pagalba
Didelei daliai žmonių, kurių bėdos dar nėra tokios, kad jiems reikėtų gydymo specializuotose psichiatrijos įstaigose, gali padėti ir RVUL Psichosomatinių susirgimų skyriaus specialistai. Į skyrių kreipiasi išgyvenantys emocines krizes ar depresijos epizodus, kenčiantys dėl nerimo, nemigos, nuovargio ir psichosomatinio pobūdžio sutrikimų, be aiškios priežasties jaučiantys įvairių organų ar jų sistemų negalavimus, turintys valgymo sutrikimų, psichozes išgyvenantys pacientai, taip pat siekiantys atsikratyti priklausomybės dėl ilgalaikio raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimo žmonės.
RVUL Psichosomatinių susirgimų skyriuje yra taikomas medikamentinis ir psichoterapinis psichikos sutrikimų gydymas, užtikrinamas tęstinis somatinių ligų gydymas, esant poreikiui, organizuojamos įvairių ligoninėje dirbančių specialistų konsultacijos, atliekami tyrimai. Ieškodami simptomų priežasties, neretai atrandame papildomų ligų, su psichikos sutrikimais susijusių būklių. Tarkime, diagnozuojamas skydliaukės funkcijos sutrikimas, vitamino D ar B12 trūkumas, kurių simptomai - nuovargis, polinkis į depresiją ar emocinį jautrumą, prakaitavimas, rankų drebėjimas - yra būdingi ne vienam psichosomatiniam sutrikimui.
Taip pat skaitykite: Depresijos gydymas nėštumo metu
Atsižvelgiant į konkrečius psichikos ligos ypatumus ir individualius žmogaus poreikius skiriamas kompleksinis gydymas yra efektyviausias. Ypatingas dėmesys skiriamas pacientams, turintiems suicidinių ketinimų ar savęs žalojimo tendencijų, po bandymų žudytis išliekant suicido rizikai. Gydymasis RVUL Psichiatrijos dienos stacionare pacientui suteikia galimybę iškilusius sunkumus spręsti neiškrentant iš gyvenimo ritmo, derinant gydymą su studijomis ar daliniu darbo krūviu. Toks gydymas taikomas esant lengvesnei sutrikimų simptomatikai. Dienos stacionaro sąlygomis taikomą kompleksinę pagalbą sudaro individualiai parinktas medikamentinis gydymas, individuali ir grupinė psichoterapija, atsipalaidavimo technikų mokymas, kitos psichoterapinės intervencijos bei fizinio aktyvumo programos.
Depresijos Simptomai ir Priežastys
Nuo psichinės ligos nėra apsaugotas nė vienas - ji gali užklupti tiek jauną, tiek seną, nepriklausomai nuo lyties ar visuomeninės padėties. Dažnai psichikos sutrikimai prasideda dėl labai gyvenimiškų aplinkybių - po artimųjų netekties, skyrybų, netekus darbo, staiga pablogėjus finansinei padėčiai ar patyrus kitokį stiprų sukrėtimą.
Santaros klinikų Neurologijos centro Psichiatrijos skyriaus vedėjas dr. Edgaras Dlugauskas teigia, kad sergantieji depresija jaučia beviltiškumą ir kančią. Pasak jo, depresija pasireiškia skirtingai vyrams ir moterims, tarp moterų ji labiau paplitusi. Vaikų depresiją galima pastebėti iš atžalos elgesio pokyčių, tokių kaip pasiekimų mokykloje pasikeitimas, demonstratyvus ar uždaresnis elgesys. Pagyvenusiems žmonėms depresija yra dažna ir rimta liga, apsunkinanti visas gretutines ligas.
Depresija sergantis žmogus jaučiasi beviltiškas, nevisavertis, o tai trukdo jo kasdieniam gyvenimui. Dr. E. Dlugauskas pabrėžia, kad depresija gali susirgti visi, nepaisant finansinės padėties ar žmogaus socialinio statuso. Sunkiais laikotarpiais, kai keičiasi socialinė situacija šalyje, didėja socialinė įtampa, griūva didelės imperijos, iškyla daug socialinių iššūkių, tokių rimtų išgyvenimų, susirgimų, kaip depresija, daugėja. Pastebėta ir COVID-19 laikotarpio bei karo Ukrainoje didžiulė įtaka žmonių psichinei sveikatai.
Dr. E. Dlugauskas pabrėžia: „Tai, kaip mes gyvename, hipodinamija, nejudrumas, ką mes valgome, ką dedamės į burną, kaip mes bendraujame ir kokią įtampą mes patiriame, visa tai turi įtakos. Todėl jei norime būti sveiki - judėkime“.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Kaip elgtis su žmogumi, sergančiu depresija? Kaip su sveiku vaiku - su meile ir atidumu.
Depresijos Simptomai
- Sumažėję interesai bei pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais („nebėra gyvenimo džiaugsmo“).
- Sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, sunkumas priimti sprendimus.
- Kaltės ir bevertiškumo idėjos.
- Niūrus ateities įsivaizdavimas.
- Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi.
- Energijos stoka, silpnumas (ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), jaučiamas judesių sulėtėjimas.
- Miego sutrikimai (būdinga, jog pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai).
- Nerimas, įtampos būsena, dėmesio sukaupimo sunkumai, pablogėjusi atmintis.
Depresija nuo tiesiog laikas nuo laiko kiekvieną žmogų ištinkančios blogos nuotaikos skiriasi trukme - trunka 2 savaites ir ilgiau, bei tuo, kad trukdo bendravimui, darbui, mokymuisi, laisvalaikiui. Taip pat ji skiriasi ir nuo liūdesio, kuris jaučiamas netekus brangaus žmogaus - jis susijęs su prisiminimais, laikui bėgant, blėsta, paprastai netrunka ilgiau nei 3-6 mėn. ir vadinamas gedulu.
Depresijos Priežastys
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų, kurios perduoda informaciją tarp smegenų ląstelių, disbalansas. Tai pirmiausia serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, trūkumas bei kitų medžiagų - noradrenalino, dopamino - tarpusavio pusiausvyros pakitimai. Šį sutrikimą gali sukelti ir kitos ligos, vartojami vaistai, stresas, hormonų pokyčiai, narkotikų bei alkoholio vartojimas. Jei kas nors šeimoje sirgo šia liga, tikimybė ja susirgti didesnė.
Depresijos Gydymo Būdai
- Medikamentinis (antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys ir kt. vaistai).
- Psichoterapinis (psichoanalitinė, psichodinaminė, elgesio ir kitos rūšys).
- Instrumentinis - šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt.
Visų gydymo būdų esmė - grąžinti cheminių medžiagų pusiausvyrą galvos smegenyse, tik šis tikslas pasiekiamas įvairiais keliais. Ypač svarbu, kad gydymas būtų taikomas profesionaliai, individualiai bei reikalingą laiką - per anksti nutraukus, kai pajuntamas pagerėjimas, ypač didelė atkryčio rizika, o ir pati liga linkusi atsikartoti.
Dr. E. Dlugauskas teigia, kad Lietuvoje dabar yra galimybė ištirti žmogaus genomą, įvertinti, kaip kiekvienas žmogus individualiai skaldo vaistą. Taip pat yra daug naujų metodų, bendradarbiavimo, neurochirurginio gydymo implantuojant tam tikrus nervų stimuliatorius, kurie taip pat gerina nuotaiką.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Fizinis Aktyvumas ir Depresija
Jau anksčiau buvo nustatyta, kad nuo depresijos, nerimo ar kitokio psichologinio streso kenčiantiems pacientams fizinis aktyvumas gali būti ne mažiau naudingas, nei psichoterapija ar gydymas vaistais. Nustatyta, kad naudingos visos fizinės veiklos ir mankštos rūšys, įskaitant aerobinius pratimus, tokius kaip ėjimas, pasipriešinimo treniruotės, pilatesas ir joga. Taip pat paaiškėjo, kad mankšta skirtingai veikia moteris ir sergančius kitomis ligomis (ne tik psichikos sveikatos).
Stresas ir Depresija
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vedėja psichologė dr. V. teigia, kad streso reakcijos, nedidelio nerimo, nedidelio streso reakcijos labai padeda mobilizuotis. Tačiau jeigu stresas tampa nuolatiniu palydovu ir jis tempiasi, tai iš esmės griauna visą žmogaus gyvenimą, apkartina emocinę savijautą, pakerta fizinę sveikatą, griauna santykius su artimaisiais ir kiša koją profesiniame gyvenime.
Kai patiriame stresą, kūnas reaguoja kaip į nedidelį šoką. Pakyla truputį kraujospūdis, pradeda tankiau plakti širdis, prakaituoti delnai, pasunkėja kvėpavimas - tai yra normali reakcija. Kai yra lėtinis stresas ar besitęsiantis stresas, tos reakcijos taip ir tęsiasi, jos bangomis gali sustiprėti ir vėl susilpnėti, bet iš esmės ilgą laiką būti taip susijaudinus labai vargina fiziškai. Todėl gali atsirasti širdies ar kvėpavimo problemų, nemiga. Taip pat gali atsirasti miego ir maitinimosi sutrikimų.
Dr. V. pataria: „Labai svarbu iš pradžių sau aiškiai įsivardinti, kad tai, ką aš patiriu, yra ilgalaikio lėtinio streso pasekmė. Mano stresas, išgyvenami pojūčiai, nerimas nėra be priežasties, net jeigu ta priežastis vyksta jau ilgai. Reikia pripažinti sau, reflektuoti - nuo to viskas prasideda. Kai randam save tokioje situacijoje, kurios negalime pakeisti, paskubinti, labai svarbu permąstyti savo santykį su situacija. Jeigu aš negaliu jos pakeisti, tai galbūt galiu rasti būdų, kaip sau padėti joje būti. Galbūt galiu savęs papildomai, pavyzdžiui, negraužti, nekaltinti, kad taip yra, nes tai sukelia dar papildomų emocinių išgyvenimų, dar papildomai daugiau streso ir nerimo. Galbūt galiu ieškoti, kaip man į tą pačią situaciją kitaip pasižiūrėti. Galbūt galiu ieškoti, kaip situacija mane pamoko“.
Jeigu pajuntame, kad esame kažkokios savijautos, pavyzdžiui, nuolatinė įtampa, sutrikęs miegas, norisi izoliuotis nuo visų, arba net jeigu ir suvokiu, dėl ko jaučiu šitą stresą, bet nežinau, kaip man su juo būti, yra priežastis kreiptis į psichologą. Kitu atveju ilgalaikis stresas gali peraugti į ilgą trauminę patirtį arba sutrikimą, pavyzdžiui, depresiją arba nerimo sutrikimą.
Pogimdyminė Depresija
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pogimdyminė depresija pasireiškia maždaug 1 iš 5 moterų. Vaistininkė paaiškina, kad pogimdyminė depresija gali pasireikšti dar besilaukiant kūdikio, tačiau įprastai pirmieji simptomai stebimi po gimdymo praėjus 4-12 savaičių.
Pogimdyminę depresiją iššaukti gali skirtingi fiziniai, socialiniai, emociniai ir hormoniniai veiksniai - tai nėra paprastas nuotaikų svyravimas dėl vykstančių pokyčių gyvenime. Susirgusios moterys įprastai patiria gilų liūdesį, bevertiškumo jausmą, įkyrias mintis, pyktį be aiškios priežasties, savigraužą, nerimą. Šalia to, kasdienybę gali lydėti nuolatinis nuovargis, miego ir apetito pokyčiai, socialinė izoliacija, sumažėjęs gebėjimas jaustis maloniai, užsiimant mėgstamomis veiklomis. Dalis pogimdyminę depresiją išgyvenančių moterų susimąsto ir apie savižudybę.
Tyrimai rodo, kad gydant pogimdyminę depresiją geriausiai veikia kombinuotas gydymas psichoterapija, vaistais ir artimųjų parama. Gydytojai gali skirti inovatyvius vaistus, saugius naudoti žindymo metu. Svarbu, jog gydymosi metu ir po jo moteris nesijaustų vieniša, pakankamai ilsėtųsi, stiprintų organizmą ir nervų sistemą. Magnis ramina nervų sistemą, teigiamai veikia kognityvines funkcijas bei miegą. Omega-3 riebiosios rūgštys teigiamai veikia smegenų veiklą, mažina uždegiminius procesus ir padeda palengvinti depresijos bei nerimo simptomus.
Sezoninė Depresija
Rudenį, prastėjant orams, mus dažniau užklumpa slogi nuotaika, trūksta motyvacijos, tampame vangesni ir sėslesni, kuriame mažiau ateities planų. Tokiai depresinei būsenai užsitęsus ilgiau nei dvi savaites yra diagnozuojama klinikinė depresija. Depresijos forma, prasidedanti vėlyvą rudenį ir besitęsianti iki pavasario yra vadinama žiemos depresija. Žiemos depresija yra susijusi su natūralios šviesos trūkumu ir su tuo susijusiais hormoniniais pokyčiais.
Su žiemos depresija padeda kovoti šviesos terapija, reguliarus sportas, socializacija, bendravimas su artimaisiais, draugais. Taip pat verta apsvarstyti vitamino D vartojimą. Patariama dienotvarkę susidėlioti taip, kad šviesiu paros metu daugiau laiko praleistume lauke ir pasimėgautume natūralia dienos šviesa. Gerinti nuotaiką padeda ir masažai, vandens pramogų parkai, saunos, jogos užsiėmimai, šokiai bei meditacija.
Kauno Klinikų Patirtis
Lietuvoje apie 10 proc. gyventojų serga depresija, o jos epizodą yra patyręs kas 4-tas žmogus. Per metus Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje gydoma apie 2 tūkstančius pacientų, sergančių depresija. Karantino metu žmonių skaičius, jaučiančių nerimo ar depresijos simptomus, kelis kartus išaugo.
Pagrindinis požymis - tampa sunku gyventi visavertišką gyvenimą, t. y. dirbti, bendrauti, užsiimti malonia veikla. Žmones pradeda varginti nemiga, jaučiama prasta nuotaika, atsiranda energijos trūkumas, dingsta apetitas. Taip pat dalis sergančiųjų susiduria su baimės jausmu, įvairiais nemaloniais jutimais kūne, kurių kiti specialybių gydytojai negali išaiškinti.
Kauno klinikose teikiamos 3 lygio gydytojo psichiatro konsultacijos, taikoma psichoterapinė pagalba. Psichiatrai geba atskirti psichikos sutrikimus nuo kitų susirgimų, pasireiškiančių panašiais simptomais. Gydant depresiją, atsižvelgiama į žmogų, įvairias rizikas ir veiksnius, turinčius įtakos jo savijautai. Pagrindiniai depresijos gydymo metodai - psichoterapija ir antidepresantai. Kauno klinikose taikoma tranksranialinė magnetinė stimuliacija.
Nauji Gydymo Būdai
Klinika „Gaba“ kviečia psichologus ir psichoterapeutus bendradarbiauti kuriant kliniką iš ateities ir sudalyvauti nemokamuose mokymuose. Ateities klinikoje mes teiksime psichodelinės terapijos paslaugas. Tiesa, kol kas vyksta tik pradinės tyrimų fazės. Pas mus įteisintas tik vienintelis psichodelinės terapijos būdas - gydymas ketaminu. Jis taikomas atspariai kitam gydymui depresijai pažaboti.
RVPL taikoma virtualios realybės terapija, kurios tikslas yra padėti žmogui pažinti savo emocijas: džiaugsmą, liūdesį, pyktį ir išmokti jas kontroliuoti. Iš encefalogramų, atliktų po seanso metu, aiškiai matomas teta bangų, susijusių su žmogaus orientavimusi aplinkoje, suaktyvėjimas. Virtualios realybės terapija bus taikoma kaip papildoma, ne pagrindinė terapijos priemonė.
Kur Ieškoti Pagalbos?
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius. Savižudybės krizę patiriančiam asmeniui suteikiama informacija apie įvairius pagalbos būdus ir jos teikėjus konkrečioje savivaldybėje ir ko jis gali tikėtis, kreipdamasis pagalbos telefonu, internetu ar susitikęs su specialistu. Norintieji padėti išgyvenantiems savižudybės krizę šioje svetainėje sužinos apie rizikos ženklus, priežastis ir mitus apie savižudybes, ras patarimų, kaip tinkamai suteikti pagalbą. Specialistams pateikiama išsami informacija, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Svetainėje taip pat publikuojamos savižudybės krizę išgyvenusiųjų istorijos.