Depresija Po Artimojo Mirties: Simptomai, Tipai Ir Gydymo Būdai

Depresija yra sunkus nuotaikos sutrikimas, kuris paveikia daugelį žmonių visame pasaulyje. Tai daugiau nei tik laikinas liūdesio ar nuovargio jausmas. Depresija gali turėti įtakos žmogaus gebėjimui funkcionuoti visuomenėje, palaikyti socialinius santykius bei domėtis ir dalyvauti kasdienėje veikloje, pavyzdžiui, valgyti, miegoti ar eiti į darbą. Svarbu mokėti atpažinti depresijos požymius ir kreiptis į specialistą, kad gauti tinkamą gydymą.

Kas Yra Depresija?

Depresija yra plačiai paplitęs psichikos sveikatos sutrikimas, pasižymintis nuolatiniu liūdesiu, paveikiantis mąstymo, miego, mitybos ir elgesio procesus. Egzistuoja keletas depresijos formų ir kiekviena iš jų išsiskiria tam tikrais simptomais.

Statistiniai duomenys rodo, kad per metus depresiją patiria apie 6,7% suaugusiųjų, tai sudaro vieną iš penkiolikos asmenų. Taip pat maždaug vienas iš šešių žmonių (arba 16,6% populiacijos) gyvenimo eigoje susiduria su depresijos iššūkiais. Depresija gali susiklostyti bet kokiu gyvenimo tarpsniu, dažniausiai prasideda vėlyvoje paauglystėje arba dvidešimtųjų metų viduryje. Atkreipkite dėmesį, kad moterys depresiją patiria dažniau nei vyrai. Faktiškai, kai kurie duomenys rodo, kad beveik trečdaliui visų moterų per gyvenimą tenka susidoroti su didžiąja depresija.

Dažni Depresijos Simptomai

Toliau yra pateikiami dažni depresijos simptomai:

• Nuolatinis liūdesio ir prastos nuotaikos jausmas.
• Beviltiškumo jausmas.
• Nuolatinis kaltės arba bevertiškumo jausmas.
• Dirglumas, irzlumas.
• Nemiga arba, atvirkščiai, per daug miego.
• Drastiškai padidėjęs arba sumažėjęs apetitas.
• Malonumo trūkumas veikloje, kuria kažkada mėgavotės.
• Sulėtėję judesiai arba kalba.
• Mintys apie savižudybę arba aktyvus planas nutraukti savo gyvenimą.

Jei kyla minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę, nedelskite. Apsilankykite artimiausiame greitosios pagalbos skyriuje, skambinkite pagalbos numeriu 112 arba užpildykite užklausą Pasikalbėk platformoje.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Jei aukščiau pateiktame sąraše išvardyti depresijos simptomai jums pasireiškia dvi savaites ar ilgiau, galite sirgti depresija. Labai svarbu kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą, kad galėtumėte gauti tinkamą gydymą. Parinkus tinkamą gydymą, su specialisto priežiūra ir pagalba depresija yra išgydoma. Terapeutas gali padėti jums sužinoti, kaip depresija veikia jūsų kūną ir protą ir rasti būdų, kaip ją įveikti bei gyventi pilnavertį gyvenimą.

Depresijos Tipai

Kaip ir daugelį kitų su psichine sveikata susijusių ligų, depresiją sukelia įvairių veiksnių derinys. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), socialiniai, psichologiniai ir biologiniai faktoriai daro didelę įtaką depresijos atsiradimui. Pavyzdžiui, žmogus, išgyvenęs sunkias gyvenimo akimirkas, tokias kaip nedarbas ar artimo žmogaus mirtis, gali jausti vienatvę (socialinis faktorius), o tai gali nuvesti į sunkią depresiją. Taip pat depresiją gali sukelti psichologinės traumos: darbo netekimas, apgavystė, neišlaikyti egzaminai, skyrybos, seksualinė prievarta ir kiti gyvenimą sukrėtę įvykiai. Kai kuriais kitais atvejais, depresiją gali sukelti biologiniai veiksniai, tokie kaip emocijų reguliacijos sunkumai, hormonų pusiausvyros sutrikimas, tam tikros lėtinės ir varginančios ligos ar negalios.

Toliau yra pateikiamas įvairių depresijos tipų sąrašas:

• Didžioji depresija (Major Depressive Disorder) - arba kitaip vadinama klinikinė depresija - tai ilgalaikė ir sekinanti depresijos forma, kai žmonės nuolat jaučiasi praradę susidomėjimą įvairiais dalykais ir gali susidurti su dideliais sunkumais ir iššūkiais atliekant įprastas kasdieninio gyvenimo veiklas. Jei nebūna gydoma, sunki depresija gali užsitęsti iki pusės metų.
• Atipinė depresija yra viena iš sunkesnių depresijos formų, pasižyminti specifiniais, jai būdingais bruožais. Svarbu tinkamai nustatyti atipinę depresiją, kadangi veiksmingas jos gydymas reikalauja konkrečių terapijos metodų ir medikamentų. Šios depresijos formos atveju paciento nuotaika gali pagerėti tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, gavus džiugią naujieną ar leidžiant laiką su draugais.
• Bipolinis sutrikimas (Bipolar Disorder) - tai taip pat yra ilgalaikė depresijos forma, kuri anksčiau buvo žinoma kaip Maniakinės depresijos sutrikimas. Žmonėms kenčiantiems nuo Bipolinio sutrikimo yra būdingi intensyvūs nuotaikų svyravimai, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (manija ar hipomanija), o kartais nuotaika pablogėja, o energija bei aktyvumas sumažėja (depresija). Bipolinis afektinis sutrikimas priskiriamas prie ilgalaikių nuotaikos sutrikimų. Jo charakteristika - nuolatiniai nuotaikos ir aktyvumo lygio svyravimai. Šie svyravimai apima manijos ar hipomanijos epizodus, kurie pasižymi perdėtai pakilia nuotaika, energija ir aktyvumu, ir depresijos laikotarpius, kuomet nuotaika ir energija drastiškai sumažėja. Vyrai ir moterys serga bipoliniu sutrikimu vienodai dažnai. Sutrikimas gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau labiau paplitęs tarp jaunesnių asmenų. Vyrus dažniau kamuoja manijos, o moteris - depresijos epizodai. Liga paveikia apie 1% populiacijos, o rizika susirgti didžiausia tiems, kurių tėvai taip pat kenčia nuo šios būklės, siekiant 20-25%.
• Sezoninis afektinis sutrikimas (Seasonal Affective Disorder) - tai laikinos depresijos forma, kai prarandamas susidomėjimas tam tikra veikla ir bendravimu su kitais žmonėmis. Tai gali paveikti tiek vyresnio amžiaus žmones, tiek jaunus žmones. Skiriamasis bruožas yra tas, jog ši depresijos forma atsiranda tam tikru metų laiku. Daugeliui žmonių tai prasideda ir baigiasi maždaug tuo pačiu laiku kiekvienais metais. Ši depresijos forma dažniausiai pasitaiko rudens ir žiemos mėnesiais arba šventiniu laikotarpiu, kai žmonės per šventes jaučiasi vieniši arba jaučia nerimą. Sezoninis afektinis sutrikimas dažniau pasireiškia suaugusiems - rizika susirgti auga su amžiumi; asmenims iki 20 metų ši būklė yra labai reta. Be to, statistika rodo, kad moterys šia depresijos forma serga dažniau nei vyrai.
• Pogimdyvinė depresija (Postpartum Depression) - tai laikina depresijos forma, kuri pasireiškia neseniai pagimdžiusioms moterims. Tyrimai rodo, kad tėčiai taip pat gali patirti pogimdyminę depresiją dėl priežasčių, tokių kaip išsekimas dėl miego trūkumo, sumišusios ir painios emocijos tapus tėvu ir kt. Pogimdyvinės depresijos simptomai yra susidomėjimo kasdiene veikla praradimas, mintys apie savižudybę ir sunkumai bandant priimti sprendimus ar aiškiai mąstyti. Ši depresijos forma gali atsirasti nėštumo metu arba per pirmuosius metus po gimdymo, ir yra viena dažniausių komplikacijų naujai pagimdžiusioms moterims, pasireiškianti maždaug 15% atvejų. Jeigu moteris jau sirgo šia depresija ankstesnio nėštumo metu, yra didelė tikimybė, kad tai pasikartos ir su kitu nėštumu. Svarbu suprasti, kad pogimdyminė depresija nėra moters kaltė ir tai nesuteikia pagrindo manyti, kad ji yra bloga motina ar žmogus.
• Psichozinė depresija (Psychotic Depression) - tai klinikinės arba didžiosios depresijos forma, kurią apsunkina vienas ar keli psichozės simptomai. Šie simptomai gali būti haliucinacijos, balsų girdėjimas ar bet koks kitas rimtas atitrūkimas nuo realybės.
• Distimija yra ilgalaikė depresijos forma, kuriai būdinga nuolatinė liūdna nuotaika. Šios būklės metu asmuo dažnai jaučia vidutinio stiprumo ar mažesnius depresijos simptomus, o geresnių periodų pasitaiko nedažnai. Nors distimijos simptomai nėra tokie intensyvūs kaip sunkios depresijos atveju, jie išlieka ilgą laiką - bent dvejus metus. Kartais žmonės, sergantys distimija, patiria ir sunkesnės depresijos požymius, ši būklė žinoma kaip dviguba depresija.

Gedulas Ir Depresija Po Artimojo Mirties

Mirus artimam žmogui ne visuomet pavyksta prisitaikyti prie skaudžios realybės ir/ar „grįžti atgal į gyvenimą“. Artimojo netektį neišvengiamai lydi gedėjimo laikotarpis - žmogų užplūsta daugybė jausmų ir emocijų, kurias sunku suvaldyti.

Artimojo gedulas įgauna komplikuotą formą, tuomet būtina profesionali psichologinė pagalba. Komplikuoto gedulo požymių gali būti ne vienas.

Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos

Kada Reikėtų Sunerimti?

• Ilgą laiką po skaudžios netekties nepasirodo skausmingų jausmų. Tai neretai pasitaikanti uždelsto gedulo reakcija. Išoriškai gali visai nesimatyti tokio žmogaus sielvarto, jokio liūdesio ar pykčio ne tik laidotuvių dieną, visą savaitę po jų, bet netgi daug ilgiau. Toks žmogus netgi gali atrodyti visiškai linksmas, pilnas idėjų, nes neleisdžia išsiveržti į išorę skaudiems jausmams. Ir tik prabėgus ilgesniam laikui (savaitei, 10 savaičių ar net vieneriems metams po netekties), žmogus pradeda jausti visišką tuštumą, depresiją, staiga ima dažnai verkti.
• Ženkliai pakinta gedinčio žmogaus elgesys. Ypač padidėja žmogaus aktyvumas, bet tas aktyvumas nėra prasmingas. Kartais gedintysis imasi veiklos, kuria anksčiau užsiimdavo mirusysis. Žmogus po netekties imasi veiklos, keliančios grėsmę jo socialinei ar ekonominei egzistencijai.
• Žmogus tiesiogiai arba netiesiogiai ima kenkti savo sveikatai. Pasitaiko, kad po netekties žmogus visaip save alina ir kankina (pvz., gali imtis labai intensyvių ilgai trunkančių treniruočių). Be saiko ir ilgą laiką ima vartoti alkoholį, narkotines medžiagas, raminamuosius vaistus (kai žmogus prieš netektį taip nesielgdavo). Pasitaiko ir savęs žalojimo ar savižudiškų minčių bei ketinimų.
• Pasirodo įvairūs fiziniai skausmai ir negalavimai. Gedinčiam žmogui ima reikštis mirusio artimojo ligos simptomai. Kartais atsiranda paniška baimė susirgti ta pačia liga kaip mirusysis (pvz., bijoma susirgti, „užsikrėsti“ vėžiu). Kai sielvartaujantis žmogus po netekties savo sunkius jausmus slepia ne tik nuo aplinkinių, bet ir nuo savęs paties, kai neleidžia savo jausmams pasirodyti išorėje, jis pradeda jausti įvairius fizinius skausmus.
• Ženkliai pakinta socialiniai santykiai. Kartais po skaudžios netekties visiškai pakinta santykiai su draugais ir artimaisiais. Toks žmogus būna be galo irzlus, stengiasi visiškai išvengti ankstesnių santykių. Jei toks pokytis ar net visiška izoliacija ima trukti ilgą laiką, tuomet galima įtarti komplikuotą gedulo reakciją.
• Prasideda ilgai trunkanti depresija. Paprastai depresiją išgyvenantys asmenys jaučia ne tik sielvartą ir ilgai trunkantį liūdesį, bet ir nuolat išgyvena kaltės, bevertiškumo jausmus. Neretai visas šias būsenas lydi nuolatinis padidėjęs dirglumas.

Beveik visais komplikuoto gedulo atvejais siūloma psichologinė pagalba. Nors netekties skausmas visuomet sunkiai išgyvenamas ir atrodo niekada nesibaigs, tačiau kai kurios netektys laikomos trauminiais patyrimais (patekus į autoavariją žūva tik vienas iš artimųjų, o kitas lieka gyvas; kai tėvai netenka vaiko). Profesionalios pagalbos galima kreiptis į artimiausią psichikos sveikatos centrą, susirasti psichologą ar psichoterapeutą, konsultuojantį privačiai.

Depresijos Gydymas

Efektyviausiai depresijos epizodai yra gydomi kompleksiniu būdu, kai taikomas tiek medikamentinis gydymas, tiek psichoterapija.

• Medikamentinis gydymas. Depresiją diagnozuoja psichiatrai, kurie ir skiria medikamentinį gydymą. Depresijos atveju dažniausiai skiriami antidepresantai.
• Psichoterapija. Depresijos priežastys siejamos ne tik su biologiniais, bet ir su psichologiniais bei socialiniais veiksniais. Būtent dėl to depresijos atveju itin svarbus psichoterapinis gydymas ar psichologinis konsultavimas.

Gydymui Atspari Depresija

Vieno gydymui atsparios, arba rezistentiškos, depresijos apibrėžimo nėra, tačiau vyrauja sutarimas ją vadinti būkle, kuri nepasiduoda gydymui dviem skirtingais antidepresantais, skiriamais maksimaliomis dozėmis bent keturias savaites. Tai sunki būklė. Liga išvargina tiek pacientą, tiek jo artimuosius, kelia pavojų santykiams, didina paciento savižudybės riziką, veda link nepasitikėjimo gydytojais, o tai apsunkina tolimesnes pastangas jam padėti.

Jaučiami depresijai būdingi simptomai: prislėgta nuotaika, sumažėjusi energija, žmogus nebesidomi mėgstama veikla, sutrinka dėmesio koncentracija, jaučiamas didelis nuovargis net ir nuo nedidelių pastangų. Taip pat sumenksta pasitikėjimas savimi, imama kaltinti save dėl menkiausių dalykų. Tipiniu atveju sumažėja apetitas, sutrinka miego ritmas, nors netipiškais atvejais apetitas gali padidėti, o nors ir miegama ilgiau, vis tiek nėra pojūčio, kad išsimiegota. Sumenksta arba išnyksta seksualinis potraukis. Kyla minčių, ketinimų žudytis, pradžioje jos gali būti pasyvios - „nebeegzistuoti“, noras staigiai susirgti mirtina liga, pakliūti po automobiliu, o sunkesniais atvejais imamasi aktyvaus vaidmens, sudaromas planas ir, deja, kartais jis įvykdomas.

Pasaulyje savižudybė yra antra mirties priežastis tarp 20-35 metų žmonių, 50 proc. iš jų sudaro sergantys depresija.

Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje

Depresija gali grįžti dėl daugelio priežasčių. Pirmas pavojus - tinkamai neišgydytas pirmas epizodas: pritrūko kantrybės, ryžto gydytojui, pacientui ar abiem kartu, t. y. nepasiektos optimalios vaistų dozės, per menka gydymo trukmė ar tiesiog buvo išrašytas pacientui netinkantis vaistas.

Kitas aspektas - ar buvo nustatyta tiksli diagnozė? Jei pacientas pamiršo paminėti ar gydytojas tinkamai neišsiaiškino apie praeityje įvykusį pakilios nuotaikos (t. y. manijos) epizodą (kas iš esmės keistų diagnozę ir gydymo taktiką), tai ir dabartinis epizodas nebus deramai išgydytas.

Trečia, reikia apžvelgti, ar buvo tinkamai įvertinta asmenybė, ar žmogus nusiųstas į psichoterapiją, o jei ir taip - ar ją lankė pakankamai ilgai? Ar psichoterapeuto kvalifikacija buvo pakankama? Galime kuo tiksliausiai nustatyti diagnozę, parinkti, tikėtina, veiksmingą gydymą, bet pacientas privalo laikytis rekomendacijų ir gerti vaistus reguliariai, nepraleisdamas dozių, slapta nevartodamas alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų.

Deja, vertinama, kad po pirmo epizodo yra apie 30 proc. rizika patirti antrą epizodą per ateinančius 10 metų ir net 60 proc. rizika - per 20 metų.

Bet kuris depresijos epizodas yra būklė, trikdanti funkcionavimą, varginanti ir, deja, didinanti savižudybės riziką. Vis dėlto gydymui atsparios depresijos atveju tai itin ryšku - suprastėja gyvenimo kokybė, sutrikdomas darbingumas, kuris pakenkia asmens pajamoms, auga nepasitikėjimas specialistais, o tai toliau mažina pasveikimo galimybę.

Jei kalbame apie gydymui atsparią depresiją, žmogus jau bus susidūręs su psichiatrais. Dažnu atveju bus ne tik susidūręs, o gal net daugiau ar mažiau nusivylęs, nes tai reikš, kad jau bent du gydymo kursai maksimaliomis dozėmis bent po keturias savaites buvo be patenkinamo efekto. Tad čia reikėtų kalbėti ne apie kreipimąsi, o apie kantrybę ir pasitikėjimą toliau ieškoti išeičių, kurių tikrai yra.

Galima, bet čia reikalinga paciento, jo artimųjų kantrybė, pasitikėjimas gydytoju. Juk jei sutaisytas automobilis netrukus vėl sugestų, tikrai atsirastų pagrindo abejoti meistrų kompetencijomis. Kalbant apie žmogų - viskas dar jautriau ir gerokai sudėtingiau.

Gydymui atspariai depresijai gydyti reikia maksimalių vaistų dozių, medikamentų derinių. Dažnai skiriamas dviejų antidepresantų derinys, gali reikėti ir kombinacijos su neuroleptikais, (antipsichotikais), kitomis vaistų klasėmis, pvz., benzodiazepinais, nuotaikos stabilizatoriais.

Labai efektyvus gydymas elektroimpulsine terapija, tačiau dažnos pacientų ar jų artimųjų nepagrįstos baimės, pakurstytos filmų, menkos reputacijos interneto šaltinių, dažnai neleidžia jos taikyti tokia apimtimi, kokia reikėtų ar būtų galima.

Depresijos Rizikos Veiksniai Ir Simptomai

Depresija - tai liga, kuriai būdinga liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, vangus mąstymas, sulėtėję judesiai ir kalba. Esant depresijai, sutrinka miegas, pasikeičia apetitas, ryškėja anhedonija - nebesidomima reguliaria ir malonia veikla, sulėtėja ar pagreitėja psichomotorika, sunku susikaupti, nuolat juntamas nuovargis, beviltiškumas ir bejėgiškumas, gali kilti minčių apie savižudybę.

Depresija neigiamai veikia visą žmogaus gyvenimą: asmeninį ir visuomeninį, darbą. Depresija yra dažna patologija, tačiau retai diagnozuojama, ypač švelnios formos. Šie pacientai į specialistus nesikreipia arba kreipiasi labai retai. Pirminės sveikatos priežiūros specialistas gali pirmas pastebėti šią patologiją, nes dažniausiai bendrauja su pacientais, turinčiais įvairių nusiskundimų.

Depresija dažnai laiku nediagnozuojama todėl, kad dauguma pacientų, kurie kreipiasi į gydytoją, skundžiasi somatiniais simptomais (serga somatinėmis ligomis, tokiomis kaip navikai, cukrinis diabetas ir kt.), yra senyvi arba liga painiojama su neurologinės kilmės ligomis, didelę dalį ligonių sudaro neseniai pagimdžiusios moterys. Kita problema - visuomenės požiūris į žmones, besikreipiančius į psichiatrus buvusiose komunistinėse valstybėse. Ši nuomonė yra negatyvi, todėl žmonės vengia ieškoti specialistų pagalbos, nors Vakarų šalyse tokių problemų nėra, o psichikos ligų gydymas suvokiamas kaip natūralus procesas.

Remiantis Lietuvos statistikos duomenimis, nuotaikos sutrikimų atveju bendras skaičius 2004 m. pabaigoje buvo 22 435; 2005 m. pabaigoje - 22 645. Moterys sudarė atitinkamai 79,3 proc. ir 79,2 proc. visų atvejų. Kiekvienas pacientas gali justi skirtingus depresijos simptomus, kurie kartais visai nesusiję su šia liga, todėl gydytojui būtina įvertinti ir psichologinę paciento būklę, galimus ligos rizikos veiksnius.

Depresijos rizikos veiksniai:

1. Paveldimumas (depresijos ar kito psichiatrinio pobūdžio sutrikimo atvejis šeimoje).
2. Sunkios somatinės ligos (navikai, cukrinis diabetas, išeminė širdies liga, infekcinės, neurologinės kilmės ligos ir kt. panašaus pobūdžio sutrikimai).
3. Piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais.
4. Piktnaudžiavimas psichotropiniais vaistais, jų vartojimo nutraukimas.
5. Hormonų pusiausvyros sutrikimai (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo).
6. Įprastų gyvenimo sąlygų pasikeitimas (išėjimas į pensiją, darbo netekimas, pašalinimas iš mokyklos ar universiteto, emigracija, nėštumas, gimdymas ir naujagimis namie).
7. Nuolatinis stresas, skaudūs išgyvenimai (artimo žmogaus netektis, nesantaika šeimoje, skyrybos, problemos darbe, smurtas namie, mokykloje).

Depresijai būdingiausi simptomai:

Nėra lengva diagnozuoti depresiją, nes ne visada simptomai tipiniai ir stipria pasireiškia, dažnai nuotaikos sutrikimą slepia somatinio pobūdžio nusiskundimai, paprastai varginantys ilgus metus. Slaptų depresijų simptomai įvairūs. Ligoniai skundžiasi bendru silpnumu, nerviniu išsekimu, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo sistemų veiklos sutrikimais, kurių beveik arba visai neveikia simptominis somatinis gydymas.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jei:

1. Pacientas skundžiasi miego sutrikimu, varginančiu jau kurį laiką (sunku užmigti vakare, naktį miegama blogai - dažnai nubundama, būdraujama, per anksti nubundama ryte, pacientas mieguistas dieną, ryte junta nuovargį, „nepakankamą miegą“).
2. Atsiranda didelis, fizinio ar psichologinio krūvio neatitinkantis nuovargis ir kūno sąstingis kasdien arba beveik kasdien (sunku prisiversti atlikti net paprasčiausius darbus, ypač pradėti; juntamas kūno ir sielos „paralyžius“, atrodo, kad nei mintys, nei raumenys neklauso).
3. Sustiprėjusi ar sulėtėjusi psichomotorika, kasdien arba beveik kasdien (pastebima ne tik paciento, bet ir aplinkinių asmenų).
4. Pacientas skundžiasi prislėgta nuotaika: liūdesiu, tuštumo jausmu, beveik visą ar visą dieną ir kasdien, arba tokią nuotaiką pastebi kiti asmenys (pvz., verksmingumą). Vaikų ir paauglių depresija gali pasireikšti dirglumu.
5. Sunku susikaupti (sunku sutelkti mintis, priimti net paprasčiausius sprendimus, planuoti veiklą), išlaikyti dėmesį, atsiranda iki tol nebūdingas nepasitikėjimas savimi, neryžtingumas (nurodomi pacientų ar kitų asmenų).
6. Prarastas gyvenimo džiaugsmas: nebedžiugina įprasta veikla, kuri anksčiau teikdavo malonumą (darbas, pomėgis, sportas, draugai, lytiniai santykiai).
7. Sumažėjęs ar padidėjęs kūno svoris (pokytis didesnis nei 5 proc. per mėnesį) arba sumažėjęs ar padidėjęs apetitas kasdien. Vaikų kūno svoris gali nekisti.
8. Baimė ir nerimas: vargina didžiulė įtampa, daug labiau nei įprastai rūpinamasi įvairiais kasdieniais reikalais ir sveikata.
9. Menkavertiškumo jausmas. Pacientas gali skųstis užplūstančiomis neigiamomis mintimis, emocijomis, nevisavertiškumo, kaltės jausmu. Kartais jam atrodo, kad geriausias šios problemos sprendimas yra išeiti iš gyvenimo - nusižudyti.
10. Pasikartojančios mintys apie mirtį (bet ne mirties baimė), savižudybę, planavimas ar ketinimas nusižudyti.

Jeigu pacientas išsako bent kelis čia išvardytus simptomus, kurie trunka nuolat ar daugiau nei dvi savaites, gydytojas praktikas turi įtarti depresiją ir spręsti dėl galimos psichiatro konsultacijos. Kyla klausimas, kaip atskirti, ar tai tikrai depresijos simptomai, o ne epizodiškai pablogėjusi paciento nuotaika. Todėl visada svarbu gerai apklausti pacientą, išsiaiškinant, kiek laiko trunka jo išsakomi simptomai, kada ir dėl kokios priežasties jie prasidėjo, ar pagerėja nuotaika užsiimant bet kokia pasitenkinimą keliančia veikla. Gydytojas neturi pamiršti pasidomėti ir socialiniu paciento gyvenimu, įsitikinti, ar neturi problemų šeimoje.

Somatiniai depresijos simptomai, kuriais dažnai skundžiasi pacientai, yra svorio kritimas, libido susilpnėjimas, psichomotorinis slopinimas arba ažitacija, įvairūs somatinio pobūdžio skausmai.

Depresija sunkiausia būna ryte, o per dieną dažniausiai lengvėja, vakare simptomų beveik nelieka: nes pacientai teigia, kad jie jaučiasi geriau, žinodami, kad diena jau baigėsi ir galės eiti miegoti.

Apie žmogų, sergantį depresija, galima spręsti iš liūdnos, kančią rodančios išraiškos, tvirtai sučiauptų lūpų, žemyn nusileidusių lūpų kampučių, surauktų antakių, iš to, kad viršutinio voko vidinėje pusėje atsiranda raukšlė, kaktos raumenys įsitempia, atsiranda vertikalių raukšlių. Ligoniai atrodo vyresni, pasenę, greitai pravirksta dėl nereikšmingų dalykų.

Savižudybės Rizikos Įvertinimas

Grėsmingiausia sergant depresija yra savižudybė. Apie ją galvoja 50 proc. sergančiųjų depresija. 45-77 proc. nusižudžiusių asmenų sirgo depresija. Sergantys depresija asmenys galvoja apie savižudybę, o dalis bando nusižudyti. Apie 15 proc. sergančių asmenų nusižudo. Remiantis statistika, dažniau žudytis bando moterys, bet daugiau nusižudo vyrų.

Reikia atkreipti dėmesį ir imtis atsargumo priemonių, jeigu pacientas kalba apie savižudybę, net jei neturi omeny savęs, nes labai dažnai taip pacientas bando sužinoti, kaip galima tai padaryti (pvz., sužinoti nuodų, vaistų pavadinimus ir pan.). Verta įvertinti ir didesnės rizikos veiksnius, tokius kaip: pacientas serga sunkia nepagydoma liga, jo šeimoje yra buvęs savižudybės atvejis, jis vienišas, senyvas, turi finansinių problemų, nustatyta psichikos liga, sunkus depresijos laipsnis, pacientas piktnaudžiauja vaistais ir / ar narkotinėmis medžiagomis ar neseniai piktnaudžiavo.

tags: #depresija #po #artimojo #mirties