Įvadas
Depresija yra rimta psichikos sveikatos problema, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Ši liga neaplenkia nei turtingų, nei neturtingų šalių visuomenės ir gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimui, santykiams ir darbingumui. Pandemijos ir karantino metu susirgimų depresija skaičius dar labiau išaugo ir toliau didėja. Šiame straipsnyje apžvelgsime depresijos statistiką pasaulyje, jos priežastis, simptomus ir įveikimo būdus.
Depresijos Statistika Pasaulyje
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija kelia sunkias neigiamas pasekmes ir mažina gyvenimo kokybę. Ši liga visame pasaulyje paveikia kas penktą moterį ir kas dešimtą vyrą. Apie 250-300 milijonų žmonių visame pasaulyje serga depresija. Skaičiuojama, kad ji jau paveikė apie 350 mln. planetos gyventojų. PSO duomenimis, net pusė žmonių susiduriančių su depresija ar kitomis nerimo būsenomis, lieka negydyti, o visapusišką gydymą tegauna 25 proc. susirgusiųjų. Organizacija taip pat prognozuoja, kad ateityje depresija taps labiausiai pasaulyje paplitusia liga. Sergamumui augant, ši liga gali lemti daug mirčių, mat 45-60 proc. savižudybių įvykdo sergantieji depresija.
Europoje ekspertai teigia jog padėtis dėl sergamumo depresija kelia didžiulį nerimą - net 7,2 proc. Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių serga lėtine depresija, 2,4 mln.
Lietuvoje, Higienos instituto duomenimis, šiuo metu depresija serga daugiau 65 tūkst. šalies gyventojų. 2019 m. Lietuvoje nustatyti 46 322 nuotaikos (afektinių) sutrikimai. Depresija sergančių žmonių daugėja ir su amžiumi. Dažniau kankina moteris, vienišus žmones.
Depresija pandemijos metu
Pandemijos ir karantino metu susirgimų depresija skaičius dar labiau išaugo ir toliau didėja. Beveik du kartus daugiau žmonių karantino Jungtinėje Karalystėje įkarštyje pajuto depresijos simptomus, lyginant su iki pandemijos fiksuota statistika, rašo „Deutsche Welle“. Kaip rodo tyrimai, skaudžiausiai šis negalavimas palietė jaunus žmones. Nacionalinis Jungtinės Karalystės statistikos biuras praneša, kad atliktas tyrimas parodė, jog koronaviruso pandemijos metu susirgimų depresija atvejų skaičius išaugo birželį, kai dar galiojo karantinas. Birželio mėnesio skaičiai beveik du kartus viršija laikotarpį nuo 2019 m. liepos iki 2020 m. kovo fiksuotą vidurkį, kai depresijos simptomais skundėsi 9,7 proc. T. Vizardas pastebėjo, kad jaunesni suaugę žmonės, moterys, neįgalieji ir finansinių sunkumų turintys asmenys buvo labiau linkę karantino metu patirti vienokią ar kitokią depresijos formą. Visgi tyrėjai nustatė, kad visų amžiaus grupių žmonės karantino metu buvo labiau linkę į depresiją.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Remiantis naujausiais duomenimis, net apie 20 proc. asmenų, persirgusių COVID-19 infekcija, per 90 dienų diagnozuojama psichikos sutrikimų, tarp kurių - depresija ir kiti nerimo bei nemigos sutrikimai, atsiradę naujai, ar paūmėjus jau buvusiai ligai.
Depresijos Priežastys
Depresija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
- Genetiniai veiksniai: Depresija gali būti paveldima.
- Biocheminiai veiksniai: Smegenų cheminių medžiagų disbalansas. Kai žmogaus organizmas negauna pakankamai šviesos, keičiasi kai kurių hormonų kiekis žmogaus organizme ir jų biologinis aktyvumas. Didžiausias melatonino kiekis pagaminamas naktį, todėl, norint padidinti melatonino gamybą, reikia anksčiau gultis miegoti.
- Psichologiniai veiksniai: Stresas, trauminiai įvykiai, vienišumas, problemos santykiuose. Anot gydytojų, psichikos sveikatos problemas lemia ir mokslinė techninė revoliucija, vykstanti darbo vietų kompiuterizacija, robotizavimas, lekiantis gyvenimo tempas, milžiniška konkurencija dėl geresnės darbo vietos ir pan.
- Aplinkos veiksniai: Socialinė izoliacija, finansiniai sunkumai, nedarbas.
- Sezoniniai veiksniai: Saulės šviesos trūkumas šaltuoju metų laiku. Ilgai trunkantį nuotaikos pablogėjimą gali lemti ir saulės šviesos trūkumas, nes organizme sumažėja melatonino hormono, atsakingo už laimės jausmą.
Depresijos Simptomai
Pagrindiniai depresijos požymiai yra vadinamoji simptomų triada. Savęs, aplinkinio pasaulio ir ateities vertinimas. Sergantiems depresija žmonėms būdinga susilpnėjusi dėmesio koncentracija, sumažėjęs pasitikėjimas, kaltės, bevertiškumo jausmas, niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas, sutrikęs miegas, sumažėjęs apetitas, svorio pokyčiai, gali pasireikšti įvairūs kūno skausmų simptomai, sutrikti vidaus organų veikla.
Depresijos simptomai gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai pasitaikantys yra šie:
- Liūdesys, beviltiškumas, irzlumas.
- Energijos trūkumas, nuovargis. Vienas jų - nei iš šio nei iš to, nesergant jokiomis ligomis, pradedama jausti, kad sumažėja energija, skundžiamasi, kad jos visiškai nėra.
- Intereso praradimas mėgstamoms veikloms. Atsiranda noras atsiriboti nuo žmonių ir įprastinės veiklos. Tie žmonės, su kuriais anksčiau bendrauta, tampa neįdomūs. Anksčiau džiaugsmą teikusi darbo veikla pradeda nedominti, nuo jos bandoma atsiriboti.
- Miego sutrikimai (nemiga arba per didelis mieguistumas).
- Apetito pokyčiai (sumažėjęs arba padidėjęs apetitas).
- Svorio pokyčiai (svorio kritimas arba priaugimas).
- Sunkumas susikaupti, priimti sprendimus.
- Kaltės, bevertiškumo jausmas.
- Mintys apie mirtį arba savižudybę.
- Nerimas, dirglumas.
- Fizinis skausmas be aiškios priežasties.
- Libido sumažėjimas.
Sergant depresija keičiasi žmogaus elgesys: gali atsirasti nemotyvuotas agresyvumas, kyla noras rizikuoti, pavyzdžiui, lošti. Jaučiamas dvasinis diskomfortas, įtampa, atsiranda bloga nuojauta, kad ateityje gali būti dar blogiau. Pradedama nesirūpinti savo išore.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Depresijos Gydymas
Depresija yra gydoma liga. Svarbu kreiptis į specialistą, jei jaučiate depresijos simptomus. Gydymas gali apimti:
- Psichoterapiją: Pokalbiai su psichologu arba psichiatru. Plečiamos psichoterapinės paslaugos, tai pat Lietuvoje labai geras gydymo vaistais prieinamumas. Tiek šeimos gydytojai, tiek psichiatrai turi galimybę paskirti gydymą ligonių kasų kompensuojamais vaistais. Tai gerina kokybiško gydymo prieinamumą nepaisant pacientų socialinio statuso ir finansinių galimybių. Profesorę ypač džiugina, kad greta prieinamos medikamentinės pagalbos, antidepresantų kompensavimo, galima pasiūlyti psichologų, psichoterapeutų ilgalaikę pagalbą, kurios teikimą taip pat kompensuoja ligonių kasos.
- Medikamentus: Antidepresantus, kuriuos skiria gydytojas psichiatras. Vaistų, kurie teikia daug vilties, kad žmogus pasveiks, net jei serga atsparia depresijos forma.
- Gyvenimo būdo pokyčius: Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, miego režimas, streso valdymas. Jaučiant vis dažniau aplankančias niūrias nuotaikas, daugiau dėmesio skirkite gyvenimo būdo pokyčiams - sveikiau maitinkitės, daugiau judėkite, turėkite reguliarų miego ritmą ir jo laikykitės. Kuo daugiau bendraukite su artimaisiais, nebijokite išsikalbėti, užsiimkite mėgstama veikla, palaikykite nuolatinę dienotvarkę.
- Šviesos terapiją: Naudojama sezoninės depresijos gydymui. Šviesos terapija pašalina nuovargį, prastą nuotaiką, suteikia energijos.
- Relaksaciją: Tai yra organizmo gebėjimas atpalaiduoti raumenis, panirti į ramybės būseną, nusiraminti. Relaksacijos procedūrų kabinetuose užsiėmimai derinami su muzikos ir kvapų terapija.
Imantis būdų įveikti depresiją nebūtina iš karto bėgti pas gydytoją. Gydytojai teigia, kad labai svarbu ir fizinis aktyvumas, mat fizinio aktyvumo metu išsiskiria vadinamieji laimės hormonai. Jie išsiskiria ir tuomet, kai maloniai bendraujame su kitais žmonėmis, kai galime džiaugtis ne tik savo, bet ir kitų pasiekimais. Mankšta, pasivaikščiojimas kasdien bent po pusvalandį - gera profilaktika ne tik depresijai, bet ir daugeliui kitų ligų. Anot specialistų, svarbu savo racione mažinti perdirbto maisto bei cukraus vartojimą, vartoti vitaminus, žuvų taukus, kurie slopina organizme vykstančius uždegiminius procesus.
Svarbu stebėti savo artimuosius: jei labai keičiasi jų elgesys, savijauta, matome, kad yra dirglūs, nerimastingi, blogai miega ar tampa sulėtėję, niekas nebedžiugina, nieko nebenori, reikėtų jiems padėti, pašnekėti, nes save įvertinti visada sudėtingiau, iš šalies kartais matyti geriau.
Depresijos gydymo prieinamumas Lietuvoje
Prof. V.Steiblienės nuomone, depresijos diagnozavimas ir gydymas Lietuvoje gerėja, nes gerėja gydymo prieinamumas.
Depresijos Prevencija
Nors ne visada įmanoma išvengti depresijos, yra keletas būdų, kaip sumažinti riziką:
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
- Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas.
- Streso valdymas: Meditacija, joga, kvėpavimo pratimai.
- Socialinis aktyvumas: Bendraukite su draugais ir šeima, dalyvaukite bendruomenės veikloje.
- Laiku kreipkitės pagalbos: Jei jaučiate depresijos simptomus, nedelskite kreiptis į specialistą.
Mitai Apie Depresiją
Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius pastebi, kad nors žmonių požiūris į psichiatriją ir gydymą po truputį kinta, mitų vis dar neatsikratėme.
- Depresija yra silpnumo požymis. Tai netiesa. Depresija yra liga, kurią gali susirgti bet kas.
- Depresija praeis savaime. Negydoma depresija gali tęstis ilgai ir pablogėti.
- Antidepresantai sukelia priklausomybę. Šiuolaikiniai antidepresantai nesukelia priklausomybės.
- Psichiatrai skiria tik vaistus. Psichiatrai gali skirti įvairius gydymo būdus, įskaitant psichoterapiją.
tags: #depresija #statistika #pasaulio