Ar Depresija Gali Būti Mirtina? Šokiruojanti Tiesa apie Šią Ligą ir Jos Pavojingas Pasekmes

Depresija - tai daugiau nei tiesiog liūdesys. Tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuris paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Nors dažnai nuvertinama, depresija gali turėti rimtų pasekmių, įskaitant ir mirtį. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip depresija gali būti mirtina, kokie yra jos simptomai, kaip ji gydoma, ir ką galime padaryti, kad padėtume sau ir kitiems.

Depresija: Daugiau Nei Tiesiog Liūdesys

Psichikos liga nėra nuosprendis. Svarbu suprasti, jog psichikos liga nereiškia, kad sergantis žmogus yra visiškas pamišėlis, praradęs ryšį su realybe ir psichotiškas. Dauguma psichikos sutrikimų susiję su nuotaikomis, o ne su mąstymu: depresija ir manija. Šios nuotaikos nėra nuolatinės. Žmonės, sergantys maniakine depresija, nebūna visą laiką nusiteikę depresyviai ar maniakiškai. Vadinasi, jie ne visą laiką psichiškai nesveiki. Dažniausiai jie būna sveikos psichikos.

Skirtingai, nei daugelis linkę manyti, psichiatrams klinikinės depresijos sąvoka reiškia ne įprastą liūdesį. Greta liūdesio depresija sukelia ir fiziškai juntamų simptomų, dėl kurių sulėtėja ir atbunka kūno funkcijos. Depresija sergantis žmogus mažiau miega, naktis jam tampa kankyne, kurios neįmanoma ištverti. Arba atvirkščiai: žmogus net nelipa iš lovos - juk verčiau miegoti, jei vis tiek nieko negali daryti. Slopsta žmogaus susidomėjimas gyvenimu ir veikla. Sunku mąstyti, sunku ilgėliau sutelkti dėmesį bent į tris viena po kitos einančias mintis, ką jau kalbėti apie knygos skaitymą. Maistas netenka skonio. Kai kurie ima valgyti dar daugiau manydami, kad jausis geriau, o gal norėdami atsikratyti nuobodulio. Kūnas juda vangiai, paklusdamas lėtai slenkančių minčių tėkmei. Arba ligonis kaip tik ima neramiai žingsniuoti, negalėdamas atsipalaiduoti.

Šiais laikais pati populiariausia psichologijos teorija apie depresiją yra kognityvinė-bihevioristinė: depresija suprantama kaip realybę iškreipiantis pasaulio suvokimas, dėl kurio žmogaus mintys tampa neįprastai negatyvios. Tokia teorija, kuria grindžiama kognityvinė-bihevioristinė terapija, prieštarauja kitai teorijai, kurią paremia vis daugiau klinikinių tyrimų. Depresinio realizmo sąvoka reiškia, kad ši liga turi ir gerąją pusę, tačiau klaidinga būtų nutylėti, kokia depresija yra pavojinga ir kiek skausmo suteikia. Negydoma ji veikia rusiškos ruletės principu. Gamta paspaudžia gaiduką, kada tik to įsigeidžia, ir rezultatas gali būti savižudybė. „Depresija yra siaubinga patirtis: žinai, kad tave ruošiasi nužudyti, ir ne kas kitas, o tu pats„, - taip apibūdino šią ligą vienas pacientas.

Depresijos sukeltas pyktis ir nusiminimas (o manijos - impulsyvumas) gali atkirsti asmenį nuo pačių artimiausių žmonių. Dažniausiai santykiai nutrūksta ir baigiasi skyrybomis. Vienas iš pacientų yra pasakęs: „Ši liga yra lyg tam tikras apiplėšimas: jis išplėšia iš tavęs mylimiausius žmones. Man nereikia nei šlovės, nei valdžios, nei turtų. Man tik reikia išsaugoti šalia tuos, kuriuos myliu. Ir ši liga juos iš manęs atima.

Taip pat skaitykite: Nuo kada galima pas psichiatrą savarankiškai?

Depresijos niuansai yra kiek trikdantys, bet manija yra dar sudėtingesnė. Jos paveikto žmogaus nuotaika būna pakylėta, kartais net svaiginanti, dažnai besikaitaliojanti su pykčio jausmu. Manija sergantis žmogus miega nedaug - jam užtenka keturių valandų. Visam pasauliui dar tebemiegant, manija sergančio žmogaus energijos lygis yra kaip sveiko žmogaus 2 valandą ryto. Kodėl neišvalius viso namo 3 valandą ryto? Reikia tvarkytis, net jei iš tiesų nereikia. Perstumdyti namie baldus, paskui dar kartą perstumdyti, nusipirkti trečią automobilį. Dirbti dviem, trim valandom ilgiau - viršininkui tai patinka. Mintys liejasi kaip iš gausybės rago: dažnai atrodo, kad smegenys dirba daug greičiau už liežuvį. Norėdamas neatsilikti nuo minčių srauto, žmogus skuba kalbėti, nutraukia kitus. Draugus ir kolegas tai erzina, jie negali įterpti nė žodžio. Tai ligonį dar labiau suerzina - kodėl niekas negali kalbėti taip greitai kaip jis? Sustiprėja žmogaus pasitikėjimas savimi. Kartais jis lemia didžiulę sėkmę, tačiau dažnai pastūmėja ir į visišką pralaimėjimą, kai žmogus pervertina savo jėgas. Manijos kamuojamam žmogui praeitis neegzistuoja, net ir ši diena rūpi ne ką labiau. Depresija sergantis žmogus yra įklimpęs praeityje, o manija sergantis - apsėstas ateities. Abu sirgdami griauna dabartį. Blogiausiu atveju depresija sergantis žmogus atima sau gyvybę, manija sergantis sugriauna savo gyvenimą. Nors ir labai pavojinga, manija gali suteikti ir naudos, kurią pripažįsta tiek psichiatrai, tiek ir patys ligoniai. Esminė manijos savybė yra minties procesų išlaisvinimas. Pacientai kartais labai vaizdžiai aprašo savo minčių laisvę. „Viskas sukosi tarytum pagauta uragano; tereikėjo ištiesti ranką ir pagauti žodį. Galėjai jį matyti, bet negalėjai ištarti, tarkim, žodį „gėlė”.

Mūsų laikais depresija labai dažna psichikos sveikatos problema. Jos kenčia vienatvėje, nes pačios nesuvokia staiga užplūdusių negatyvių jausmų, be to, supranta, kad neatitinka stereotipinių visuomenės lūkesčių. Specialistų aiškinimu, depresija ir nerimas pagimdžius - nekontroliuojami dalykai, ir jokie bandymai „susiimti“ čia nepadės. Todėl užgriuvęs slogutis ir liūdesys, pyktis, įkyrios mintys, obsesinis elgesys ir daugybė kitų valią paralyžiuojančių simptomų, jei nesikreipiama pagalbos, gali ir sugniuždyti. Gerai, kad bent pastaraisiais metais apie šią bėda pradėta kalbėti ir dažniau, ir garsiau. Depresijos pagimdžius pavojus pabrėžia ne tik profesionalūs medikai, akušeriai ginekologai - ši tema nebėra tabu ir visuomenėje. Bet apie tai, kad tėvais tapę vyrai taip pat kenčia nuo depresijos, dar kalbama per retai. Diagnozė „depresija pagimdžius“ stipriajai lyčiai skamba keistokai, bet iš tikrųjų viskas yra logiška. Kad vyrai taip pat išgyvena depresiją po gimdymo - įrodytas faktas. Pavadinę jį tėvų postnataline depresija, specialistai pabrėžia, kad vyrai pastarąją išgyvena kitaip nei jų vaikų motinos. Kol kas tyrimai leidžia daryti išvadą, kad tėvų postnatalinės depresijos simptomai pasireiškia ne taip staiga - dažniausiai per pirmuosius naujagimio gyvenimo metus.

Klasikiniai „paprastos“ depresijos požymiai gerai žinomi net su šia liga nesusidūrusiesiems. Prislėgta nuotaika, pastebimas svorio netekimas arba priaugimas, nerimastingumas, išsekimas, nemiga arba liguistas mieguistumas, nevisavertiškumo pojūtis, negalėjimas priimti net paprasčiausių sprendimų, galiausiai - mintys apie mirtį arba savižudybę. Depresija - ne tai, kaip mes jaučiamės pasitaikius blogai dienai darbe. Ji gali paralyžiuoti visą būtį, mirtinai bauginti, kol tampa nebeįmanoma elementariai funkcionuoti ir atlikti kasdienius darbus. Ligoniui net toks paprastas dalykas, kaip atsikelti iš lovos, nusimaudyti, apsirengti dažnai yra neįveikiama užduotis. Tačiau postnatalinė depresija vyrams gali reikštis dar kitokiais simptomais ir jaustis jie gali visiškai kitaip. Dėl to, būgštauja mokslininkai, vyrams šis negalavimas gali likti nediagnozuotas dar dažniau nei moterims. JAV Nacionalinio psichikos sveikatos instituto specialistai yra apskaičiavę, kad kasmet nuo depresijos kenčia daugiau nei 6 mln. vyrų. Net ir tokio dydžio šaliai, kaip JAV, tai yra labai daug. Nors keli simptomai sutampa su pagimdžiusių moterų potyriais, aiškiai matyti, kad vyrai tą patį negalavimą išgyvena labai skirtingai. Kadangi aplinkiniai gali spręsti tik remdamiesi savo paviršinėmis žiniomis apie tipinės depresijos požymius, labai lengva yra nurašyti dažnesnį stikliuko kilojimą, neištikimybę ir darboholizmą vyriškai prigimčiai - visi jie tokie. Sergantis depresija žmogus dažnai netenka perspektyvos jausmo. Todėl suprasti, kad tau kažkas negerai, būna dar sunkiau. Ypač jeigu pirmą kartą susiduriate su depresija. Specialistų patarimas - susilaukus kūdikio ar įsivaikinus labai svarbu sekti bet kokius nuotaikos ir elgesio pokyčius.

Nebesinori intymumo. Paprastai, gimus vaikeliui, miegamajame šiaip ar taip įsivyrauja štilis. Tėtis pervargęs, mama nusivariusi nuo kojų, tik mažylis, atrodo, niekada nestokoja jėgų verkti ir reikalauti dėmesio. Tėvystės pradžioje ne seksas galvoj - kad tik kas leistų pamiegoti ilgiau nei valandą! Vilioja taurelė. Taip pat sunerimti derėtų pastebėjus, kad dažniau norisi išgerti papildomą porciją alkoholio. Jeigu anksčiau išgerdavote tik per šventes, o dabar neįsivaizduojate pietų ar pasisėdėjimo prie televizoriaus be alaus, gali būti, kad gerti „prašo“ depresija. Jauniems tėvams tokia būklė itin pavojinga - ir ne tik dėl to, kad reiškia, jog nesąmoningai bėgate nuo tikrovės. Taip, iš šalies toks vyro elgesys atrodo neatsakingas ir smerktinas. Kartais jis toks ir yra. Tik darbas galvoje. Dauguma jaunų tėvelių trokšta kuo daugiau laiko praleisti su savo mažyliu. Persidirbimas - vienas ryškiausių, pastebimiausių simptomų, todėl moterys turėtų būti budrios. Agresija. Tai jau ne šiaip ryškus simptomas - čia jau pavojaus varpai. Agresija, nukreipta į bet ką - nepažįstamus žmones, šeimos narius, augintinius, net duris, - nėra normalu. Ir palengvėjimo tikrai neatneša. Depresija yra liga, o jas reikia gydyti. Čia jokia gėda. Pamąstykite patys: juk jeigu susilaužote ranką, iškart keliaujate pas gydytoją, kad tas uždėtų gipsą ir kaulas sugytų. Tas pats ir su psichikos negalavimais. Niekas nėra pasmerktas kančioms vienatvėje.

Visi žmonės kartais gali jaustis vieniši. Pasirodo, vienišumas nėra tik emocinė būsena. Tai mokslininkams pavyko nustatyti jau seniau, tačiau iki šiol buvo neaišku, kas būtent įvyksta organizme, jog vieniši žmonės miršta net 14 proc. Anot mokslininkų, jeigu žmogus jaučiasi socialiai izoliuotas, jo organizme iššaukiami procesai, vadinami ūmine reakcija į stresą. Jau žinoma, kad dėl jos organizme sutrinka baltųjų kraujo ląstelių gamyba. Mokslininkai tyrė fenomeną, vadinamą potrauminio streso sutrikimu. Pasirodo, leukocitų gamyba ir vienišumas yra susiję. Potrauminio streso sutrikimo simptomai rasti ištyrus 141 vienišo vyresnio amžiaus individo baltuosius kraujo kūnelius. Be to, užfiksuotas ir simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimas, rašo iflcience.com. Tiek žmonių, tiek primatų kraujyje užfiksuotas padidėjęs kiekis monocitų.

Taip pat skaitykite: Tiapridalis ir Xanax: ką reikia žinoti

Depresija ir Savižudybė

Savižudybė yra didžiausia depresijos komplikacija. Mintys apie mirtį arba savižudybę yra vienas iš pagrindinių depresijos simptomų. Sunkios depresijos atveju savižudybės rizika yra apie 13 proc., tačiau lengvos - daug mažesnė. Sergant depresija, savižudybės rizika, ypač sunkių, vadinamų aktyviomis, t. y. imtis aktyvaus vaidmens užbaigti savo gyvenimą, padidėja.

Depresija ir Fizinė Sveikata

Depresija veikia ne tik psichinę, bet ir fizinę sveikatą. Depresija sergantiems pacientams, patyrusiems miokardo infarktą ar kitų širdies įvykių, mirtingumo rizika padidėja 1,8 karto. Sergant depresija mažėja tikimybė pasveikti po širdies įvykių - ši būklė apsunkina atsigavimą po ligos, nes sumažina motyvaciją laikytis sveikų gyvenimo įpročių, reikalingų kokybiškai ir efektyviai sveikti, o tai gali dar labiau pabloginti širdies sveikatą ir padidinti su tuo susijusių komplikacijų riziką.

Sergant depresija atsiranda fiziologinių pokyčių: dėl nervų sistemos ir hormonų pusiausvyros sutrikimų gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų. Be to, depresija didina kraujo krešulių susidarymo riziką, o tai gali sukelti antrą širdies smūgį. Depresija sergantys žmonės taip pat dažnai vengia bendravimo, o socialinė izoliacija prisideda prie blogesnės jų emocinės būklės. Svarbu, kad depresija sergantys žmonės, kurie patyrė širdies smūgį ar kitą įvykį, gautų tinkamą psichologinę ir medicininę pagalbą.

Pasak gydytojos kardiologės, apie 25 proc. širdies ligomis sergančių pacientų kenčia ir nuo depresijos, o asmenys, sergantys abiem ligomis, susiduria su didesne mirtingumo rizika nei tie, kurie serga tik širdies ir kraujagyslių ligomis. Depresija sukelia nervų sistemos disfunkciją, padidina kortizolio (streso hormono) lygį, kuris didina kraujospūdį, sukelia lėtinį uždegimą ir skatina aterosklerozės vystymąsi. Taip pat asmenys, sergantys depresija, linkę į elgesio pokyčius, tokius kaip nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas ir alkoholio vartojimas, o visa tai yra širdies ligų rizikos veiksniai. Depresija sumažina žmonių gebėjimą laikytis sveikos gyvensenos plano, medicininių rekomendacijų ir gydymo. Kita vertus, širdies ligos diagnozė ir gydymas gali žmogui sukelti didelį emocinį stresą, o šis - privesti iki depresijos. Širdies ligos gali apriboti fizinį aktyvumą ir kasdienę veiklą, o tai gali kelti bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmus, kurie, jeigu tęsiasi ilgesnį laiką, priveda prie depresijos. Tai lyg užburtas ratas, kai viena liga skatina kitą. Anot doc. V. Dženkevičiūtės, negydoma depresija ir apskritai bloga emocinė būsena, pavyzdžiui, chroniškas stresas, nerimas, gali stipriai paveikti širdies ir kraujagyslių sveikatą, prisidėti prie miokardo infarkto ar insulto atsiradimo.

Depresijos Gydymas

Depresija yra gydoma. Yra įvairių gydymo būdų, įskaitant psichoterapiją, vaistus ir elektroimpulsinę terapiją.

Taip pat skaitykite: Įrašai ir visuomenės stigma psichologijoje

Psichoterapija: Kognityvinė-elgesio terapija (KET) yra vienas iš efektyviausių psichoterapijos būdų gydant depresiją. Psichoterapijos pagalba yra brangi, tačiau atsiperka tiek pačiam ligoniui, tiek visuomenei. Nėra abejonių, jog geriausi depresijos gydymo rezultatai galimi taikant psichoterapiją arba - sunkesnės depresijos formos atveju - derinant psichoterapiją su vaistais. Gydyti žmogų vien vaistais - vertinga, bet tik dalinė pagalba. Tarsi uždėtumėte gipsą ant sulaužytos blauzdos, tačiau paliktumėte žmogų be ramentų. Jei žmogus negauna psichoterapijos, jo prognozė blogesnė, jis sirgs ilgiau, bus didesni socialiniai kaštai.
Vaistai: Antidepresantai gali padėti sumažinti depresijos simptomus. Gydytojo psichiatro paskirti antidepresantai gali padėti sumažinti depresijos simptomus ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.
Elektroimpulsinė terapija (EIT): EIT yra efektyvus gydymo būdas sunkiai depresijai, ypač kai kiti gydymo būdai neveiksmingi. Labai efektyvus gydymas elektroimpulsine terapija, tačiau dažnos pacientų ar jų artimųjų nepagrįstos baimės, pakurstytos filmų, menkos reputacijos interneto šaltinių, dažnai neleidžia jos taikyti tokia apimtimi, kokia reikėtų ar būtų galima.

Svarbu kreiptis į specialistą, jei jaučiate depresijos simptomus. Kuo anksčiau kreipsitės pagalbos, tuo greičiau galėsite pradėti gydymą ir pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Kaip Padėti Sau ir Kitiems

Jei jaučiate depresijos simptomus, svarbu kreiptis į specialistą. Taip pat galite padėti sau:

Laikykitės sveikos gyvensenos: Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas gali padėti pagerinti nuotaiką.
Venkite alkoholio ir narkotikų: Šios medžiagos gali pabloginti depresijos simptomus.
Bendraukite su artimaisiais: Socialinė parama gali padėti įveikti depresiją. Svarbu nepamiršti, kad socialinė parama, įskaitant draugų ir šeimos paramą, taip pat labai svarbi. Pacientai ir jų artimieji turi suprasti, kad depresija po širdies smūgio yra rimta būklė, reikalaujanti dėmesio ir gydymo. Laiku suteikta pagalba gali smarkiai pagerinti sveikimo procesą ir gyvenimo kokybę.
Raskite būdų, kaip atsipalaiduoti: Meditacija, joga ar kitos atpalaiduojančios veiklos gali padėti sumažinti stresą. Streso valdymo technikos, tokios kaip meditacija, dėmesingas įsisąmoninimas (angl. mindfulness) ar kvėpavimo meditacija taip pat padeda nusiraminti ir objektyviau pažvelgti į situaciją. Vis dėlto, jei šios priemonės neveiksmingos, o psichologinė savijauta blogėja, būtina kreiptis profesionalios pagalbos.

Jei žinote, kad kažkas kenčia nuo depresijos, galite padėti:

Būkite supratingi ir palaikantys: Parodykite, kad jums rūpi, ir pasiūlykite savo pagalbą.
Paskatinkite kreiptis į specialistą: Padėkite rasti informaciją apie depresiją ir gydymo galimybes.
Būkite kantrūs: Depresijos gydymas gali užtrukti.
Nenurašykite jausmų: Leiskite žmogui išreikšti savo jausmus be teismo.

Depresija ir Darbas

Depresija gali turėti įtakos žmogaus karjerai. Dėl depresijos sumažėja dėmesio sutelkimas, nebeįsimenama nauja informacija, dėl ko dažnai skundžiamasi „suprastėjusia atminti“, tačiau iš tiesų atminčiai depresijos metu nepakenkiama. Darbingumas sutrinka ir dėl sumenkusios motyvacijos, netenkama pasitenkinimo pačia veikla, dingsta kūrybingumas. Depresijos diagnozė nėra pagrindas atleisti iš darbo. Daugeliui darbų depresijos diagnozė netrukdo.

Vienišumas ir Depresija

Gydymui Atspari Depresija

Vieno gydymui atsparios, arba rezistentiškos, depresijos apibrėžimo nėra, tačiau vyrauja sutarimas ją vadinti būkle, kuri nepasiduoda gydymui dviem skirtingais antidepresantais, skiriamais maksimaliomis dozėmis bent keturias savaites. Tai sunki būklė. Liga išvargina tiek pacientą, tiek jo artimuosius, kelia pavojų santykiams, didina paciento savižudybės riziką, veda link nepasitikėjimo gydytojais, o tai apsunkina tolimesnes pastangas jam padėti. Jei kalbame apie gydymui atsparią depresiją, žmogus jau bus susidūręs su psichiatrais. Dažnu atveju bus ne tik susidūręs, o gal net daugiau ar mažiau nusivylęs, nes tai reikš, kad jau bent du gydymo kursai maksimaliomis dozėmis bent po keturias savaites buvo be patenkinamo efekto. Tad čia reikėtų kalbėti ne apie kreipimąsi, o apie kantrybę ir pasitikėjimą toliau ieškoti išeičių, kurių tikrai yra.

Gydymui atspariai depresijai gydyti reikia maksimalių vaistų dozių, medikamentų derinių. Dažnai skiriamas dviejų antidepresantų derinys, gali reikėti ir kombinacijos su neuroleptikais, (antipsichotikais), kitomis vaistų klasėmis, pvz., benzodiazepinais, nuotaikos stabilizatoriais.

tags: #ar #galima #mirti #nuo #depresijos