Garsinis Vizualinis Suvokimas: Apibrėžimas, Komponentai ir Ugdymas

Įvadas

Sensorika, sensorinė sistema, sensorinė integracija - tai sąvokos, kurias dažnai girdime, bet ar tikrai suprantame, ką jos reiškia? Šiame straipsnyje panagrinėsime garsinį ir vizualinį suvokimą, aptarsime sensorikos mokslo esmę, jo ryšį su nervų sistema ir tai, kaip mūsų pojūčiai veikia triukšmo suvokimą, taip pat kokie yra kognityviniai įgūdžiai ir kaip juos lavinti.

Kas yra Sensorika?

Sensorika yra mokslas, nagrinėjantis pojūčius, jų kontroliavimą ir suvokimą. Sensorinė nervų sistema yra fiziologinė sistema, atsakinga už jutimo informacijos perdavimą iš kūno organų į centrinę nervų sistemą (smegenis). Ši sistema atlieka svarbų vaidmenį, leisdama organizmui suvokti aplinką ir reaguoti į įvairius stimulus.

Sensorinės Sistemos Komponentai

Sensorinė sistema susideda iš:

• Receptorių: Specializuotos ląstelės ar organai, kurie užfiksuoja specifinius stimulus iš aplinkos.
• Nervų Sistemos Takų: Perduoda informaciją į nervų sistemą, kai receptoriai užfiksuoja stimulą. Nervų sistemos takai perneša šią informaciją į smegenis, kur ji yra apdorojama.
• Smegenų: Pagrindinis organas, kuris apdoroja sensorinę informaciją. Čia vyksta kompleksinis informacijos suvokimas ir interpretavimas, leidžiantis mums suvokti ir reaguoti į mus supančią aplinką.

Pojūčiai ir Jų Klasifikacija

Pojūčiai yra organizmo gebėjimas suvokti ir reaguoti į įvairius išorinius arba vidinius stimulus. Nuo Aristotelio laikų pojūčiai skirstomi į penkias rūšis: lytos, uoslės, skonio, regos, klausos.

• Rega (vizualinis pojūtis): Gebėjimas suvokti šviesos ir spalvų teikiamą informaciją apie aplinką per akis - regos organus. Akys veikia kaip optiniai prietaisai, fokusuoja šviesą ant tinklainės ir konvertuoja ją į nervinius impulsus. Pavyzdžiui, akys sugauna spalvų gausą, debesų formas ir saulės spindulius.
• Klausa (auditorinis pojūtis): Tai gebėjimas suvokti garsus ir kylančias garso bangas aplinkoje. Ausys gaudo garsų bangas iš aplinkos. Klausantis žmogus girdi įvairias muzikos garsų sudėtis - instrumentus, vokalus ir ritmo elementus. Girdimasis suvokimas - tai gebėjimas skirti ir atpažinti nekalbinius (gyvosios ir negyvosios gamtos) bei kalbinius garsus.
• Skonis (gustatorinis pojūtis): Tai gebėjimas suvokti skonį, kuris leidžia žmonėms mėgautis ir atpažinti skirtingus maisto ir gėrimų skonius. Ragaujant šokolado gabalėlį, sūrio arba saldaus vaisiaus gabalėlį, skonio pojūtis yra aktyvuojamas.
• Uoslė (olfaktorinis pojūtis): Tai gebėjimas suvokti kvapus ir aptikti įvairius kvapus aplinkoje. Jeigu įkvepiame gėlių puokštės kvapo, oro dalelės, kuriose yra gėlių kvapų medžiagos, sukelia uoslės ląstelių stimuliavimą.
• Lytėjimas (taktilinis pojūtis): Jis yra susijęs su fizinio kontakto su aplinka perdavimu per odą. Šis pojūtis leidžia mums jausti skirtingus taktilinius stimulus, tokius kaip šiluma, šaltis, švelnus lietimas arba aštrios tektūros. Pavyzdžiui, jeigu bandote paimti šiltą puodelį arba pilti šaltą vandenį ant rankos, jūsų lytėjimo receptoriai aktyvuojami, ir smegenys interpretuoja tai kaip šilumos arba šaltumo pojūtį.
• Judėjimo pojūtis (vestibulika): Gebėjimas suvokti judėjimą ir kūno padėtį erdvėje. Vestibulinis aparatas užfiksuoja kūno pasisukimus, o tai sukelia nervų impulsų perdavimą į smegenis. Pavyzdžiui, vaikas, kuris sėdi supynėje ir pasisuka, jaus vestibulikos pojūtį.
• Kūno padėties pojūtis (propriocepcija): Gebėjimas suvokti savo kūno judesius, padėtį ir jėgą be jutimo organų pagalbos. Pavyzdžiui, kai žmogus užmerkia akis ir lenkia pečius į priekį, jis vis tiek jaučia, kur yra jo rankos, net nepažvelgdamas į jas.
• Vidinė jutimo sistema (interocepcija): Gebėjimas suvokti ir interpretuoti vidaus kūno būsenos signalus, tokius kaip alkis, troškulys, nuovargis, skausmas, noras šlapintis ir kitos vidaus organų funkcijos. Pavyzdžiui, kai valgome ir jaučiame sotumo jausmą skrandyje, tai yra interocepcijos pojūčio rezultatas.

Sensorinės Sistemos Skirstymas Pagal Receptorius

• Interoceptoriai: Receptoriai esantys organizmo vidaus gleivėse bei audiniuose, skrandyje, žarnyne. Dažniausiai jų dirginimas pojūčių nesukelia, bet palaiko pusiausvyrą tarp organizmo vidaus procesų.
• Propriceptoriai: Receptoriai esantys raumenyse, sąnarių raiščiuose (sausgyslėse), vidinėje ausyje ir kt. Jie dirginami judinant kūno dalis, nugalint fizinį pasipriešinimą, keičiant kūno padėtį erdvėje.
• Eksteroceptoriai: Receptoriai, kurie reaguoja į išorinius dirgiklius.

Sensorinės Sistemos Skirstymas Pagal Analizatorius

Pojūčiai skirstomi į dvi pagrindines grupes priklausomai nuo to, su kokių analizatorių veikimu jie susiję:

Taip pat skaitykite: Kalbos ritmo suvokimas: apžvalga

• Išoriniai pojūčiai: Kurių dėka pažįstamos daiktų ir reiškinių, esančių už mūsų organizmo ribų, savybės. Tų pojūčių receptoriai yra kūno paviršiuje arba arti jo. Į šią grupę įeina regėjimo, girdėjimo, skonio, uodimo ir odos pojūčiai.
• Vidiniai pojūčiai: Kurių dėka betarpiškai pažįstami kūno dalių judesiai ir vidaus organų būsenos. Tų pojūčių receptoriai yra giliai audiniuose (pvz., raumenyse ir raiščiuose) arba vidaus organų paviršiuje.

Bendrieji Jutimo Dėsniai

Juntamąsias nervines ląsteles veikia įvairios fizinės prigimties dirgikliai, todėl skirtingi ir jų sukelti pojūčiai. Nuo fizinės energijos rūšies priklauso pojūčio pobūdis, arba modalumas. Kiekvienas pojūtis yra tam tikro intensyvumo, kurį lemia dirgiklio jėga (fizinės energijos kiekis), individualios subjekto savybės ir receptoriaus funkcinė būsena. Pojūčiai skiriasi trukme, kuri priklauso nuo receptoriaus dirginimo laiko, receptoriaus funkcinės būsenos ir dirgiklio intensyvumo.

Slenksčiai

• Absoliutusis Jutimo Slenkstis: Mažiausia dirgiklio reikšmė, kuri dar sukelia vos juntamą pojūtį, vadinama absoliučiuoju jutimo slenksčiu. Dirgiklio reikšmė, kurios jau nebejaučiame, vadinama apatiniu absoliučiuoju jutimo slenksčiu.
• Diferencinis Jutimo Slenkstis: Mažiausias dirgiklių skirtumas, kuris sukelia vos juntamą pojūčių skirtumą, vadinamas diferenciniu jutimo slenksčiu.

Adaptacija ir Sensibilitacija

• Adaptacija: Ilgai veikiant vienam ir tam pačiam dirgikliui, pojūčio intensyvumas mažėja arba pojūtis išnyksta.
• Sensibilitacija: Padidėjęs jautrumas dirgikliams, kuris gali atsirasti po tam tikrų patirčių ar esant tam tikroms būklėms, vadinamas sensibilizacija.

Sensorinis Profilis

Sensorinis profilis yra individualus suaugusio asmens arba vaiko jautrumo ir reakcijų į sensorinius stimulus aprašas. Jis apima informaciją apie tai, kaip asmuo suvokia ir reaguoja į įvairius pojūčius iš aplinkos.

Pagrindiniai Sensorinio Profilio Aspektai

• Jautrumas: Kaip asmuo reaguoja į skirtingus pojūčius.
• Ieškojimas ar vengimas: Ar asmuo aktyviai ieško sensorinių patirčių arba stengiasi išvengti tam tikrų pojūčių.
• Prisitaikymo gebėjimai: Kaip lengvai asmuo prisitaiko prie naujų arba besikeičiančių pojūčių ir aplinkos sąlygų.
• Pasirinkimai ir preferencijos: Kokios pojūčiai yra malonūs, o kurie nemalonūs?
• Reakcijos į stresą arba pernelyg didelę stimuliaciją: Kaip asmuo reaguoja į stresą arba pernelyg didelę sensorinę stimuliaciją?

Sensorinio Profilio Teorinės Sąvokos

Sensorinis profilis suskaido sensorines patirtis ir reakcijas į jas į keturias teorines sąvokas: ieškojimas, vengimas, jautrumas (hiperjautrumas) ir registracija (hipojautrumas).

• Ieškotojai: Mėgsta sensoriškai turtingas aplinkas, dažnai patys sau kelia sensorines patirtis ir gali lengvai išsireguliuoti.
• Vengėjai: Atsitraukia nuo pojūčių ir jaučiasi perkrauti turtingoje sensorinėje aplinkoje, dažnai greitai pavargsta ar vengia pojūčių dengdamiesi akis ar ausis.
• Jautrieji: Lengvai reaguoja į sensorinius stimulus, pastebi dalykus, kurių kiti nepastebi, ir yra labai sąmoningi dėl savo aplinkos.

Kaip Sudaromas Sensorinis Profilis?

• Anamnezė ir interviu: Specialistas pradeda įvertinimą surinkdamas informaciją apie asmens istoriją.
• Stebėjimas: Ergoterapeutas stebi asmenį įvairiose aplinkybėse, kad gautų supratimą, kaip jis reaguoja į skirtingus sensorinius stimulus.
• Vertinimo įrankių naudojimas: Specializuoti įrankiai, tokiu kaip specialūs klausimynai arba kitos sensorinio profilio vertinimo priemonės, gali būti naudojami gauti objektyvią informaciją apie asmens sensorinį jautrumą, elgesį ir poreikius.
• Bendradarbiavimas su šeima ir komanda: Svarbu bendradarbiauti su asmeniu, jo šeima ir, jei įmanoma, kitais specialistais, siekiant gauti visapusišką ir nuoseklią informaciją apie asmenį.
• Ataskaitos sudarymas: Remdamasis surinkta informacija, ergoterapeutas sudaro sensorinį profilį, kuriame išreiškiami svarbiausi faktai apie asmens pojūčius, elgesį ir poreikius.

Triukšmas ir Klausos Pojūtis

Triukšmas, kaip ir bet kuris kitas garsas, yra suvokiamas per klausos pojūtį. Girdėjimo pojūčių dirgiklis yra oro bangavimai nuo 16 iki 20000 virpesių per sekundę dažnumo. Lėtesni negu 16 (infragarsai) ir dažnesni negu 20000 (ultragarsai) žmogui daro įtaką, bet girdėjimo pojūčio nesukelia. Girdėjimo pojūčiai teikia informaciją apie garsų aukštumą, intensyvumą, tembrą ir vietą, iš kurios garsai (oro virpesiai) sklinda.

Klausos Sutrikimai

Klausos sutrikimai gali būti įvairūs, pradedant nuo laikino klausos susilpnėjimo iki visiško kurtumo. Dažniausias klausos pažeidimo tipas yra neurosensorinis prikurtimas (NSP). NSP išsivysto pažeidus vidinę ausį ar klausos nervą.

Taip pat skaitykite: Teksto suvokimas: aspektai

Triukšmo Sukeltas Klausos Pažeidimas

Triukšmo sukeltą klausos pažeidimą įprasta skirstyti į profesinį ir buitinį. Lėtinį profesinį klausos pažeidimą paprastai sukelia didesnis kaip 85dB darbo aplinkoje esantis triukšmas. Esant nuolatiniam triukšmui klausos receptoriaus ląstelės žūva palaipsniui ir klausa silpsta lėtai, prikurtimas dažniausiai abipusis. Ūžimas ausyse neretai yra ankstesnis simptomas nei susilpnėjusi klausa. Akustinė trauma įvyksta dėl labai stipraus, sukeliančio skausmą, trumpalaikio garso poveikio. Yra pažeidžiamos neuroepitelinės ląstelės, dalis jų žūva iš karto ir prikurstama staiga, dažniau viena ausim.

Dėmesys ir Suvokimas

Organizmų judesiai ir veiksmai, atsakant į įvairių dirgiklių poveikius, nėra chaotiški. Jie nuosekliai, tam tikru dėsningumu seka vieni paskui kitus. Nervų sistema atrenka ir filtruoja tai, kas individui reikšminga, slopina reakcijas į nereikšmingus įvykius. Atrankos, filtracijos, susitelkimo funkcijas vykdo dėmesys - savitas individo nervų sistemos mechanizmas, užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą.

Suvokimas

Suvokimas suprantamas kaip psichinis procesas, kurio metu susidaro suvokinys - suvokimo rezultatas, daiktų ar reiškinių vaizdas mūsų sąmonėje. Suvokimas skiriasi nuo pojūčio. Pojūtis - tik atskirų daiktų ar reiškinių savybių atspindys (kažkas šalta, šilta, saldu ir t.t.), o suvokimas - daikto ar reiškinio visumos atspindys (šaltas ledas, saldus cukrus, mažas vaikas ir t.t.).

Garsinio Suvokimo Ugdymas

Girdimasis suvokimas - tai gebėjimas skirti ir atpažinti nekalbinius (gyvosios ir negyvosios gamtos) bei kalbinius garsus. Šio įgūdžio lavinimas reikalingas tuo atveju, jei vaikas painioja ne tuos garsus, kuriuos gali ištarti, taip pat panašiai skambančius žodžius, neišskiria nurodyto garso iš kitų, nekreipia dėmesio į savo tarimą. Jaunesnius vaikus (3 m.) pirmiausia reikia pratinti nustatyti skambančio, cypiančio žaislo vietą, judėjimo kryptį. Įdomu ir naudinga skirti kelių žaislų skleidžiamus garsus, barbenimą į stalą ir į knygą, akmenuko ir šakelės tekštelėjimą į vandenį. Priešmokykliniame amžiuje reikia pradėti garsinės analizės-sintezės pratybas, t. y. įsiklausyti ir pasakyti pirmą žodžio garsą, nustatyti, kurioje vietoje (žodžio pradžioje, viduryje, gale) yra nurodytas garsas, kas prieš jį, ar po jo. Pavyzdžiui, nubraižykite juostą su trimis langeliais, o žodyje išgirdęs reikiamą garsą, vaikas atsistoja ant garso vietą (pradžios, vidurio, galo) žyminčio langelio. Paprastai daugeliui vaikų nesiseka rašyti ir skaityti dėl nepakankamai išlavinto girdimojo suvokimo. Tėveliai gali padėti savo vaikui ugdydami jo girdimojo suvokimo įgūdžius. Kartais vaikai negirdi žodžio pabaigos, dėl to netaria galūnių, sakinio pabaigos, to pasekoje parašo nepilną sakinį. Nejaučia sakinio ribų, todėl kelis sakinius gali parašyti kaip vieną. Esant nepakankamai išlavėjusiam girdimajam suvokimui, vaikas negeba skirti iš klausos panašiai skambančių garsų, todėl negali jų susieti su atitinkamomis raidėmis rašydamas.

Garsinio Suvokimo Lavinimo Pratimai

• Surask žaisliuką. Uždenkite vaikui akis, paslėpkite kokį nors žaislą į spintelę ar už kėdės. Vaikas turi rasti paslėptą daiktą pagal jūsų plojimą ar kitą signalą.
• Tyliai - garsiai. Saulė ir lietus. Vaikas vaikšto po kambarį, jis imituoja gėlių skynimą pievoje, t.y. renka popierines gėles nuo grindų. Pasigirsta barškučio ar kito žaislo garsai, tai - lietus.
• Garsai pievoje. Vaikas sėdi ant kilimo, jam paduodamas žalios spalvos popieriaus lapas - „pievelė“ ir paveikslėliai. Išgirdęs žaislinio paukštelio cypsėjimą, lapo viršuje padeda paukštelio paveikslėlį, išgirdęs varpelio skambėjimą, lapo viduryje padeda varpelio paveikslėlį, o išgirdęs barbenimą pirštais - „lietutį“, lapo apačioje padeda grybo paveikslėlį.
• Stalas ar knyga. Vienu atveju su pieštuku barbenkite į stalą, kitu - į knygą. Išgirdęs barbenimą į knygą, vaikas iškelia knygos paveikslėlį, išgirdęs barbenimą į stalą - stalo paveikslėlį.
• Tekštelėjimas. Vienu atveju į vandenį tekštelėkite akmenuką, kitu - šakelę.
• Upelio tekėjimas. Vienu atveju į indą pilkite vandenį iš žemai, kitu iš aukštai.
• Šmirinėja peliukas. Po kambarį šmirinėja peliukas. Vaikui pasiūlykite įsiklausyti į peliuko skleidžiamus garsus ir atspėti, ką jis veikia: beldžia pieštuku į stiklinę, barškina raktus, degtukų dėžutę, barškutį, skambina varpeliu, atidaro ir uždaro stalo stalčių, plėšo, glamžo, karpo žirklėmis popierių.
• Tono ilgumo skyrimas. Jums reikės švilpuko, pūskite jį vienu tonu, po to staiga pradėkite pūsti stipriau, vienu tonu pakelkite.
• Piešimas pagal ritmą. Kartu su vaiku klausykitės garso įrašo, kuriame skleidžiami gyvūnų garsai. Išklausius vaikas turi įvardyti, koks gyvūnas skleidžia šiuos garsus.
• Garsų ilgumas. Tarkite kurį nors garsą (pvz., A). Vaikas garso tarimo ilgumą turi imituoti judesiais. Kai garsą tarsite ilgai, tegu vaikas rankas tiesia į šalis, kai trumpai - rankas suglaudžia.
• Ilgi ir trumpi žodžiai. Reikės skirtingo ilgio juostelių: ilga juostelė žymi ilgus žodžius, o trumpa juostelė - trumpus. Išgirdęs žodį, vaikas pakelia žodžio ilgumą atitinkančią juostelę (žodžių pavyzdžiai: aš, traukinys, neš, telefonas, prieš, arbatinukas, mes).
• Aidas. Būkite keliautojas, o jūsų vaikas aidas. Keliautojas eina per kalnus, šaukia draugų vardus, trumpus žodžius: imk, stok, eime, dėmesio, atsargiai, o aidas atkartoja.
• Tarkite sakinius, o išklausęs vaikas turi pasakyti, koks žodis pasikartoja. Dieną šviečia saulė. Naktį šviečia mėnulis. Mano kambaryje šviečia lempa. Saulius prausia veidą.
• Atspėk pagal vardo pradžią, kurios lėlės man reikės - Agnės ar Ugnės? Tarkite pirmąjį lėlės vardo garsą, pagal kurį vaikas nustato, kuri lėlė reikalinga.
• Atspėk, kokį žodį noriu pasakyti? Šuniuko vardas Sargis. Jums reikės žaislinio šuniuko.
• Kurie žodžiai vienodi? Tarkite skiemenis, o jūsų vaikas juos pakartoja: miau-mū, me-be, ga-ka, po-bo, ta-da, tū-dū, py-py-bum, pa-ba-po, ga-ka-go, mė-mie-mė, tuo-to-tuo, na-ta-ka, pa-pu-po, sa-se-sė, sa-za-ca, ak-op-um.
• Išgirsk mane. Pavyzdžiui, mokant tarti garsą Š ir tikslinant akustinius jo požymius, svarbu, kad vaikas šį garsą išgirstų garsų eilėje: a, š, p, š, g, d, š, ū, t, š ir reaguotų į jį sutartiniu ženklu, pvz., suplotų rankomis, imituotų saulutę, pamojuotų pirštinaite, atsitūptų, imituotų pagavimo judesį, pašoktų ir suplotų, paskambintų varpeliu ar pabelstų pieštuku į stalą, į pirštinaitę įdėtų žetoną, pasistiebtų, arba atsistotų ir iškeltų abi rankas į viršų. Išmokus išgirsti Š kitų garsų eilėje, mokoma jį skirti skiemeų eilėje, pvz., as, aš, su, šu, zo, zū, cu, cū. Po to tariama žodžių eilė, o vaikas, išgirdęs nurodytą garsą, signalizuoja.
• Užburti žodžiai. Užburti sakiniai. Pasakykite sakinį, kuriame vienas garsas pakeistas kitu. Vaikas turi nurodyti, kuris žodis negerai pasakytas ir ištaisyti. Bavasarį parskrenda paukščiai. Pamačiau raudoną palioną. Sode augo lėlės. Pievoje ganėsi kalvė. Tievelis kalbėjosi su kaimynais. Jau snėgas laukuose ištirpo.

Kognityvinė Psichologija: Suvokimo ir Jutimo Samprata

Kognityvinė psichologija (KP) nagrinėja pažinimo procesus, traktuodama juos kaip informacinius procesus. Pažinime išskiriami keli etapai: suvokimas, užkodavimas, perkėlimas į atmintį, išvadų darymas. Kognityvistai pabrėžia scenarijų, suvokimo reikšmę. KP skverbiasi į kitas disciplinas, pvz., socialinę psichologiją. KP nagrinėja vaizduotę, dėmesį, suvokimą, intelektą, mąstymą, kalbą, vystymąsi, dirbtinį intelektą. Didelė reikšmė priskiriama reprezentacijoms (informacija smegenyse reprezentuojama).

Taip pat skaitykite: Suvokimo reikšmė

Jutimo ir Suvokimo Autonomiškumo Problema

Jutimas ir suvokimas priskiriami dinamiškesniems pažinimo procesams nei būsenos. Jutimas ir suvokimas - du skirtingi autonomiški pažinimo procesai. Suvokimas - interpretacija, kurią veikia nuostatos, patirtis ir t.t. Suvokimas priklauso ir nuo socialinės padėties. Suvokimas - pažinimo procesas, kai dirgikliui tiesiogiai veikiant jutimo organus susidaro visybiškas daikto vaizdas.

• Jutimas - pažinimo procesas, reprezentuojantis atskiras objekto savybes dirgikliui tiesiogiai veikiant jutimo organus.
• Suvokimas - pažinimo procesas, kai dirgikliui tiesiogiai veikiant jutimo organus yra reprezentuojamas dirgiklio visybiškas vaizdas.

Pojūčių Savybės

1. Modalumas - sutapatinamas su pojūčių rūšimi (klausos, lytos, regos, skonio, uoslės).
2. Intensyvumas - pojūčiai gali būti silpnesni ir stipresni. Absoliutinis slenkstinis mažiausias dirgiklio dydis - kuriam esant mes dar jaučiam dirgiklį.
3. Latentinis laikas - laiko intervalas, kuris būdingas pojūčiui atsirasti/ laikas nuo dirgiklio pateikimo pradžios iki pojūčio atsiradimo.
4. Povaizdžiai - kai nustoja veikti dirgikliai, pojūtis ne iškart išnyksta (iš inercijos).
5. Pojūčių sąveika - per civilizacijos reiškinį. Pojūčių jautrumas padidėja, jei pateikiami kito modalumo poveikiai (sensibilizacija - tiriant regą papildomai duodami garso signalai).

Suvokimo Savybės

Suvokiniai skiriasi nuo realybės. Suvokimo įpatybė - daiktiškumas - suvokiamo turinio priskyrimas tam tikriems daigtams egzistuojantiems erdvėje. Faktas, kad suvokiam dirgiklius ten, kur jie yra, o ne galvoje yra vadinamas objektyvacijos aktu. Visos savybės, kurias suvokia tiriamasis, priskiriamos objektui.

1. Percepcinis laukas išskiria daiktą, kuris stovi priekyje kaip uždara visuma ir foną kaip neapibrėžtą esantį aplink daiktą ir už jo.
2. Visybiškumas - daigtai suvokiami kaip visuma, o ne kaip dalių suma.
3. Visumos įtaka dalių suvokimui - dalių suvokimo įpatumai:
   • Vienas ir tas pats elementas skirtingose visybiškose struktūrose suvokismas skirtingai.
   • Pakeitus elementus, bet palikus tuos pačius santykius tarp jų bendra vaizdo struktūra nepakinta (Erenfelsas).
   • Visybiška struktūra išlaikoma ir kai trūksta atakirų elementų.
4. Geštalt dėsniai:
   • Artumas - artimi elementai turi tendenciją jungtis į visumą.
   • Panašumas - panašūs elementai turi tendenciją jungtis į visumą.
   • Bendro likimo faktorius - visi tie elemtai, kurie kinta kartu turi tendenciją jungtis į visumą.
   • Uždarumas - mes linkę suvokti uždaras figūras, elementai jungiami taip, kad sudarytų uždarą visumą.
   • Gero tesinio faktoriu - į visumą jungiasi tie elementai, kurie sudaro tolydines grupes.
   • Įėjimo be liekanos faktorius - tendencija jungtis į visumą apimant visus elementus.
   • Jei žmogus pripažįsta jungimąsi pagal tam tikrą principą, tai suvokinį stengiamsi išlaikyti ir keičiant elementus.
5. Konstantiškumas - suvokimas tam tikrose ribose yra pastovus nepriklausomai nuo stebėjimo sąlygų.

Atstumo Suvokimas

• Vaizduojamieji požymiai: žinomas dydis, santykinis tinklainės vaizdų dydis, tiesinė perspektyva, tekstūros gradientas, oro perspektyva, santykinis aukštis, regimasis skaistis, šešėlis, perdengimas.
• Kinetiniai požymiai: judėjimo paralaksas, kinetinis tūrio efektas.
• Fiziologiniai požymiai: akomodacija, konvergencija, binokulinis paralaksas.

Mokymosi Stiliai: Vaizdinis, Akustinis, Rašymo ir Skaitymo, Kinestetinis

Mokymosi stilius yra individualus būdas, kuriuo žmogus geriausiai priima ir apdoroja informaciją. Populiari VARK klasifikacija skiria keturis pagrindinius mokymosi stilius:

• Vaizdinis (V): Mėgsta grafikus, schemas, diagramas, simbolius.
• Akustinis (girdimasis) (A): Geriausiai mokosi klausydamiesi paskaitų, dalyvaudami diskusijose, kalbėdami.
• Rašymo ir skaitymo (R): Linkę gauti informaciją iš parašytų tekstų, mokosi skaitydami ir rašydami.
• Kinestetinis (lytėjimo ir veiklos) (K): Teikia pirmenybę praktiniam patyrimui, siekia viską praktiškai pabandyti, atlikti.

Daugialypis mokymosi stilius apibūdina žmones, kurie neturi ryškiai išreikšto vieno mokymosi stiliaus ir naudojasi skirtingais stiliais priklausomai nuo situacijos arba siekia surinkti informaciją visais priimtinais kanalais.

tags: #garsinis #vizualinis #suvokimas