Liūdesys yra natūralus jausmas, kuris aplanko kiekvieną žmogų. Paprastai liūdime, kai patiriame netektį. Šis jausmas padeda priimti pasikeitusią realybę ir išmokti gyventi be prarasto žmogaus, santykio ar daikto. Tačiau liūdesys dažnai painiojamas su depresija. Svarbu atskirti šiuos du skirtingus dalykus, ypač kai kalbame apie vaikus.
Liūdesys ir Depresija: Kaip Atskirti?
Liūdesys yra laikinas jausmas, o depresija - tai ilgalaikis sutrikimas, kuris paveikia vaiko mąstymą, nuotaiką ir elgesį. Depresiją patiriantys vaikai dažnai neigiamai vertina save, savo situaciją ir ateitį. Nuliūdusį vaiką galima atpažinti iš tam tikrų kūno ženklų, nors jie ne visada akivaizdūs. Kartais jie būna subtilūs ir pasireiškia tik kai kurie.
Liūdesys yra gyvybiškai svarbus jausmas, kuris parodo, kad mums kažko trūksta arba turime kokį nors norą. Tačiau sergant depresija, dažnai nebesinori imtis veiklos, kuri anksčiau džiugino. Pavyzdžiui, nesinori eiti į mėgstamą būrelį ar susitikti su draugais. Taip pat sumažėja apetitas, norisi daug miegoti arba visai nesinori. Beveik visada sumažėja savivertė ir pasitikėjimas savimi. Gali atrodyti, kad esi kaltas dėl tam tikrų įvykių arba esi beviltiškas.
Depresijos Priežastys Vaikams
Depresijos atsiradimo priežastys yra daugialypės. Šiam sutrikimui įtakos gali turėti socialiniai, psichologiniai ir biologiniai veiksniai. Manoma, kad šį sutrikimą lemia:
- Traumuojantys gyvenimo įvykiai (netektis, nelaimė ir pan.).
- Fiziniai faktoriai (alkoholio, rūkalų vartojimas, neaktyvus gyvenimo būdas ir pan.).
- Ligos.
- Šeimyniniai sunkumai, skyrybos, nuolatiniai barniai.
- Patyčios.
- Fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta/smurtas.
- Kiti psichologiniai/fiziniai sutrikimai (pvz., negalia, ADHD, autizmo spektro sutrikimas ir kt.).
- Jausmų skirstymas į blogus/gerus, nesaugi aplinka jausti ir reikšti jausmus.
- Genetinis polinkis į depresiją, kitus nuotaikų ar psichikos sutrikimus (atvejai šeimos istorijoje).
Nėra vienos priežasties depresijai atsirasti, ją dažnai sukelia įvairių dalykų derinys. Pavyzdžiui, vaikas gali turėti polinkį į depresiją ir taip būti patyręs sunkių gyvenimo įvykių.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Depresijos Simptomai Vaikams
Atpažinti depresiją vaikams gali būti sudėtinga, nes simptomai gali būti skirtingi nei suaugusiųjų. Vaikų depresija gali būti užmaskuota. Dažnas požymis - nusiskundimai dėl sveikatos. Vaikai gali skųstis, kad skauda pilvą, pradinių klasių vaikai - kad skauda galvą. Skausmai gali dažnai keistis arba, priešingai, nuolat kankinti tie patys. Taip pat gali būti jaučiamas nuovargis vakarop. Vaikas gali tapti kaprizingas, sukaustytas.
Kiti depresijos simptomai vaikams:
- Liūdesys ar slogi nuotaika (bent 2 savaites).
- Elgesio problemos mokykloje.
- Dingęs susidomėjimas dalykais, kurie visada patikdavo.
- Tapęs neryžtingas, trūksta pasitikėjimo savimi.
- Mažiau bendrauja su draugais ir šeima.
- Patiria tuštumos jausmą, negali jausti emocijų.
- Turi minčių apie savižudybę arba savęs žalojimą.
- Iš tikrųjų žaloja save, pvz., rizikingai elgiasi, įvairios priklausomybės, pjaustosi, perdozuoja ir t.t.
- Sutrikęs miegas (nemiega arba miega daugiau nei įprastai).
- Kyla dėmesio koncentracijos problemų.
- Žemas energijos lygis arba bendras nuovargis.
- Pakito apetitas (valgo žymiai daugiau arba mažiau nei įprastai).
- Svorio pokyčiai.
- Pastebimi kiti fiziniai simptomai.
Mažų vaikų depresiją galime pastebėti iš staiga pasikeitusių tamsių piešinių, pavojingų veiklų/elgesio, kurios dažnai nurašomos nelaimingiems atsitikimams.
Svarbu suprasti, kad tiek vaikams, tiek suaugusiems visiškai normalu išgyvenus sunkų gyvenimo įvykį jaustis prislėgtu ir reikėti laiko prisitaikyti. Sunerimti verta, kai nuotaikos ir elgesio pokyčiai užsitęsia ir trukdo normaliam vaiko vystymuisi ir socialiniam gyvenimui. Taip pat, labai svarbu nesumaišyti gedulo su depresija, kadangi gedulas yra natūrali netekties išgyvenimo stadija, kurios nevadiname tikrąja depresija. Tačiau užsitęsęs gedulas, lydimas kitų ilgalaikių pakitimų, gali pereiti į tikrąją depresiją, tad svarbu stebėti situaciją ir gedulo procesą.
Depresija Paaugliams: Paplitimas ir Ypatumai
Depresija paauglystėje yra net labiau paplitęs sutrikimas už įvairias lėtines ligas, tokias kaip astma. Depresija serga net 14 proc. 15-18 m. amžiaus paauglių, iš jų 3-8 proc. - sunkia depresija. Paauglystės laikotarpiu mergaitės serga depresija 2 kartus dažniau nei berniukai. Depresija paauglystėje taip pat yra siejama su padidėjusia savižudiško elgesio rizika.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Paaugliams depresiją nustatyti sunkiau (lyginti su suaugusiaisiais). Paauglystėje depresija gali pasireikšti netipiškais simptomais, tokiais kaip prieštaraujantis elgesys, mokymosi apleidimas ir/ar mokyklos nelankymas, dažnai besikeičianti nuotaika ar pikta, o ne liūdna nuotaika. Pradiniai depresijos simptomai, tokie kaip nekonkretūs fiziniai skausmai (galvos, raumenų, pilvo skausmas) ar nuovargis, atsirandantis vengimas bendrauti ar užsisklendimas, padidėjęs jautrumas nesėkmėms gali būti mažai pastebimi aplinkiniams (pavyzdžiui, lyginant su elgesio sutrikimais) arba priskiriami paauglystės laikotarpio ypatumams. Be to, depresija gali būti slepiama dažnų gretutinių sutrikimų, pavyzdžiui, socialinių fobijų ir kitų nerimo sutrikimų, valgymo ar elgesio sutrikimų. Dalis paauglių nesulaukia tinkamos pagalbos bei gydymo ir dėl tėvų požiūrio į psichikos ligas.
Kada Kreiptis Pagalbos?
Jeigu manote, kad jūsų vaikas turi depresijos simptomų, yra svarbu ne save kaltinti, o kuo skubiau kreiptis pagalbos. Labai svarbu pasikonsultuoti su specialistais: savo šeimos gydytoju, pediatru ir / ar psichikos sveikatos specialistu. Įtariant, kad vaikas gali turėti depresiją, turėtų būti kreipiamasi į gydytojus, siekiant gauti klinikinį įvertinimą.
Kaip Padėti Vaikui Sergant Depresija?
- Aktyviai klausykite: Nutraukite tai, ką darote, ir visą dėmesį skirkite vaikui. Atsigręžkite į savo vaiką ir palaikykite akių kontaktą. Apibendrinkite, ką jūsų manymu, girdite dukrą ar sūnų sakant, kad ji ar jis suprastų, kad jūs klausotės.
- Peržiūrėkite reikalavimus: Dažni konfliktai gali neigiamai paveikti santykius ir sumažinti tikimybę, kad paauglys ieškos tėvų paramos.
- Nuolat ieškokite ryšio: Ryšį užmegzti ir palaikyti lengviau, kuomet bendraujama maloniai ir kalbama apie iš esmės teigiamą patirtį.
- Stebėkite: Paaugliams geriau pavyksta išvengti klaidų ir geriau sekasi susidoroti su iššūkiais, kai jų tėvai žino, kur jie yra ir ką veikia.
- Priimkite vaiko pakitusią būseną: Parodykite, kad vaikas yra priimamas ir tuomet, kai nesijaučia gerai; kad gali sulaukti palaikymo ir pagalbos sunkiu metu.
- Užtikrinkite sveiką dienos rutiną: Į ją įeina kokybiškas miegas, maistas, judesys/sportas. Svarbu, kad būtų aiškios valandos, kada einama miegoti, valgoma, žaidžiama, mokomasi.
- Kalbėkite su vaiku apie jausmus: Skatinkite juos reikšti, galima piešti, rašyti laiškus, lipdyti, plukdyti laivelius su įvairiausiomis žinutėmis ir kt.
- Skatinkite judesį: Padėti susigražinti ryšį su aplinka gali padėti judesys, dėmesingo įsisąmoninimo, jogos pratimai, masažai, kvėpavimas, buvimas gamtoje.
- Skirkite daug teigiamo dėmesio: Ypač užsiėmimų, kuriuose galite praleisti laiką kartu šeimoje kalbėdami ir klausydami apie jo rūpesčius ir jausmus.
- Skatinkite užsiimti veikla, kuri jam paprastai patinka.
Paaugliams, skirtingai nei vaikams, dažnai bijo atsiverti ir kalbėti apie neretai su depresija ateinančiomis suicidinėmis mintimis, apie savižalos elgesį. Vaikui prabilus apie mintis nusižudyti, žalotis ar kitaip sau pakenkti, svarbu sureaguoti rimtai, tačiau kiek įmanoma ramiau, bei valdyti savo emocijas sudėliojant veiksmų planą ir užtikrinant vaiko saugumą.
Gydymas
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas: Pokalbiai apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukacija.
- Psichoterapija: Darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas: Gydytojas gali paskirti antidepresantus, jei mano, kad tai būtina.
Svarbūs Patarimai Tėvams
- Nekaltinkite savęs: Svarbu suprasti, kad depresija yra liga, o ne charakterio trūkumas.
- Nebijokite kreiptis pagalbos: Kuo anksčiau kreipsitės, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas pasveiks.
- Būkite kantrūs: Gydymas gali užtrukti, todėl svarbu būti kantriems ir palaikyti vaiką.
- Rūpinkitės savimi: Jei jaučiatės išsekę ar prislėgti, kreipkitės pagalbos. Jūs negalėsite padėti savo vaikui, jei nepasirūpinsite savimi.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
tags: #depresija #vaiku #nuotraukos